Aplinkosaugininkui – kiemsargio atlyginimas?

www.lsveikata.lt
2024-04-12
Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kuriame buvo nagrinėjama, kaip efektyvinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darbą ir didinti reakciją į aplinkosaugos pažeidimus, paaiškėjo, kad beveik kas antras Aplinkos apsaugos departamento skelbiamas konkursas patiria nesėkmę, todėl tinkamam darbui užtikrinti stinga ne tik pareigūnų, bet ir jų finansavimo. 
Aplinkosaugininkui – kiemsargio atlyginimas?
Iš 72 konkursų, Aplinkos apsaugos departamento skelbtų naujoms pareigoms užimti, praėjusiais metais net 31 konkursas tiesiog neįvyko nesikreipus nė vienam pretendentui arba pretendentams neatitikus sąlygų.

Į nelaimės vietą vyksta iš kito miesto
 
Parlamentinę kontrolę Seimo Aplinkos apsaugos komitete inicijavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Linas Jonauskas iškėlė klausimą, ar viskas gerai Aplinkos apsaugos departamente, jei pareigūnų į nelaimės vietą tenka laukti atvykstančių net iš kitų miestų. 
 

„Neseniai Neryje ties Jonava iš lietaus nuotekų vamzdžio tekėjo teršalai. Tuomet aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pasirodymo po pranešto įvykio teko laukti dvi valandas. Į įvykio vietą pareigūnai atvyko iš Jurbarko ir tik tuomet priėmė sprendimą kviesti pagalbą bei stabdyti nuotekas. Kiek ištekėjo teršalų, kol pareigūnas į Jonavą atvyko iš Jurbarko, lieka tik spėlioti. Pareigūnų reakcijos laikas į aplinkosaugos nusižengimus kelia klausimą, ar viskas gerai Aplinkos apsaugos departamente“, – sakė L.Jonauskas. 
 
Komiteto posėdyje dalyvavęs Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas teigė, kad Lietuvoje būdrauja (dirba ir nedarbo dienomis bei naktimis) 6-7 ekipažai. Praėjusiais metais nedelsiant į įvykio vietą aplinkosaugos pareigūnai vyko daugiau nei 4 tūkst. kartų, kai buvo gauta apie 12 tūkst. pranešimų apie aplinkosaugos pažeidimus. 
 
Į rankas – mažiau nei tūkstantis
 
G.Kadziauskas taip pat pažymėjo, kad nors pareigūnų darbo užmokesčio fondas augo, reikalingas didesnis finansavimas darbuotojams išlaikyti ir pritraukti. Anot jo, apie 14 darbuotojų negauna tūkstančio eurų į rankas, o iš 72 konkursų, skelbtų naujoms pareigoms užimti, praėjusiais metais net 31 konkursas tiesiog neįvyko nesikreipus nė vienam pretendentui arba pretendentams neatitikus sąlygų. 
 
Pasak L.Jonausko, faktai yra iškalbingi ir prasilenkia su Aplinkos ministerijos kalbomis apie tinkamą Aplinkos apsaugos departamento finansavimą. 

 

„Aplinkos ministras neseniai kalbėjo, kad patenkino aplinkosaugos pareigūnų prašymą su kaupu pakelti atlyginimus, tačiau realybė yra kitokia. Pagyros apie Aplinkos apsaugos departamentui skirtą milijoną eurų yra tik lašas jūroje, būtina bazė, kad aplinkosauga visai nesubyrėtų. Vos keliais procentais padidėję pareigūnų atlyginimai nemotyvuoja jų likti aplinkosaugoje, departamentui neleidžia pritraukti naujų darbuotojų. Tai akivaizdžiai matome iš neįvykstančių konkursų. Niekas net nenori dalyvauti konkurse į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vietą. O kas norės dirbti tokį atsakingą darbą, su vis naujomis funkcijomis už kiemsargio atlyginimą? Kaip žmogui, gaunančiam vos tūkstantį eurų, pasiimti būsto paskolą, išlaikyti šeimą? Aplinkos ministerijos tikinimas, kad jau viską padarėme, kad aplinkosaugininkai gautų tinkamus atlyginimus, prasilenkia su realybe“, – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas. 

 
Tai patvirtino ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys. 
 
Jis komiteto nariams teigė, kad, jei norima didinti aplinkosaugininkų reagavimą, šiuo metu jiems skiriamų lėšų nepakanka. Nors darbo užmokestis ir pakilo, jo kilimas smarkiai vėluoja. Anot profesinės sąjungos pirmininko, priimant naujus įstatymus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai yra užkraunami papildomomis funkcijomis, griežtėjant įvairioms sankcijoms už aplinkosauginius pažeidimus dažnai prasideda bylinėjimaisi su pažeidėjais, kurie vilkina teisminius procesus. O tai reikalauja papildomo aplinkosaugininkų laiko. 
 

V.Laukys taip pat paminėjo, kad šiais metais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atlyginimai pakilo vos 4 proc. 
 
Už papildomas funkcijas – priedai
 
Seimo narys L.Jonauskas mano, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams už jų atliekamą darbą ne tik turi būti mokamas orus atlyginimas, bet ir peržiūrimos jiems skirtos funkcijos, o už papildomas funkcijas mokami priedai. 
 
„Pirmiausia nereikia pareigūnų apkrauti besidubliuojančiomis funkcijomis. Šiuo metu, pavyzdžiui, aplinkosaugininkams priskirta gatvėse vaikytis dūmijančius automobilius ir tikrinti jų taršą. Tai iki šiol darė policijos pareigūnai, kurie ir dirba keliuose. Siūlau taip ir palikti. Aplinkosaugininkai turi dirbti ten, kur jų reikia labiausiai, reaguoti į aplinkosauginius pažeidimus miškuose, prie vandens telkinių, taršių įmonių. Reikia nustoti barstyti jiems trupinius ir pagaliau pradėti mokėti orų atlyginimą, o už prisidedančias funkcijas – dar ir priedą. Gal tuomet aplinkosaugoje netrūks pareigūnų ir bus greičiau reaguojama į įvairius pažeidimus“, – sakė L.Jonauskas. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris