Apskritojo stalo diskusija: jeigu apie tave nueis blogas garsas – tau „šakės“

Deimantė Zailskaitė
2016-01-07
Negi natūralią mediciną priimsime paskutiniai Europoje? – diskutuojame su Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų atstovais, kurie parengė specialistų vertinimo metodiką ir išdavė pirmuosius kvalifikacijos pažymėjimus. Mūsų šalyje priskaičiuojama daugiau kaip trisdešimt netradicinės medicinos sričių atstovų, kurių paslaugomis naudojasi vis daugiau šalies gyventojų. Tiesa, kol kas šios veiklos nereglamentuoja jokie įstatymai, kurie vartotojams užtikrintų saugias ir kokybiškas paslaugas...
Apskritojo stalo diskusija: jeigu apie tave nueis blogas garsas – tau „šakės“

- Pirmas žingsnis žengtas: Rūmai parengė įvairius natūralios medicinos ir sveikos gyvensenos sričių metodų aprašus, pagal kuriuos vertinami specialistai. Gruodžio pradžioje kaip tik buvo įteikti pirmieji kvalifikacijos pažymėjimai. Juos gavo septyniolika specialistų.
 
Rūmų direktorė, gydytoja, Reiki meistrė bei Reiki komiteto pirmininkė,
Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantė netradicinės medicinos plėtros klausimais Jolanta Šindeikienė:

Norime surinkti pačius geriausius ir pasakyti: tai yra tie natūralios medicinos specialistai, už kuriuos laiduojame. Specialistų kvalifikacija yra įvertinta ir jiems išduotas pažymėjimas. Jeigu valstybė mums deleguos funkcijas – tai bus leidimas dirbti ir vadintis tos profesijos atstovu. Tie, kurie neateis ir, kaip aš sakau, garažiukuose dirbs, bus nelegalai. Visų „nesugaudysime“, bet turėsime oficialų, švarų, įvertintą netradicinės medicinos sektorių.
 








Rūmų pirmininkas, Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros vedėjas, fakulteto tarybos pirmininkas, universiteto Tarybos narys prof. habil. dr. Algirdas Raslanas:

Žmonių susidomėjimas netradicine medicina jau dabar labai didelis.
Šiuo metu išaugo susidomėjimas gyvūnų terapija: ir arkliai, ir asilai, ir šunys, ir katės, ir delfinai vienokia ar kitokia forma praplečia žmogaus galimybes.
 
Atsiranda įvairių meno terapijos krypčių: ir muzikos, ir dailės, ir šokio, kurie visiškai naujai ir kitaip atskleidžia žmogų. Vėlgi – jie veikia pozityviai ir teigiamai.
 
Bet jeigu mes eisime prie kitų metodų, kurie yra susieti su gydymo procesu, reglamentuotu Sveikatos apsaugos ministerijos arba jos struktūrų, nėra abejonės, kad jie yra žymiai sudėtingesni. Šiuo atveju mes, kaip rūmų atstovai ir žmonės, teikiantys šias paslaugas, turime ieškoti sprendimų, kad tai būtų ir saugu, ir efektyvu, ir prieinama. Galbūt ateityje tam tikri gydymo metodai galės netgi būti ligonių kasų kompensuojami.
 

Rūmų vicepirmininkė, VšĮ „Ajurvedos akademijos“ vadovė Lina Lukošienė:

- Kadaise sugalvojome suburti sveikos gyvensenos, natūralios medicinos atstovus ir šią veiklą įteisinti, nes iki šiol nėra jokio ją reglamentuojančio įstatymo, draudžiančio – taip pat.
 
Pirmiausia mūsų Rūmų tikslas - padėti, kad būtų adekvačios sąlygos sukurtos tiems, kurie šitose srityse dirba profesionaliai. Kitas svarbus uždavinys – kad vartotojams suteikiamos paslaugos būtų saugios ir kokybiškos. Bet pirmiausia siekiame padėti, kad jie pagaliau būtų įvertinami taip, kaip ir šiuolaikinės medicinos atstovai, profesionalūs gydytojai. Nes dabar yra didelė neteisybė.
 
Jau pradėjome įteikinėti kvalifikacijos pažymėjimus C kategorijos specialistams. Rūmų narius esame įvertinę A, B ir C kategorijomis. Pirmajai kategorijai (A) priklauso medikai arba alopatinės medicinos atstovai, kursus baigę gydytojai. Antroje (B) kategorijoje yra biomedicininį išsilavinimą turintys ir specialius natūralios medicinos kursus baigę specialistai. Ir trečioje, C, kategorijoje – didelę patirtį sukaupę bei praktikuojantys specialistai.
 
