Planuoja gydymo įstaigų tinklo pertvarką
Nors pastarosiomis savaitėmis vykusių ministro A.Dulkio vizitų į regionus metu daugiausia dėmesio skirta stringančio vakcinavimo ir testavimo klausimams, susitikimuose su savivaldybių merais nelikdavo nepaliesta ir sveikatos sistemoje planuojamų pokyčių tema.
„Ar kalbėjome apie reformas ir pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje? Taip, bandžiau pateikti pasiūlymą, kurio būtų neįmanoma atsisakyti“, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbtame įraše apie liepos 15-ąją vykusį vizitą į pajūrį ir susitikimą su Klaipėdos regiono savivaldybių merais rašė ministras.
 
Liepos pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatytas beveik 800 mln. eurų kainuosiančios SAM parengtos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projektas. Jį įgyvendinant, savivaldybėse numatoma įvairių lygių sveikatos priežiūros integracija. Viena galimų jos formų – pirminės sveikatos priežiūros integracija savivaldybėse mažųjų ligoninių arba pirminės sveikatos priežiūros centrų pagrindu, ją integruojant į bendruomenės sveikatos centrus, kuriuose savivaldos lygiu būtų užtikrintas bazinis paslaugų paketas. Tiesa, kaip atrodys tokia integracija, pasak projektą tuomet pristačiusios sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės, priklausytų nuo pačių savivaldybių sprendimo – esminė sąlyga, kad vyktų bendradarbiavimas.
 
„Kur kokia integracija vyks – ar struktūrinė, ar funkcinė – kitas klausimas. Gali būti struktūrinė – labai mažos įstaigos, pavyzdžiui, psichikos sveikatos centrai su keliais darbuotojais, gali būti sujungti struktūriškai. Gali ir funkcinė – su bendradarbiavimo sutartimis. Čia savivaldybėms bus tam tikras apsisprendimo klausimas, kaip jie sukurs bendruomenės sveikatos paslaugas ir bendruomenės sveikatos centrus. Ar vienos įstaigos pagrindu, pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros (centro – red. past.) arba ligoninės. Ar jie tiesiog laikys atskiras įstaigas. Bet bendradarbiavimo sutartys bus mūsų sąlyga“, – liepos pradžioje Seime kalbėjo D.Jankauskienė.
 
Pertvarkos koncepcija Europos Sąjungai turi būti pateikta iki rugpjūčio vidurio, tiesa, ji ir po to bus derinama su Europos Komisija. Derinimus tikimasi baigti iki metų pabaigos. Rudens sesijoje Seimui bus teikiami su pertvarka susiję įstatymų paketai.
 
Pasak D.Jankauskienės, finansavimo gydymo įstaigos jau gali tikėtis kitų metų pirmąjį pusmetį, o visą reformą numatoma įgyvendinti per šios Vyriausybės kadenciją.
Vienas pirmųjų reformos pristatymo etapų – konsultacijos su socialiniais partneriais bei diskusijos regioninėse (teritorinėse) darbo grupėse, kuriose dalyvautų savivaldybių ir gydymo įstaigų atstovai. Pirmieji susitikimai su penkių regionų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) atstovais numatyti jau šią savaitę. Vis dėlto prieš artėjančias diskusijas L.S. kalbinti A.Dulkio aplankytų savivaldybių merai teigė arba su reforma susipažinę nepakankamai, arba išvydę tik gaires ir pasigendantys informacijos apie esmines pertvarkos detales.
 
Nesuprato, ko negalėtų atsisakyti
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė su planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projektu detaliai nesusipažinęs – daugiausia apie ją išgirdęs iš ministro jo apsilankymo Klaipėdos regione metu: „Tačiau, sakyčiau, tai buvo labiau apibendrinančio pobūdžio mintys nei konkretūs veiksmai“.
Vis dėlto susitikimas su A.Dulkiu uostamiesčio merui daugiau aiškumo neįnešė.
 

