Gydymo įstaigų turtai
Dvi savaitės iki rudens. Spėju, kad po šio sakinio ne vieną gydymo įstaigos vadovą perliejo šiurpuliukas. Mat jie puikiai žino, kad, kaip sveikatos apsaugos ministras pažadėjo, laukia atlyginimų didinimo etapas. Prie kiekvieno pastatys po prižiūrėtoją su bizūnėliu, kuris tikrins, ar vadovas tik nešmugliavoja. Kad iš to ūkiškumo nebandytų sutaupyti. Ta prasme, per mažai algų nepakeltų. Ne vienas vadovas pripažįsta, kad per ankstesnius atlyginimų kėlimo etapus, vaizdžiai tariant, gavo ir per ausį, ir į juodą sąrašą pateko, mat pakėlė per mažai. Kiti gi visai nepakėlė, nes, kaip patys sakė, neturėjo iš ko. Tad ir dabar neramiai laukia rudens, kaži ar bus iš ko?

Valdininkai, na, tie kurie, dalija pažadus, tikina, kad tokios baimės nepagrįstos, mat paslaugų įkainiai didėja, tai ir atlyginimams pakelti tikrai pakaks. Žodžiu, nereikia čia inkšti: jei neužtenka, vadinasi, gydymo įstaigos vadovas nelabai ūkiškas.
Kas ginčytųsi, kad įstaigos gerovė daugeliu atveju priklauso nuo vadovo sprendimų. Šie irgi nesiginčija, kad įkainiai po truputį auga, tiesa, mažesniu procentu, nei reikia algoms kelti. Sutinka, jog tai, kaip efektyviai valdomos įstaigos lėšos, priklauso nuo jų ūkiškumo.
Vis dėlto tik labai nuo medicinos ir ekonomikos nutolęs žmogus galėtų pagalvoti, jog visas gydymo įstaigų išlaidas sudaro tik atlyginimai.
 
„Lietuvos sveikata“ nusprendė pasidomėti, ant kokio gi valdininkų dažnai paišomo pinigų maišo sėdi gydymo įstaigų vadovai. Panagrinėjome, kokiai sumai gydymo įstaiga pasirašo sutartis su ligonių kasomis, kiek išleidžia atlyginimams, kiek sutiekia viršsutartinių paslaugų, kiek jų apmoka ligonių kasos, kiek ne. Kiek iš maišo tenka atseikėti komunalinėms paslaugoms, pacientų maitinimui (ši sritis vis sulaukia nepatenkintųjų), kiek kainuoja įrangos priežiūra. Žinoma, tai - tik keletas aspektų, bet jie gana vaizdžiai iliustruoja gydymo įstaigų „turtus“.

---

 
Gydymo įstaigų vadovų paprašėme atsakyti į tokius klausimus. 
Kokiai sumai pernai buvo sudaryta sutartis su ligonių kasomis?
Už kokią sumą kasmet suteikiate viršsutartinių paslaugų?
Kiek iš jų yra apmokėtos ligonių kasų ir kiek ne?
Kiek per metus išleidžiama:
maitinimo paslaugoms,
komunalinėms paslaugoms,
įrangos priežiūrai.
medikų atlyginimas

Lentelėse, žinoma, pateikta tik nedidelė informacijos apie gydymo įstaigų išlaidas dalis. Jų ataskaitose yra gerokai daugiau. Beje, papildomų lėšų irgi būna: tai savivaldybė kokiam remontui skiria, tai iš valstybės biudžeto vienam kitam šis tas nubyra. Tačiau pagrindinės pajamos gaunamos pagal įkainius už suteiktas paslaugas. Panašu, kad gydymo įstaigų vadovų pinigų maišai labiau primena nedidelius maišiukus.







 
Ką galima apmokėti iš įkainio
Pasak Valstybinės ligonių kasos specialistų, visų sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų nustatymas grindžiamas gydymo įstaigų patiriamomis sąnaudomis. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, į paslaugų, apmokamų PSDF lėšomis bazines kainas, įskaičiuojamos šios sąnaudos:
• tiesioginių paslaugos teikėjų darbo užmokesčio, draudėjų įmokos, įmoka ilgalaikio darbo išmokų fondui ir atskaitymų garantiniam fondui;
• tyrimų ir procedūrų;
•  vaistų, reagentų, tvarsliavos ir vienkartinių priemonių;
•  bendrosios ir administracinės bei ūkinės sąnaudos, tenkančios paslaugai.
Bendrosios ir administracinės bei ūkinės sąnaudos apima ir išlaidas komunalinėms paslaugoms.

---

 
VLK pozicija
Dar pavasarį Valstybės kontrolės auditoriai pateikė ataskaitas, kur juodu ant balto, (tiksliau mėlynu ant balto) parašyta, kad ankstesnių auditų analizė parodė, jos sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir sudėtis vis dar nėra aiški, kainos nepagrįstos objektyviomis sąnaudomis. Paprasti kalbant, įkainiai neatitinka realybės. Tačiau VLK specialistai pateikia savo poziciją:
 
„Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos (išskyrus ilgalaikio turto, įsigyjamo PSDF biudžeto lėšomis, sąnaudas , kurios yra įskaičiuotos stacionarinio aktyviojo gydymo paslaugų bazines kainas) nėra įskaičiuojamos į paslaugų įkainį. Būtent tai akcentuoja Valstybės kontrolė, teigdama, kad įkainiai neatitinka realių sąnaudų.
Sprendžiant šį klausimą, dirba sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išanalizuoti ir įvertinti turto, perduoto valstybės ir savivaldybių įsteigtoms gydymo įstaigoms, valdymo efektyvumą ir turto valdymą reglamentuojančių teisės aktų taikymo trūkumus. Taip pat šiai darbo grupei pavesta pateikti siūlymus dėl šio turto valdymo efektyvumo gerinimo, teisinio reguliavimo tobulinimo ir alternatyvaus turto valdymo bei naudojimo modelio diegimo.

Be to, Seime yra užregistruotas grupės Seimo narių parengtas įstatymo projektas, kuriuo numatoma, kad valstybės ir savivaldybių turtas gydymo įstaigoms būtų perduodamas ne panaudos, kaip yra dabar, o patikėjimo pagrindais. Jei šis projektas būtų priimtas, į PSDF bazines kainas būtų įskaičiuotas ir nekilnojamojo turto nusidėvėjimas bei brangios įrangos amortizacija. Tokiu būdu įkainių realumo problema būtų išspręsta.
Taip pat šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaroma darbo grupė, parengsianti kriterijus, kuriais vadovaujantis PSDF lėšomis apmokamų paslaugų įkainiai būtų reguliariai peržiūrimi, siekiant, kad jie geriau atitiktų kintančias sąnaudas“.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!