Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas teigia, kad jam belieka tik garsiai kalbėti apie politikų priimamus nesąmoningus sprendimus skirstant pacientų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) suneštus pinigus. Gal politikai turės sąžinės ir pasijus bent kiek nepatogiai.
„Jei visi – pacientai, gydytojai, gydymo įstaigų vadovai, ministerija, STT, žurnalistai – matytume, kaip VLK apskaičiuoja tuos įkainius, tuomet būtų aišku, kur reikia ieškoti problemos esmės. Nes dabar dažnai sakoma, problema ne čia, o kitur. Kur, niekas nežino“, - sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
- Žvengiant į pastarosios savaitės įvykius rankos nesviro?
- Nusviro, todėl galiu tik garsiai kalbėti, nes tylėti beprasmiška. Žinojome, kad biudžetas bus priimtas toks, koks yra, ir nieko nepakeisim, bet bent jau tiems politikams bus nepatogu. Kitą kartą gal pagalvos du kartus prieš nuspęsdami. Galbūt neprisiims tokių didelių įsipareigojimų sveikatos sektoriaus sąskaita. Dėl fiskalinės drausmės negalime turėti didesnių išlaidų sveikatos sektoriuje, bet tai kažkaip neliečia didesnių išlaidų dėl vaiko pinigų, pensininkų. Reikės daugiau ir streikuojantiems. Tiesa, kai piketavo pacientai, niekas nepasikeitė. Tik nuolat girdėjome: jūs tik nesipriešinkite.
- Prieš metus buvote kur kas optimistiškesnis. Vadinasi, šiandien pacientai negirdimi?
- Toks gyvenimas, būna geresnių ir blogesnių laikų. Kai mus girdi ir išklauso, priima išdiskutuotus sprendimus, Vyriausybei išsakome komplimentus. Tačiau kai akivaizdžiai daromos nesąmonės dėl biudžeto, kitaip, to kas įvyko negaliu pavadinti, tylėti mums būtų tas pats, kas neginti savo teisių. Mes juk neprašome, ko nebūtų galima įgyvendinti. Pradiniame biudžete vaistams kompensuoti buvo įrašyta protinga suma, tačiau atnaujintame variante ši eilutė sumažėjo ir visiems atrodė, kad čia viskas
ok. Bet realybėje tai reiškia, kad nesumokėsime už realų vaistų poreikį dabar ir pamirškite apie naujus medikamentus. Čia aiški žinutė pacientams.
- Gal kaip visad, atėjus laikui, šiek tiek nugnybs nuo milijoninio rezervo ir viskas iš tiesų bus ok?
- Tai girdėjome ir šiemet, tačiau rezervas naujiems vaistams kompensuoti nebuvo panaudotas. Turime keturiolika vaistų rezerviniame sąraše. Krūva jų dar nesvarstytų, procesas vilkinamas: kad sąrašas neatrodytų per ilgas, paraiškos tiesiog nesvarstomos. Matome įšalą, nors pinigų kaip ir yra, ekonomika auga. Be to, pinigus į PSDF suneša tie patys dirbantys pacientai. Raštai, kuriuos rašo POLA, medikų bendruomenės, jaunieji gydytojai, „
Transparency International“ nugula valdininkų stalčiuose. Keliame klausimus ne tik dėl vaistų, bet ir priemokų už paslaugas bei daugelį kitų. Bet...
Man atrodo, kad ministerija tiek daug skirtingų veiklų yra prisiėmusi, kad nė vienos nesugeba privesti iki rezultato. Tačiau turi suprasti, kad jei įsipareigojimai, kuriuos, beje, patys ir numato, nebus vykdomi, kas nors priešinsis.
- Galite įvardinti konkrečias sritis, kuomet PSDF pinigais sprendžiamos kitos problemos?
- Anksčiau nuteistieji buvo draudžiami iš biudžeto, dabar iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Suprask, su PSDF tvarkomės geriau, tegul pacientai sumoka ir už pastaruosius. Sugalvoja, sakykim, neblogą dalyką, kad senoliai, vyresni nei septyniasdešimt penkerių už vaistus nieko neprimokėtų. Bet tai, kad kažkas nesumokės dviejų eurų už vaistus, dalis onkologinių ar išsėtine skleroze sergančių žmonių išvis negaus gydymo.