„Susidaro įspūdis, kad vėl einama jau pramintu keliu, kai visi sumetami į vieną krepšį, ministerija jį užriša ir moderuoja, o mes, esantys to krepšio viduje, turėsime tartis ir susitarti. Nors man sunku įsivaizduoti, ką čia reikėtų susitarti, kokiais kriterijais, parametrais reikėtų vadovautis ir ko tiksliai reikėtų siekti. Tų atsakymų aš negavau“, – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

 
Paklaustas, kokį pasiūlymą, „kurio būtų neįmanoma atsisakyti“ išgirdo iš A.Dulkio, Klaipėdos miesto meras teigė, jog tai priklauso nuo ministro sakinio interpretacijos.
„Pasiūlymas tarsi turėtų būti tiek patrauklus, kad jo atsisakyti būtų neįmanoma. Bet dabar aš tai labiau suprantu kaip pasiūlymą, kurį reikės būtinai priimti, o nepriėmus nebūtų galima pretenduoti į tam tikrus prizus ar dovanas. Aš išgirdau taip. Nežinau, ką norėjo pasakyti ministras. (...) Šiuo metu nežinau, ko čia mes galėtume neatsisakyti“, – svarstė V.Grubliauskas.
 
Nedaug ką apie planuojamą reformą tegalėjo pasakyti ir su A.Dulkiu jo apsilankymo Klaipėdos regione metu susitikęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius: „Su ministru kalbėjomės apie reformas, bet daugiau išgirdome raginimus ir rekomendacijas patiems imtis iniciatyvos veikti ir ką nors optimizuoti. Kažko daugiau negalėčiau pakomentuoti“.
Pats Kretingos rajono meras reformos plano teigė dar nematęs.
 
Kokias galias turėtų dalininkai?
Praėjusią savaitę (liepos 22-ąją) sveikatos apsaugos ministras lankėsi ir Žemaitijoje, kur susitiko su Akmenės, Mažeikių ir Skuodo rajonų merais. Kaip ir vizito Klaipėdos regione metu, greta pandemijos valdymo klausimų neliko nepaliesta reformos tema.
 

„Ministras pristatė viziją, kaip turėtų atrodyti rajoninė ligoninė. Išgirdęs tai, ką jis išvardino, aš jam pasakiau: „Duok Dieve, kad išsipildytų tai, ką jūs sakote“, – kalbėjo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

 
Vis dėlto, nepaisant A.Dulkio pristatytos vizijos, merui klausimų ir abejonių dėl numatomos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos netrūksta. Pirmiausia, neaiškumų jam kelia kartu su reforma numatoma greitosios medicinos pagalbos centralizacija.
„Kyla klausimų dėl turto santykio. Mūsų savivaldybė už savo biudžeto lėšas yra nupirkusi du greitosios pagalbos automobilius. Taip pat patalpos, darbo organizavimas, žmogiškieji resursai... Kol kas čia neturime atsakymų. Kitas dalykas – tam tikri rodikliai. Glumina, kad žiūrima tik į išvykimų skaičių, bet ne į geografinį aspektą. Pavyzdžiui, Radviliškyje vienas vairuotojas, atlikdamas aštuoniolika išvykimų, turbūt nuvažiuos du kartus mažesnį atstumą negu akmeniškis vairuotojas iki Šiaulių, kuomet atstumas siekia šešiasdešimt kilometrų. Ministrui aš taip pat akcentavau tuos atstumo ir žmonių koncentracijos kriterijus“, – pasakojo V.Mitrofanovas.
 
Akmenės rajono merui neaišku ir tai, kaip keistųsi savivaldybėms pavaldžių rajoninių ligonių valdymas, jei šios taptų didesnių SAM priklausančių gydymo įstaigų filialais. Seime pavasario sesijos pabaigoje priimtomis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisomis įtvirtinta, jog gydymo įstaigų dalininkėmis vienu metu gali būti ir savivaldybės, ir valstybė (t. y. SAM).
 
„Tačiau kitas klausimas – kokią dalį mes (savivaldybės – red. past.) gautume. Ar viskas veiktų Europos Sąjungos principu, kuomet, nepriklausomai nuo turimos dalies, visi dalininkai turėtų teisę vetuoti tam tikrus sprendimus, ar mažesni dalininkai valdyme būtų tik statistai? Pavyzdžiui, tuomet ministerija priimtų strateginius sprendimus, kad tam tikrų paslaugų Akmenės rajone nelieka, ir visus tuos dalykus spręstų didžiausią galią turintis dalininkas“, – svarstė V.Mitrofanovas.
 
