STT pareigūnų nuomone, įstatymuose nepagrįstai leidžiama organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą tik toms organizacijoms, kurios atstovauja ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų. „Galbūt nėra įsigilinta į esmę, kadangi atliekų sutvarkymo sistema tikrai yra labai sudėtinga“, - situaciją komentuoja aplinkos viceministras Algirdas Genevičius.
 Jo žodžiais tariant, prie įstatyminės bazės reikėtų padirbėti mažiausiai pusantro mėnesio, kad įsigilintum, kodėl buvo pasirinktas toks variantas.
„Tuomet galima jau kažką deklaratyviai arba objektyviai pasakyti, jog atliekų sektoriuje pasirinktas variantas – užimant ne mažiau dešimt procentų rinkos dydžio – yra geras arba blogas. Aš manau, kad kolegos iš STT galbūt paprasčiausiai paskubėjo. Netgi dabar, atliekų rinkoje esant „didesniems žaidėjams“,
yra sudėtinga išskaidrinti jų veiklą. Tą mes darome jau mažiausiai pusę metų, padedant FNTT pareigūnams, Mokesčių inspekcijai, muitinei. Tai yra atliekų srautai, kuriuos sužiūrėti nėra taip paprasta. Tai dabar, jeigu mes pasakome, kad atliekas gali tvarkyti tas, kas nori, - Petrauskas, Ivanauskas ir dar viceministras Genevičius – situacijos bus neįmanoma sukontroliuoti“, - sako jis.
 
Viceministrui nerimą kelia ir tvarkančios įmonės atsakomybių klausimas. „Sakykime, aš ateinu į atliekų tvarkymo rinką, neturėdamas normalių sutarčių, ir ten bandau kažką surinkinėti... Bet, palaukite, jeigu įvyko bankroto atvejis, tai tada valstybei paliekamos įvairios atliekos, kurių sutvarkymas iš valstybės kišenės kainuoja milijonus eurų. Kadangi kalba eina ne tik apie elektronikos laužą, pakuotes, bet ir pavojingas chemines medžiagas, kurios kenkia gamtai ir žmogaus sveikatai. Dėl to ir buvo pasirinktas toks modelis. Aišku, galima diskutuoti dėl tų dešimt procentų, keistai jie, aišku, skamba... Dabar mes rengiame naują įstatyminę bazę. Po to, kai bus pakeistas kontrolės mechanizmas, būtų galima „paliesti“ ir tuos nelaimingus procentus, apie kuriuos užsimena STT“, - sakė A.Genevičius.
 
Kaip akcentuoja ministerijos atstovai, siūlymų dėl atliekų tvarkymo organizacijų būta įvairių ir juos reikia detaliai išnagrinėti. Pavyzdžiui, iš Seimo buvo siūloma iš viso padidinti iki 25 proc. „Mes tikrai nesiryžtame jokio atliekų tvarkymo monopolio auginti“, - priduria viceministras A.Genevičius.
„Žinokite, čia ne žemės lauką išarti. Tai yra atliekos. Jos turi turėti labai gerą kontrolės mechanizmą. Va, Kauno variantą jau turime. Jau dabar skelbiama ekstremali situacija Kauno rajone. O kas sutvarkys atliekas? Taigi valstybė! O valstybės pinigai yra mūsų visų lėšos! Atliekų srityje kiekvienas žaidėjas yra ir bus gerbiamas, jeigu vadovaujantis mūsų taisyklėmis ir įstatymine baze, galės garantuoti, kad jis tikrai sutvarkys atliekas, kad ta atlieka nebus kažkur išmesta, kažkur išsvaidyta ir nepakenks aplinkosauginei ekosistemai ir žmogui. Tai yra pagrindinė nuostata ir mes ja vadovaujamės“, - sakė viceministras, žadėdamas artimiausiu metu viešai paskelbti Aplinkos ministerijos argumentus šiuo klausimu.

---

Tarp kitko:

Specialiųjų tyrimų tarnyba teigia, jog Aplinkos ministerija atsisakė atsižvelgti į tarnybos pasiūlymus skaidriai ir racionaliai naudoti Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšas. Pareigūnai, atlikę antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad AARP lėšų naudojimo tvarka sudaro sąlygas korupcijai pasireikšti, pirmadienį pranešė STT.
Anot tarnybos, antikorupciniu požiūriu ypač ydinga esama praktika, kai rekomendacijas aplinkos ministrui dėl AARP lėšų panaudojimo finansuojant aplinkosaugos projektus teikia Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo taryba, kuriai vadovauja pats ministras. „Taigi aplinkos ministras pataria pats sau“, – teigiama STT pranešime.