Manome, kad C ir B kategorijos sertifikatus mes ir toliau galėtume išdavinėti, o A kategorijai licencijas turėtume išdavinėti kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Mes labai atviri, norime bendradarbiauti lygiaverčiais pagrindais.
 
- Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip trisdešimt netradicinės medicinos sričių (ajurvedos, fitoterapijos, reiki, jogos ir panašiai) atstovų, kurių paslaugomis naudojasi vis daugiau šalies gyventojų.

A.Raslanas: - Dabar madinga nerūkyti, negerti, būti sveikam, rodyti teigiamą pavyzdį, būti aktyviam visuomenėje. Parduotuvėse atsiranda ekologiškų produktų stendai, internete – gausybė informacijos apie sveiką mitybą. Informacijos tikrai daug. Taigi kyla klausimas: ar mes einame teisingu keliu? Ar mes paliekame iškraipytą sistemą – tai yra, kas ką sugalvojo, kokį gabaliuką nutvėrė, tą ir pritaikė, nesvarbu, suveikė ar ne?
 
Švietimo arba sveikatos edukologijos dalis yra labai svarbi. Mes į ją nelabai kreipiame dėmesio. Tuomet automatiškai tinginys, kuris visą laiką sakydavo: aš prarysiu piliulę ir man viskas bus gerai, pradeda suprasti, kad piliulės nepakanka. Jeigu aš nueisiu į parduotuvę kilometrą, man nebereikės nei tos piliulės - aš pabūsiu gryname ore, pajudėsiu.
 
Žmonės jau pradeda suprasti, kad ne nuo gydytojo pasakymo ar kraujospūdžio matavimo sveikata pagerės, bet nuo to, ką ir kaip aš valgysiu, kiek judėsiu, su kuo bendrausiu, koks kolektyvas bus šalia manęs.
 
J. Šindeikienė: - Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, šiuolaikinė medicina - mūsų priimta sveikatos apsaugos sistema - šiuo metu išgyvena krizę. Dėl to, kad nebeteko holistinio požiūrio į žmogų. Susismulkinama į atskiras sistemas, atskirus organus ir į žmogų nebežiūrima kaip į visumą. Vakarai tai jau suprato geriau negu mes ir vėl atsisuko į holistinį požiūrį. Mums irgi reikia žiūrėti, ką daro Vakarų šalys, nuo kurių atsiliekame. Kaip paskutiniai krikščionybę priėmėme Europoje, tai turbūt ir natūralią mediciną – neduok Dieve, priimsime paskutiniai. Geriau, kad taip nebūtų.
 
Jeigu šiuolaikinė medicina – tai yra sveikatos apsaugos sistema - priimtų ir dirbtų kartu su natūraliąja, galėtų būti pavadinta integracine medicina (yra taikomi ir kitokie terminai pasaulyje), būtų daug geriau ir pačiai sveikatos apsaugos sistemai. Ji būtų ir pigesnė, ir efektyvesnė. Ekonominiu požiūriu tikrai daug geriau. Ir žmonės būtų sveikesni. Todėl, kad visuomenės sveikata Lietuvoje iš tikrųjų yra daugiau formaliai veikianti, tačiau natūralioji medicina ir sveika gyvensena į visuomenės sveikatą tikrai labai gražiai integruotųsi.
 
A.Raslanas: - Jeigu valstybė yra apgynusi ir absoliučiai reglamentavusi tradicinės medicinos sistemą, kodėl yra ignoruojami kiti sektoriai, kurie nori būti po saule?
Iškyla personalinės atsakomybės klausimas. Sakykim, medikams yra sukurta sistema per ministeriją, ir tai yra gerai. Lygiai tokią pat sistemą ministerija gali sukurti adekvačiai ir kitam sektoriui.

 
Tai kodėl odontologija atiduota vien tik jų pačių – Rūmų – savireguliacijai, jeigu ministerija gali visiškai drąsiai sukurti bendrą ekspertinę komisiją, sudarytą iš vienų ir kitų geriausių ekspertų. Mes kaip tik dabar ir siūlome tokius modelius, kuriuose nebūtų diktato arba invazijos iš vienos pusės, bet būtų adekvatus bendradarbiavimas. Toks mūsų maksimalus siekis. Žmonėms reikėjo vienytis. Bandyti pristatyti save kaip tam tikrą alternatyvią galimybę arba kitaip pasakysiu – papildomą galimybę. Tik papildomą galimybę prie to, kas jau yra.
 