Klausimų merui kyla ir dėl to, kokioje pozicijoje po reformos atsidurtų privačių struktūrų valdomi pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys subjektai. Taip pat neaišku dėl gydytojų vietos reformoje, numatomų pertvarkos rodiklių, koks būtų paslaugų prieinamumas regionuose įgyvendinus reformą ir kaip jos būtų finansuojamos.
 
„Ministrui pasakiau, kad mums turėtų būti svarbūs reformos rodikliai. (...) Klausimas, ką mes užsibrėžiame kaip rodiklį? Mirtingumo nuo tam tikrų ligų mažėjimą? Ilgesnę gyvenimo trukmę? Jeigu neišsikelsime konkretaus rodiklio, o tik susitelksime į struktūrinius dalykus, klausimas, ar reforma bus sėkminga“, – sakė V.Mitrofanovas.
 
Įžvelgia grįžimą atgal
Su A.Dulkiu jo vizito Žemaitijoje metu taip pat susitikęs Mažeikių rajono meras Vidmantas Macevičius į sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projektą kol kas sako žiūrintis kaip į viziją, mato daug diskutuotinų dalykų, taip pat pasigenda ekonominio pagrindimo bei informacijos apie gydymo įstaigų struktūrą, regioninį pasiskirstymą, bendradarbiavimą.
„Mano akimis, projektas yra dar „žalias“ ir reikalauja nemažų diskusijų“, – teigė V.Macevičius.
 

Mažeikių rajono merui Vidmantui Macevičiui klausimų kyla ir dėl savivaldybėse bendradarbiavimo pagrindu siūlomų kurti bendruomenės centrų idėjos: „Reikia suprasti, kad grįžtame dvidešimt metų atgal, kai poliklinika ir ligoninė buvo vienas vienetas, o vėliau jas išdalinome. O dabar ką – grįžtame atgal ir vėl sujungiame viską į vieną vietą?“

 
Vis dėlto skirtingai nei Akmenės rajono meras, V.Macevičius teigiamai įvertino planuojamą greitosios medicinos pagalbos centralizaciją.
„Vienas geras dalykas, kurį matome, tai greitosios medicinos pagalbos centralizacija. Čia pacientai turėtų išlošti. Man, kaip pacientui, nesvarbu, kas ar kur veža. Svarbiausia, kad kuo greičiau pasiekčiau gydymo įstaigą“, – teigė Mažeikių rajono meras.

---

 
SAM komentaras
Pirmiausia dėl reformos buvo diskutuota su Sveikatos reikalų komitetu ir Savivaldybių asociacija (merais), taip pat ji pristatyta medikų bendruomenei COVID-19 bendradarbiavimo platformoje.
 
Siekiant teritoriniu bendradarbiavimo modeliu grįsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo struktūros sukūrimo, SAM inicijuoja teritorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo planavimo darbo grupių sudarymą. Jų nagrinėjimo šiame etape objektas – atitinkamos teritorijos stacionarinių aktyvaus gydymo paslaugų planavimas, organizavimas ir toje teritorijoje šias paslaugas gaunančių pacientų srautų valdymas. Jei bus poreikis, dėl kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų planavimo, organizavimo ir tokių paslaugų pacientų srautų atitinkamoje teritorijoje valdymo, SAM sudarys papildomas darbo grupes.
 
Darbai toliau intensyviai vyksta, kad galėtume eiti su viziją į regionus socialiniam dialogui, todėl socialinių partnerių tarptautinės įžvalgos, patarimai, turimi duomenys, tyrimai labai prisidės prie bendros sveikatos sistemos ateities vizijos, darbuotojų  ir pacientų gerovės.
SAM atsižvelgė į Lietuvos savivaldybių asociacijos pageidavimą ir į regionines grupes įtraukė visų savivaldybių atstovus. Be to, diskusijose dalyvauja ir ministerijos centrinės darbo grupės, teritorinių ligonių kasų ir COVID-19 koordinuojančių ligoninių atstovai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!