Paaiškinimas nežiniukams
Paaiškiname nežiniukams: simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose įdėta mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.
SAM skelbia - toks produktų gerinimas būtinas. Mat Lietuvos gyventojų mityba jau daugelį metų skurdi, nesubalansuota ir nepalanki sveikatai. Suvartojama ypač daug sočiųjų riebalų, angliavandenių, druskos ir per mažai daržovių.
 
(Ne)laimi visi
Reaguodama į šiuos rodiklius ir kviesdama prisijungti šalies verslininkus gaminti sveikatai palankesnius maisto produktus, SAM teigia, jog taip laimi visi: tiek vartotojas, gaunantis sveikesnį produktą, tiek įmonė prisidėdama prie visuomenės sveikatos gerinimo, (mat taip tampa socialiai atsakinga), tiek ir pati ministerija sulaukianti geresnių sveikatos rodiklių.
„Verslui geriausias paskatinimas, kai yra perkamas jų produktas. Šiuo atveju tai tokia iniciatyva, kuri nei vienoje šalyje nesulaukė pasipriešinimo. Tai - savanoriškas jungimasis. Kas nori prisijungia, kas nenori – nesijungia. Matome ir tai, jog nepasitvirtino įmonių nuogąstavimai, kad pirkėjai naujus produktus sutiks nepalankiai. Verslo bendruomenėje tai - teigiama iniciatyva. Nėra nei pasipriešinimo, nei nepasitenkinimo. Tie, kas prisijungė tik išplėtė produktų asortimentą, pakeitė, pagerino produktų sudėtį“, - aiškina ministras Aurelijus Veryga.
Tikslas geras, tik bėda, kad apie „Rakto skylutės“ ženklinimą galima sužinoti tik iš lūpų į lūpas.

---

  
Apklausa gatvėje
Ar atpažįstate šį Rakto skylutės ženkliuką? Ar kada pastebėjote šiuo simboliu pažymėtą maisto pakuotę?
 
Alberta:

- Tokios skylutės būdavo senose spynose. Arba čia gali būti žmogus. Ant pakuočių niekada nemačiau tokio ženklinimo, bet šiaip jo dizainas patraukia akį. Jei pamatyčiau, galvočiau gal maisto produktas draugiškas žmogui. Bet jei, pavyzdžiui, šita spyna būtų ant dešrelių, vargu ar galėtų būti draugiškas, todėl nesusidomėčiau šiuo ženkliuku.
 


Robertas:

- Pirmą kartą tokį matau. Neįsivaizduoju, ką ženklelis gali reikšti. Man visiškai nesusijęs su maistu. Gal nebent galėtų būti kažkas patvirtina ar sertifikuota.  Visada perkant duoną ar kitą dažno vartojimo produktą skaitau sudėtį, bet į tokį ženklelį niekada neatkreipiau dėmesio.
 



Karolina:

- Neteko matyti. Atrodo kaip spyna arba žmogeliukas. Tiktų kabint ant durų. Jei jis ant maisto pakuotės, galbūt patvirtinta kokios asociacijos, kad galima vartoti.
Kadangi pati domiuosi sportu ir sveika mityba, esu jau seniai įpratusi skaityti produkto sudėtį, bet visokių ženkliukų ant pakuočių nepastebiu. Paprastai ant jų pridėta visokių neaiškių ikonų, todėl akis neužkliūna, tiesiog sunku išskirti vieną. Paprasčiausias būdas - tiesiog perskaityti etiketę.

---

 
Specialisto komentaras
Marketingo ir Žmogiškųjų išteklių rinkodaros specialistė, Agentūros MARKETINGO VALDYMAS marketingo bei komunikacijos vadovė Greta Besakirskytė:

- Siekiant populiarinti prekės ženklą svarbiausia turėti komunikacijos strategiją. Pasitelkti reikėtų ne tik mokslinius straipsnius, bet ir viešuosius ryšius. Vartotojams reikalinga paprasta kasdienė kalba.
Šiuo atveju „Rakto skylutė“ tėra tik metaforiškas simbolis, turintis daug asociacijų – vartotojui nėra paaiškinama, kas tai. Dėl to ženklo žinomumui didinti reikia skirti daug investicijų. Tai turi tapti kaip „Nike“ varnelė, kai visiems aišku, kas tai ir be užrašo.
Apie „Rakto skylutę“ galutinis vartotojas nieko nesupranta, nes jis nėra pozicionuojamas, kaip, pavyzdžiui, „be glitimo“, „vertinantiems natūralumą“ ir panašiai.
Viešojoje erdvėje naudojant vien tik ženkliuką turi būti sukurta didelė komunikacija, kad jis taptų atpažįstamas.
Neseniai Lietuvoje dvi didelės bendrovės keitė prekės ženklą – investicijos komunikacijai siekė apie trisdešimt procentų nuo keturių milijonų eurų. Žinomumą pasiekė per mėnesį. Tačiau komunikacija turi būti ne tik stipri ir pasiekianti daug kanalų, bet ir nuolatinė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!