Jeigu jums tai tinka, padeda, jūs tuo naudokitės – legaliai, oficialiai bei saugiai. Jeigu mes susikūrėme, norime būt tikri savo veikla ir specialistais. Todėl startuojame nuo mažyčio gabaliuko ten, kur jau galime būti tikri. Visa kita pamažu atkris, kaip atkrenta ir nuo kitų dalykų. Bet jeigu bus tikra, jeigu Sveikatos apsaugos ministerija pasitikės, jeigu visuomenė naudosis ir sakys „man padeda“, jeigu bus daugiau legalizuotų veiklų, kainos kris.
 
Sakykim, natūralios medicinos, sveikos gyvensenos specialisto paklausite: koks tavo sertifikatas arba ko tu esi vertas? Vertas esu tiek, kiek pas mane ateina žmonių ir kiek man jie moka. Konkurencijos klausimas ir specialistų atrankos klausimas yra jų kvalifikacijos lygis. Jeigu aš teikiu geras paslaugas, pas mane žmonės eina. Jeigu aš blogas teikiu, nė vieno paciento nebus. Dar vienas dalykas: šeimos gydytojas - geras ar blogas, jis vis tiek dirba ir dirbs. Tu jo neiškrapštysi iš poliklinikos. Šiuo atveju, jeigu apie tave nuėjo blogas garsas – daugiau nebeturėsi klientų. Tau „šakės“!
 
- Ir pabaigai - kaip bus su vadinamosiomis raganomis? Ar joms atsiras vietos po netradicinės medicinos bendruomenės skėčiu?
A.Raslanas: - Raganas paliekame kol kas ramybėje. Jos dar toli – sėdi medžiuose, krūmuose, mes jų neliečiame. (Šypsosi.)
 
J.Šindeikienė: - Noriu pasakyti, kad mes remiamės papildomos alternatyvios medicinos tarptautine kvalifikacija. Tai yra rekomendacinio pobūdžio, nėra niekur patvirtinta. Tačiau pasaulyje ši veikla jau klasifikuota, ir mes tuo remiamės. Lietuvoje šie dalykai plakami į vieną krūvą. Ši vadinamoji ezoterika yra atskira sritis. Ir tikrai astrologijos neimsime.
 
Noriu akcentuoti, kad nereikėtų mūsų supriešinti su gydytojais. Nes paprasti dirbantys gydytojai į natūraliąją mediciną žiūri palankiai. Visuomenė dabar yra pakankamai gerai informuota apie šiuos metodus. Pavyzdžiui, Reiki, paskaičiavome preliminariai, domisi apie aštuoniasdešimt tūkstančių žmonių. Tai yra tik viena sritis iš trisdešimties. Pagalvokite, kiek žmonės turi žinių, jie ateina su tomis žiniomis pas gydytoją ir jeigu šis tokių žinių neturi, šiek tiek nesmagu ir gydytojams, ir visai sveikatos apsaugos sistemai.
 
Prof. A.Raslanas: - Kita vertus, jeigu šeimos gydytojui yra kokių neaiškumų, jis gali papildyti savo bagažą natūralios medicinos atstovų, kurie sukasi aplinkui (ne visi, bet dauguma jų yra geri specialistai), žiniomis. Tada pradedame ieškoti žmonių, dirbančių šioje nereglamentuojamoje sferoje, ir pirmas dalykas – kad būtų prieinamumas, tinkamos kainos, aiškiai reglamentuota kokybiška arba veiksminga paslauga, bet ji turi būti ir legali. Ji turi būti kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerijos arba kitos institucijos.
 
Noriu pabrėžti, kad labai svarbus minėto kvalifikacijos vertinimo metodų aprašas. Sveikatos apsaugos ministerijos vienas siūlymų - kad būtų moksliškai pagrįsta. Šiuo atveju didžiausią įdirbį turi akademikas Jurgis Brėdikis, kuris nagrinėja mokslinę dalį.
 
Tai yra moksliškai pagristų tam tikrų dalykų pristatymas, kad tie metodai yra įvertinti, atlikti tyrimai ir taip toliau. Lygiai kaip mes ir kalbėjome apie mokslinę konferenciją Klaipėdoje, kur buvo pateikiami gyvūnų terapijos moksliniai pagrindimai. Tai reiškia, kad su autistais ar judėjimo negalią turinčiais žmonėmis buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurie akivaizdžiai rodo pozityvų veiksnį, tai yra, kad tokios terapijos padeda žmonėms.
 
Tai, kas nėra moksliškai įrodyta, dar skinasi kelią, reikia ieškoti tam tikrų patyriminių dalykų, įrodymų, jie negali būti paimti iš lubų.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

    „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

    Naujas numeris