Be to, Konstitucinio Teismo sprendimas nėra vykdomas. Jame aiškiai pasakyta, kad turime užtikrinti tokį finansavimą, kad galėtume teikti saugias paslaugas, užtikrinti vaistų kompensavimą. Dabar valstybė tiek už būtinąją pagalbą, tiek už savus draudžiamus asmenis skiria kelis kartus mažiau lėšų, nei tas, kuris dirba ir moka mokesčius. Jei valstybė vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, tokių įtampų nebūtų.
- Grįžkime prie vaistų politikos. Jei neklystu, parengtose gairėse ministro įsakymu buvo numatyta, kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu, nei didėja biudžetas. Dabar gi atrodo, kad ministerija nesilaiko pačios priimtų taisyklių. Ar yra kokių galimybių priversti politikus, valdininkus laikytis to, ką patys sugalvoja?
- Matyt, reikėtų kreiptis į teismą. Dėl vaistų politikos gairių tarėmės metus, tačiau susitarėme. Palaikėme ministerijos vykdomą generinių vaistų reformą, už tai gavome daugiau inovatyvių vaistų. Bet dabar, kai biudžetas auga ir turime generinių vaistų reformą, dėl kurios vaizduojama, jog daug sutaupyta, naujų vaistų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą negalime įtraukti. Man tai prasilenkia su logika, tačiau akivaizdu, jog sveikatos sektoriaus interesai aukojami, nes kiti sektoriai svarbesni.
Turime suprasti mokytojus, medikus ir visus kitus, juos palaikyti, tačiau pacientų kaip ir nebūtina. Po įrašo
feisbuke sulaukiau gana aršios kritikos, net pasirodė žinutės, kam apskritai tuos onkologinius pacientus gydyti, jie juk vis tiek numirs. Tarp tokių pasisakančiųjų buvo ir medikų, kurie tikisi pacientų palaikymo.
- POLA ne kartą kėlė klausimą ir dėl pasaugų įkainių. Tarkim, dėl radiologinių tyrimų, kai atliekant vienos zonos tyrimą ar keturių vis tiek mokama kaip už vieną. Ligonių kasos tikina, kad viskas čia gerai, esą apskaičiuota vidutinė tyrimo kaina. Tad kur problema?
- Ligonių kasoms visada viskas
ok. Tiesa, šiuo sprendimu buvo bandyta pažaboti privatų sektorių, konkrečiai „Affidea“, kad jie nedarytų per daug tyrimų. Bet iš patrankos šaudami į žvirblį pataikė į viešąjį sektorių. Labiausiai dėl to nukenčia Nacionalinis vėžio institutas, nes būtent jie atlieka daugiausiai kelių zonų radiologinių tyrimų ir negali tų išlaidų padengti, tarkim, trauminiais pacientais, kuomet reikalingas tik vienos zonos tyrimas. Iš tikrųjų niekas nėra matęs tos metodikos, pagal kurią yra apskaičiuojami įkainiai. Net nežinome, ar tie skaičiai, ten įrašyti, yra realūs. Dabar dažnai girdime, kad pagal išvestus vidurkius visos paslaugos yra apmokamos, tačiau ar žinome realius tų paslaugų kaštus ir sąnaudas? Įkainiai nėra skaidrūs. Jei visi – pacientai, gydytojai, gydymo įstaigų vadovai, ministerija, STT, žurnalistai – matytume, kaip VLK apskaičiuoja tuos įkainius, tuomet būtų aišku, kur reikia ieškoti problemos esmės. Nes dabar dažnai sakoma, problema ne čia, o kitur. Kur, niekas nežino.
- Ar kalbant apie radiologinius tyrimus, kai tiriamos kelios zonos ir viena, tokia tvarka galiojo visada?
- Ne, taip skaičiuoti ponas Viačeslavas Zaksas pradėjo prieš aštuoniolika mėnesių. Anksčiau buvo apmokama normaliai. To rezultatas: įstaigos šią problemą sprendžia kaip ir prekybos centrai: jei mokesčiai didėja, galutinę kainą sumoka pirkėjai. Šiuo atveju, kai negaunamas pakankamas finansavimas, galutinę kainą sumoka pacientas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: