Mokytojo motyvacija – iššūkis
Skaudi nelaimė Tauragės r., kai per fizinio ugdymo pamoką mirė trylikametė, sukrėtė Lietuvą. Pradėta kalbėti apie defibriliatorių poreikį mokyklose, tačiau, atsiribojant nuo šio konkretaus atvejo, pradėta domėtis ir pamokų kokybe. Panašu, kad defibriliatoriaus reikia ir joms. Prakalbus apie galimybes pamokas praturtinti sveikos gyvensenos naujovėmis paaiškėjo, kad mokymo programose tai numatyta seniai. Tačiau kodėl pamokos vis dar primena sovietmetį?
 
Fizinio aktyvumo ekspertas prof. dr. Arūnas Emeljanovas teigia, kad 2007 m. Europos Parlamento rezoliucija skelbia, jog kūno kultūros pamokos – vienintelis dalykas dėstomas mokykloje, tiesiogiai susijęs su sveikata. „Bet požiūris į jas keičiasi per lėtai“, – konstatuoja ekspertas.
 
Nacionalinė švietimo agentūra informavo, kad patvirtinta Fizinio ugdymo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programa ir artimiausiu metu visi mokytojai bus kviečiami nemokamai dalyvauti nuotoliniuose 48 val. trukmės mokymuose, tačiau ar to pakaks?
 
Prof. A.Emeljanovas teigė, kad įvairūs seminarai vyksta, bet nesistemiškai, o mokytojų kvalifikacija galėtų būti atšviežinta nacionaliniu mastu. „Lietuvos ir užsienio mokslininkai yra parengę daug metodikų, rekomendacijų. Bet jų negana – pagrindinis naujovių diegėjas mokyklose išlieka pedagogas. Mokytojų motyvaciją ir kompetenciją matome kaip iššūkį“, – teigė pašnekovas.
 
Palikti vieni?
Prienų „Žiburio“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas, buvęs LSMU dėstytojas Olegas Batutis sako, kad lengviausiai kelią skinasi nauji pamokos pavadinimai – nuo fizinio lavinimo, kūno kultūros, o dabar fizinio ugdymo. Visa kita – kaip čia pasakius.
 
„Mokymo turinys kai kur menkai pasikeitė nuo sovietmečio. Nuo kitų metų dirbsime pagal atnaujintas mokymo programas. Dalyvavau jas rengiant, lyg ir neblogos, tačiau stipriai abejoju, ar padarys perversmą pamokose, – sakė pašnekovas ir paaiškino kodėl. – Labiausiai trūksta apčiuopiamos paramos įgyvendinimui ir rimtos metodinės medžiagos. Jei norime iš esmės ką nors pakeisti, reikia dirbti su mokytojais.“
 
Apie tai pasiteiravus Nacionalinės Švietimo agentūros gautas atsakymas, kad įgyvendinimo rekomendacijos skelbiamos Švietimo portale ir nuolat pildomos, todėl fizinio ugdymo mokytojai kviečiami dalintis gerąja patirtimi. Taip pat švietimo portale viešinamas pernai parengtas metodinis leidinys, skirtas mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti. Tačiau O.Batutis replikuoja, kad ši medžiaga duoda mažai naudos, yra atitolusi nuo praktikos.
 
„Jei mokytojai įgijo išsilavinimą prieš trisdešimt metų, galima įsivaizduoti... Studijų turinys, ką gavo jie ir ką gauna jaunoji karta, skiriasi iš esmės. Mokytojų patirtis senoviška – krepšinis, futbolas, o naujose programose begalybė naujų sąvokų: atsiranda Tai Chi, joga, metabolinis sindromas, savistaba, kvėpavimo metodika... – vardijo O.Batutis. – Reikia kursų, knygučių su paaiškinimais, pavyzdžiais, kitaip niekas nepajudės. Programą galime sukurti idealią, bet rezultatas priklauso nuo to, kiek mokytojui suteikiama mokslu pagrįstų žinių tai įgyvendinti.“
 
Trūksta tęstinumo
O.Batutis pastebi, kad tai, kas atėję į išsivysčiusių šalių ugdymo įstaigas, pas mus matoma tik sporto klubuose. „Prašo dirbti kaip Suomijoje, nepaisant, koks inventorius, požiūris į mokytoją, bendras įdirbis šioje srityje. O paskui sako, kad jei nesugebi, gal tu bukas?“ – apgailestavo pedagogas.
 
