Faktas
Tarptautiniame nikotino forume mokslininkai, visuomenės sveikatos bei tabako kontrolės ekspertai pabrėžia būtinybę keisti požiūrį į tai, kas yra tabako žalos mažinimas. To reikia daugiau nei milijardui rūkalių bei milijonams tų, kurie įprastas cigaretes pakeitė reguliuojamais nikotino pasisavinimo produktais. Tokie produktai, pavyzdžiui, e.cigaretės, švediškas kramtomasis tabakas (snus), nikotino maišeliai (nicotine puonches), kaitinamojo tabako sistemos – tai priemonės, pasak ekspertų, turinčios tapti rūkymo žalos mažinimo įrankiais.

---

 
Kai panika užgožia pastangas
COVID-19 pandemija pasaulį apvertė aukštyn kojomis ir atnešė nemažai pokyčių. Septynerius metus kasmet Lenkijoje vykstantis Tarptautinis nikotino forumas šiemet pirmą kartą surengtas virtualiai. Kaip sako Forumo direktorius, visuomenės sveikatos specialistas profesorius Gerry Stimson, nors virusas sukėlė nemažai nepatogumų, tradicijų laužyti nevalia, juolab kai yra tiek daug naujienų, kuriomis būtina pasidalinti. 

Mažinant su rūkymu susijusią žalą Forume didžiausias dėmesys skirtas saugesniems nikotino pasisavinimo produktams. Trisdešimt ekspertų pristatė pranešimus įvairiomis temomis, susijusiomis su nikotinu, įskaitant ir naujausius tyrimus apie rūkymą ir COVID-19. Taip pat ekspertai skyrė dėmesio pernai nuskambėjusiai istorijai, kad elektroninių cigarečių rūkymas pažeidžia plaučius. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis dėlto visuomenėje tendencingai teigiama, jog šiuos pažeidimus, kurie dabar geriau žinomi EVALI pavadinimu sukelia ne nikotino vaipinimas, o būtent tais atvejais kartu vartotos ir THC (tetrahidroknabinolis) medžiagos. Ši detalė dažnai praleidžiama pro akis, visą kaltę verčiant e.cigaretėms. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad keldami paniką, po kurios seka įvairiausi draudimai, idant kuo mažesnė jaunų žmonių dalis išbandytų įprastoms cigaretėms alternatyvius produktus, užgožiame pastangas pagerinti milijonų suaugusių rūkalių sveikatą bei įtaką visuomenės sveikatai.

Ar šiandien turime galimybių spręsti šiuos klausimus? Forumo ekspertai sako, jog taip. Tačiau norint efekto reikia keisti požiūrį į rūkymo žalos mažinimą. Pasak pranešėjų, nemažai daliai žmonių, politikams, priimantiems sprendimus visuomenės sveikatos klausimais, dažnai atrodo, kad žalos mažinimas susijęs tik su draudimais, gėdinimu ar stigmos sukūrimu. Kitaip sakant, jei drausi, to ir nevyks. Tačiau realybėje tai neveikia. Ekspertų teigimu, žalos mažinimas nėra draudimai, priešingai tai yra alternatyvų, kurios daro mažesnę žalą visuomenei, siūlymas.

7 milijonai ankstyvų mirčių
Rūkymas yra viena dažniausių ir didžiausių neinfekcinių ligų priežasčių. Pusė visų rūkančiųjų miršta. Pasauliniame ligų naštos tyrime (The Global Burden of Disease study) apskaičiuota, kad 2017 metais tiesiogiai su rūkymu siejama daugiau kaip 7 mln. pirmalaikių mirčių. Be to, rūkymas kenkia ne tik rūkančiajam. To paties tyrimo duomenimis, daugiau kaip milijonas žmonių miršta dėl antrinio rūkymo. Forumo pranešėjai teigia, kad šiandien yra galimybių, kaip šiuos klausimus spręsti, tačiau dažnu atveju tam koją kiša baimės ar mokslu nepagrįsti įsitikinimai.

Reikia pripažinti, kad Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių agentūrų pastangos šiek tiek sumažino rūkančiųjų skaičių, tačiau lieka dar labai daug ką nuveikti. 80 proc. pasaulio rūkalių gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kurios turbūt mažiausiai pajėgios užtikrinti tabako kontrolės priemones ir efektyvią sveikatos priežiūros sistemą, kuriai tenka bene didžiausia našta dėl rūkymo sukeltų ligų.

Kalbant apie rūkymą, viena dažniausiai girdimų frazių – mesk. Patarimas, be abejo, teisingas, ir daliai rūkalių šios priklausomybės pavyks atsisakyti savarankiškai, dalis pasitelks pakaitinę nikotino terapiją. Vis dėlto liks nemažai tų, kuriems nepavyks. Dalis jų neturės galimybių pasinaudoti net ir pakaitine nikotino terapija. Pasak ekspertų, šiandien jau yra saugesnių nikotino pasisavinimo produktų ir apie jas, idant galėtų priimti atitinkamus sprendimus, rūkantieji turi žinoti. Forumo pranešėjai tvirtino, jog tarptautinė tabako kontrolė dažniausiai vykdoma išlaikant draudimo liniją, nors jau nuo 1980 metų į daugelį visuomenės sveikatos problemų sėkmingai integruojami žalos mažinimo metodai.


Cigaretės - į istorijos peleninę

Forumo vadovo, Imperatoriškojo koledžo Londone profesoriaus emerito Gerry Stimson teigimu, tabako žalos mažinimas prilyginamas gerai visuomenės sveikatai. „Tabako žalos mažinimas nėra priešingas tabako kontrolei. Tai turėtų būti rūkymo žalos mažinimo dalis. Dabar vyraujantis siauras požiūris, mano nuomone, yra pagrindinė kliūtis, neleidžianti efektyviai pasinaudoti žalos mažinimu geresnės visuomenės sveikatos vardan.

 
„Netrūksta galvojančių, kad jei neleisime to vartoti, rinkoje nebus tam tikrų produktų, rūkančiųjų skaičius sumažės savaime. Tai - siauras matymas, maža to, nelabai veiksmingas ilgalaikėje perspektyvoje. Mano nuomone, tarptautinė visuomenės sveikatos specialistų bendruomenė turi kelti kur kas ambicingesnius tikslus – ką galime padaryti, kad septyni milijonai individų, kurie šiemet mirs, nes rūko cigaretes, galėtų išgyventi, gerokai atitolinant šias skaudžias pasekmes“, - teigė prof. G.Stimson.

Otavos universiteto Sveikatos teisės, politikos ir etikos centro profesorius David Sweanor, kuris taip buvo vienas Forumo pranešėjų, įsitikinęs, jog šiandien turime unikalią galimybę iš esmės pakeisti visuomenės sveikatos eigą. Beje, anksčiau prof. D.Sweanor kaip teisininkas prisidėjo prie teisės aktų, reguliuojančių tabako kontrolę, kūrimo bei ieškinių pateikimo tabako bendrovėms. Paklaustas, kodėl jis ėmė aktyviai kalbėti apie įprastoms cigaretėms alternatyvius produktus, prof. D.Sweanor atsakė trumpai - moksliniai tyrimai: „Vartotojai daugelyje šalių, pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Japonijoje parodė, jog jie keičia įprastas cigaretes į alternatyvius produktus, kai tik gauna tokią galimybę. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei žmonės galėtų laisvai nusipirkti įprastoms cigaretėms alternatyvius produktus? Žinoma, mūsų pareiga suteikti jiems visą informaciją apie šiuos produktus, kad kiekvienas vartotojas pats įvertintų riziką. Tik nepagalvokite, kad aš skatinu vartoti šiuos produktus nerūkančius žmones. Tikrai ne. Nepradėjai ir nepradėk. Šiuo atveju visas dėmesys kreipiamas į jau rūkančius, nenorinčius ar negebančius atsisakyti šios priklausomybės.“
 

„Manau, jog šiandien, pasitelkę alternatyvius produktus, kurie leidžia žmonėms saugiau pasisavinti nikotiną, galime pakeisti visuomenės sveikatos istorijos eigą, išmetant cigaretes į istorijos peleninę“, - sako Otavos universiteto Sveikatos teisės, politikos ir etikos centro profesorius David Sweanor ir priduria, jog norėdami efektyvių visuomenės sveikatos pokyčių, kurie susiję su rūkymu, turime su alternatyvomis supažindinti ne tik vartotojus.

 
Itin svarbų vaidmenį atlieka ir sveikatos politikai, tabako produktų reguliuotojai. Anot prof. D.Sweanor, alternatyvių produktų reguliavimas turi būti pagrįstas mokslinių tyrimų įrodymais, o ne nusistovėjusiomis konservatyviomis dogmomis.
Kaip sako Lietuvos medikai, kol kas neturime aiškios vizijos, kokia turi būti rūkymo žalos mažinimo strategija. Dažniau vadovaujamės siekiu visas priklausomybes uždrausti, bet nepagalvojame apie galimą efektyvią pagalbą rūkantiesiems. Maža to, priduria, jog galėtume remtis užsienio ekspertų patirtimi bei siekti naujų produktų progresyvaus reguliavimo. Mat, kaip rodo patirtis, dabartinės taikomos priemonės neduoda tokių norimų rezultatų.  Taigi klausimas, ar išdrįsime pakeisti požiūrį, kas yra efektyvus rūkymo žalos mažinimas.

---

Trys požiūriai 

Dr. Mark Tyndall

Populiacijos ir visuomenės sveikatos mokyklos Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) profesorius, infekcinių ligų specialistas ir epidemiologas, besidomintis visuomenės sveikata, narkotikų perdozavimu. Jo publikacijos buvo spausdintos daugiau nei 250 recenzuojamų leidinių. Šiuo metu ieško inovatyvių metodų, padedančių išvengti narkotikų perdozavimo, sukeliančio neigiamų padarinių sveikatai. Pasisako už veipinimą kaip galimybę sumažinti rūkymo sukeliamą žalą.

- Esu gydytojas infektologas. Dvidešimt metų mano tyrimų sritis susijusi su žmonėmis, vartojančiais intraveninius narkotikus, infekuotais ŽIV, jų gydymu ir prevencinių priemonių taikymu, geriausių žalos mažinimo būdų paieškos. Tiesa, kalbėdamas apie žalos mažinimą niekada nepaliesdavau rūkymo. Nors šis aspektas svarbus. Kiek teko susidurti, praktiškai kiekvienas heroino vartotojas rūkė. Nikotinas jiems reikalingas kaip priemonė, kuri padeda nusiraminti. Atsisakyti šio žalingo įpročio nėra stiprios motyvacijos. Mat pasekmes sveikatai pamatysi po dvidešimties ar trisdešimties metų. Tai atrodo tolima, palyginti su pasekmėmis, kurios pasireikš net ir gana trumpą laiką vartojant narkotikus.
 
Kiekvienas priklausomas žmogus svajoja išsivaduoti iš to. Tačiau pirmoje vietoje visuomet būna priklausomybė narkotikams, o rūkymas lieka kažkur sąrašo gale. Kalbant apie rūkymo žalos mažinimą, pacientams ilgą laiką neturėjau pasiūlyti jokios alternatyvos. Žinoma, kaip gydytojas skatindavau mesti. Tačiau susidurdavau su dilema, ką daryti, jei žmogus nenori? Kaip pagalbos priemones galėdavome pasiūlyti tik kramtomąją gumą ar pleistrus. Maža to, ilgą laiką vylėmės, jog rūkančiųjų gėdinimas, bjaurūs paveikslėliai ant cigarečių pakelio, didinamas akcizas bus tos priemonės, kurios privers mesti rūkyti. Bet iš principo rūkantiesiems nieko nesiūlėme. Prieš aštuonerius metus pirmą kartą išgirdau apie veipinimą, kuris buvo pristatomas kaip mažesnės žalos produktas.
 
Tyrimai rodo, kad toks nikotino pasisavinimo būdas praktiškai eliminuoja toksinus, kuriuos žmogus gauna rūkydamas įprastą cigaretę. Jie turi didelės įtakos tiek onkologinių, tiek kardiovaskulinių ligų atsiradimui. Kaip rodo tyrimai, veipinimas daugeliui rūkančiųjų tapo priimtina priemonė. Skoniai, jokios drabužių smarvės, net gali kontroliuoti nikotino dozę. Tuomet niekas nesitikėjo, jog tokie produktai gali būti sėkmingi. Šiandien, manau, turėtume stengtis, kad rūkantieji, kurie neketina atsisakyti šios priklausomybės, turėtų keisti produktus iš labai žalingo į mažiau žalingą. Mes mėgstame absoliutinti sakydami: mesk rūkyti. Tačiau yra žmonių, kurie to padaryti negali - kai kurie verčiau jau mirs, nei mes. Todėl nuolat akcentuoju, jog kiekvienos priklausomybės atveju mums reikia mažiau žalingų produktų, net jei jie riziką mažintų dešimt ar dvidešimt procentų.

Dirbdamas su priklausomais žmonėmis girdėdavau sakant, kad įvairios žalos mažinimo programos, pavyzdžiui, žemo slenksčio kabinetai, kur keičiami švirkštai, ar metadono programa paskatins kitus tapti vartotojais, nes šie esą žinos, jog yra mažiau žalingų produktų. Geriau priklausomybei sakyti „ne“ ir ji išnyks. Tai - klaidingas požiūris.
Žinoma, dažnai pasigirsta ir nuomonių, kodėl turime leisti mokesčių mokėtojų pinigus kurdami žalos mažinimo programas žmonėms, kurie nusprendė gyventi rizikingai. Tačiau jie yra mūsų visuomenės nariai, be to, žalos mažinimas apima ne tik vartotojus, bet ir visą visuomenę.

Rūkantieji miršta lėtai. Tačiau jų priklausomybė dėl antrinio rūkymo turi įtakos ir aplinkiniams. Kai kilo EVALI krizė, daugelis veipintojų dėl pateiktos informacijos, kuri, beje, nebuvo tiksli, grįžo prie įprastų cigarečių. Manau, žmonės nusipelnė iš institucijų apie alternatyvius produktus gauti tikslias gaires. Iš kolegų kartais girdžiu, kad kol kas nežinome, ar veipinimas yra saugus, nes trūksta ilgalaikių tyrimų. Taip, bet jiems reikia laiko, tačiau tai nereiškia, jog kol jų lauksime, turime nieko nedaryti. Šiandien žinome, jog penkiasdešimt procentų rūkančiųjų miršta nuo rūkymo sukeliamų ligų. Vadinasi, į sprendimą, kaip padėti šiems žmonėms, ir turime koncentruotis. Privalome eliminuoti įprastas cigaretes.

Per ilgametę darbo su žalos mažinimu patirtį supratau, kad pokyčiai eina iš apačios į viršų. Turime įsiklausyti, ko reikia nuo rūkymo priklausomiems žmonėms. Reikia daugiau tirti alternatyvius produktus, tačiau žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti mažesnės žalos produktą. Tam reikia progresyviai mąstančių politikų, kurie inicijuotų sprendimus.

---

 
Fiona Patten

Australijos Šiaurės Metropoliteno regiono Viktorijos parlamento įstatymų leidžiamosios tarybos narė. Politinės partijos „Reason“ lyderė, pirmą kartą išrinkta 2014 m. ir perrinkta 2018 m. Nuo politinės karjeros pradžios F. Patten užsitarnavo visų politinių jėgų pagarbą ir nepailstamai dirbo įgyvendindama įstatymų reformas, kurias daugelis laikė neįmanomomis. Šiuo metu politikė siekia legalizuoti ir reguliuoti kanapių vartojimą suaugusiems, įgyvendinti rinkimų reformas, sumažinti religinę atskaitomybę tarp bažnyčios ir valdžios, legalizuoti prostituciją.