Mokyklų sportinė bazė netolygi – vienur yra visko, kitur – beveik nieko. „Vienur pripirkta įvairiausios įrangos – ir štangelės, ir svareliai, ir raketės, o kitur nėra net sporto salės arba ji nestandartinė, mėtosi tik krepšinio ir futbolo kamuoliai“, – kalbėjo O.Batutis.
 
A.Emeljanovas teigia, kad mokykla turi pasirūpinti įranga, o mokytojas priminti, įvardinti poreikius: „Mokykla turi padaryti aktyvesnes pertraukas, atverti sales, prie mokyklų esančias sporto aikšteles.“
 
O.Batutis svarsto, kur nuplaukia lėšos, skiriamos švietimui. „Ar jos keliauja mokytojams, mokiniams, ar ištirpsta jų ir nepasiekusios? Nėra pas mus ir tęstinumo. Viena ministrė Olandijoje pabuvo, tai viskas pagal jų pavyzdį eina, kita – Anglijoje, žiūrėk, vėl viskas  iš naujo“, – pečiais traukė pedagogas.
 
Entuziazmą išgarina realybė
A.Emeljanovas teigia, kad yra jaunų specialistų, kurie prisilietė prie modernaus fizinio ugdymo, dalyvavo Erazmus programose. Kituose projektuose, tačiau jų įsidarbinimas vis dar menkas. O.Batutis priduria, kad ir įsidarbinimas negarantuoja, kad jie mokykloje liks: „Pažįstu jaunus mokytojus, kurie ateina pagal „Renkuosi mokyti!“ programą ir yra kupini entuziazmo. Bet padirbėjus kelerius metus akyse atsiranda nusivylimas. „
 
Trisdešimt metų mokykloje dirbantis O.Batutis lygiagrečiai turėjo ir kitų veiklų, nes vien iš mokytojo darbo išgyventi sunku (mokytojo alga siekia apie tūkstantį eurų): „Turi arba dirbti nuo ryto iki vakaro, pavargęs, pabalęs, pasišiaušęs, arba ieškoti alternatyvų.“
 
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nereikėtų pro pirštus žiūrėti į netiesiogiai su ugdymu susijusias problemas. „Padėtis dviprasmiška: viena vertus, kai kurie mokytojai pluša, organizuoja, veža, stengiasi naujovėmis pradžiuginti vaikus, bet neretai sutinka abejingus žvilgsnius – daug vaikų nemotyvuoti, neturintys elementaraus elgesio visuomenėje įgūdžių. Kur elitinės mokyklos, tos problemos gal ir nėra, bet kitur, regionuose ojojoi... Patikėkite manim, reikia daug pastangų, kad vaikas gebėtų socializuotis“, – konstatavo jis.
 
Prof. A.Emeljanovas pastebi, kad ir išsilavinę tėvai vis dar atlaidžiai žiūri į fizinio ugdymo pamokas. „Tėvai nuo fizinio ugdymo pamokų prašo atleisti visiškai sveikus vaikus, – konstatavo jis. – Per klasės susirinkimus kalbama, kaip susimesti užuolaidoms, kaip sekasi matematika, o fizinis aktyvumas lieka nuošalyje. O sveikata? Tik per fizinį ugdymą ja gali paveikti teigiamai arba jei nelankysi, neigiamai.“

---

 
Nuomonė
„Kineziterapija 24“ įkūrėjas, kineziterapeutas Edvinas Goris:

- Kalbant apie didžiausią šiuolaikinio jaunimo rykštę – ydingą laikyseną, nejudrumą, tai kineziterapeutai, nors ir negali dirbti mokykloje, tikrai ten būtų naudingi. Jie galėtų išmokyti vaikus pasirinkti tinkamus fizinius krūvius, taisyklingai judėti, padėti mitybos klausimais, netgi patarti, kokią avalynę rinktis. Daugumos paauglių laikysena netaisyklinga, o judėjimo aparato problemų šaknys glūdi netaisyklingai išmoktuose judesiuose jauname amžiuje, todėl laiku pastebėjus, suteikus pagalbą užaugtų daug sveikesnė ateities visuomenė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!