- Esu politikė, atstovauju partijai „Reason“, kurios vienas pagrindinių tikslų - teikti siūlymus, paremtus faktais ir įrodymais. Imamės sprendimų net ir nelabai populiariose srityse, kurios nesulaukia daug dėmesio. Žalos mažinimo programos vartojantiems narkotikus yra tarp mano prioritetų. Partija buvo iniciatorė stiegiant antrąjį švirkščiamus narkotikus vartojančiųjų centrą. Per vienuolika mėnesių išgelbėjome šimtus gyvybių, nes žmonės neperdozuodavo tiesiog gatvėje, centre jie galėjo gauti visą reikiamą pagalbą. Tikiuosi, kad pavyks pakeisti daugelio požiūrį, jog narkotikų vartotojas nėra nusikaltėlis, jis yra pacientas, kuriam reikalinga medicininė pagalba. Visus sprendimus, kurie gal kartais atrodo kontraversiški, argumentuojame tyrimais, faktais ir mokslo pagrįstais įrodymais.
 
Kalbant apie tokias problemas kaip narkotikų vartojimas, rūkymas ar kitos priklausomybės, kurios atneša daug žalos ir sukelia papildomų problemų, priešakyje turime statyti ne draudimus, bet žalos mažinimo programas. Tačiau, norėdami priimti tinkamus sprendimus, politikai turi išklausyti ekspertus, gydytojus, visuomenės sveikatos specialistus, visuomenę ir įvairius aktyvistus. Man patinka išklausyti ekspertus, remtis jų surinktais duomenimis, atliekamais tyrimais. Kalbėdama apie rūkymą nevengiu net ir iš parlamento tribūnų šviesti kolegas parlamentarus, kuo skiriasi įprastos cigaretės nuo e.cigarečių. Tačiau tai nėra tik mano nuomonė, ji paremta ekspertų išvadomis, tyrimais, statistika. Tai, kad politikai priimdami sprendimus turi tartis su ekspertais, parodė COVID-19 pandemija.
 
Visuomenė iš politikų tikisi tikslios informacijos, paremtos ekspertų išvadomis. Jei paklausčiau, iš ko norėtumėte išgirsti informaciją apie pandemiją - JAV gydytojo dr. Anthony Fauci, infekcinių ligų specialisto, kuris kalbėdamas su visuomene pateikia faktus, paremtus skaičiais, ar JAV prezidento Donaldo Trumpo, kurio pasisakymai apie tai dažniau sukelia juoką, ką pasakytumėte? Tai turbūt pavyzdys, kaip neturėtų elgtis politikai. Tačiau yra ir kitų pavyzdžių. Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo pelnė miestiečių pasitikėjimą, nes jo komunikacija rėmėsi ekspertų duomenimis.
 
Mes patikime tais, kurie kalbėdami remiasi faktais. Noriu gyventi pasaulyje, kur faktai yra svarbūs, kur mokslo tyrimai, duomenys tampa argumentais. Probleminių klausimų yra nemažai, todėl ekspertai, gydytojai, tyrėjai turi ateiti pas politikus pateikti turimus duomenis, įrodymus, kuriais efektyvių sprendimų siekiantis politikas gali argumentuotai stoti į mūšį su kolegomis. Aš galiu stovėti priešakinėse linijose ir kovoti už jūsų idėjas, bet suteikite man duomenis, kuriais galiu argumentuoti. Politikai šiandien turi būti progresyvūs, net jei tai prieštarauja jų pačių susiformuotoms nuostatoms.

---

 
Louise Ross

2004-2018 m. vadovavo Lesterio miesto tarybos (Jungtinė Karalystė) iniciatyvai „Stop Smoking Service“, padedančiai žmonėms mesti rūkyti. Pradžioje veipinimą vertino gana skeptiškai dėl su juo susijusios galimos žalos. Nuomonė pasikeitė sudalyvavus pirmajame Londono forume „E-Cigarette“, kur suprato šios naujos technologijos potencialą ir rūkymo mažinimo iniciatyvą pervadino „Ecig-friendly“ Stop Smoking Service“ ir nuo tada sėkmingai kovoja prieš tabako žalos mažinimą.

- Taip, kaip šiandien kalbu apie alternatyvius cigaretėms produktus, maniau ne visada. Prieš maždaug septynerius metus vietiniame laikraštyje parašiau straipsnį apie tai, kaip mane neramina atsirandantys nauji įprastoms cigaretėms alternatyvūs produktai. Nemaniau, kad jie gali būti mažiau žalingi. Tačiau maždaug po mėnesio tame pačiame laikraštyje teko rašyti kitą straipsnį pavadinimu: „Atsiprašau, mano nuomonė pasikeitė“. Nors tuomet dar tikrai trūko tyrimų, įrodymų, kad veipinimas yra mažiau žalingas nei rūkymas. Tačiau giliai širdyje tikėjau, jog tai - viena galimybių mažinti žalą rūkantiesiems, jų artimiesiems.
 
Smalsumo vedina nuvykau į pirmąjį tuomet vykusį forumą apie elektronines cigaretes, kurį rengė visuomenės sveikatos specialistai, savo srities autoritetai. Tuomet veipinti buvo galima uždarose patalpose. Buvau nustebusi, kad aplink veipintojus netvyro nemalonus kvapas, o oras nepritvinkęs dūmų. Pasikalbėjusi su tais žmonėmis buvau išsamiai supažindinta su visa technologija, informacija apie skonius ir stiprumą. Man įstrigo jų entuziazmas, nes dar nebuvau girdėjusi nieko taip kalbant apie rūkymą. Labiausiai suintrigavo teiginiai, jog prisijaukinus šias technologijas cigaretės jiems tapo praeitimi.
Dirbdama ir bandydama padėti rūkantiesiems mesti išbandžiau įvairiausias metodikas. Ir, tiesą sakant, mums pavykdavo motyvuojant žmones pasiekti neblogų rezultatų. Tačiau, kad ir kaip bebūtų apmaudu, dalis žmonių  pasiduodavo.
 
Kitas svarbus momentas, jog pagalbos kreipiasi santykinai nedidelė dalis žmonių. Nes vis dar gajus mitas, jog, jei tu kreipiesi pagalbos, vadinasi, esi silpnas. Taigi veipinimas tokiems žmonėms, mano nuomone, yra išeitis. Taip ir supratau, jog turime siekti, kad kiek įmanomą daugiau rūkančiųjų, kurie neketina atsisakyti šios priklausomybės, nuo cigarečių pereitų prie alternatyvų. Tačiau tai - ne mano vienos sprendimas. Tam reikia politikų, vietos valdžios palaikymo. Surinkau visus naujausius duomenis, tyrimus, faktus, vartotojų patirtis ir visa tai pateikiau. Sulaukiau palaikymo, tuomet sekė kitas žingsnis – pateikti rūkantiesiems visą įmanoma informaciją apie alternatyvas.
 
Kad informacija būtų patikima, kvietėme ekspertus, kurie paaiškino visus niuansus. Taip pat bendradarbiavome su vietinėmis parduotuvėmis, kurie dovanodavo veiperius, norintiems išbandyti. Tai pavyzdys, kaip žmonės, iš principo dirbę skirtingose barikadų pusėse, suvienijo jėgas bendram tikslui. Po kuriuo laiko mūsų renkami duomenys parodė, kad veipinti pradėję žmonės apskritai atsisakydavo rūkymo. Mums tai buvo sėkmė. Tiesa, užtekdavo vienintelės publikacijos spaudoje, kad veipinimas žudo, visas mūsų įdirbis stipriai menkdavo. Baimindamiesi, kad tai sukels mirtį, žmonės grįždavo prie įprastinių cigarečių.
Kalbėdami apie rūkymo žalos mažinimą turime mąstyti naujoviškai, atliepti tai, ko reikia vartotojams, priimant politinius sprendimus remtis mokslo tyrimais, o ne vadovautis pseudo straipsniais.