Nustatė kritinį prioritetą
 
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vis dažniau skrieja priekaištai, kad praėjus dvejiems karo Ukrainoje metams nematyti nei finansavimo, nei konkrečių veiksmų rengiantis karinėms grėsmėms. SAM atkerta: darbai vyksta.
 
Ministerijos parengties pareigūnė Joana Korabliovienė teigia, kad žiūrint į sveikatos įstaigų parengtį, vienas kritiškiausių momentų – mokymų trūkumas. Jiems suplanuotos ir didžiausios investicijos, t.y. apie 40 mln. eurų, iš kurių dalis teks ir kitoms priemonėms. Kokioms, nepatikslinama.
 
SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė informuoja, kad 2024-2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų.
 
J.Korabliovienė teigia, kad kalbant apie resursus, sveikatos sektorius jais apsirūpinęs „pakankamai gerai“. „Periodiškai vertiname parengtį ir atsižvelgiant į trūkumus organizuojame priemones jiems užpildyti“, – teigė ji ir patikino, kad SAM prisideda ir sprendžiant galimus elektros tiekimo sutrikimus.
 
Nacionalinis krizių valdymo centras konstatavo, jog 14 pagrindinių sveikatos įstaigų medicininių priemonių turi mėnesiui ir daugiau.
 
Elektros nepakaks
 

„Net nežinau, ką jums atsakyti į šį klausimą, – pasiteiravus, kokios pagalbos iš SAM sulaukia Jonavos ligoninė, sako jos direktorius Gediminas Ramanauskas. – Negalima tvirtinti, kad grėsmių akivaizdoje esame palikti vieni. Turbūt viskas vyksta, planuojama, skaičiuojama... Tik vaizdas toks, kad didžioji dalis nusėda į popierius. Turime suprasti, kad vien nuo skaičiavimo niekas neatsiranda.

 
Dviejų mėnesių medikamentų rezervą turime, bet nutrūkus centralizuotam elektros tiekimui, rezervo nepakaks. Jei tam finansavimo nebus, sudėtinga ko nors tikėtis. Be to, ką reiškia atsilaikyti du mėnesius? Tai tas pats kas nieko.“
 
Kaliningrado siena nesustiprinta
 
Šakių meras R.Januševičius kalba aštriai: „Užsienio ministras trimituoja, kad karas neišvengiamas. Bet mes turime keliasdešimt kilometrų sieną su Kaliningradu ir nematome, kad ji būtų sustiprinta ar apsaugota.“
 
Merui kelia nerimą, kad nacionaliniu lygiu rūpinamasi tik siena su Baltarusija, o su Kaliningradu – paliekama savivaldai. Nėra ir valstybinių gyventojų evakuacijos planų iš šios teritorijos.
 
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė prieš mėnesį viešėdama Šakiuose sutiko, jog sieną su rusijos federacija reikia stiprinti tiek kalbant apie fizinį barjerą, tiek dronus, tiek pareigūnų skaičiaus pasienyje didinimą.
 
„Bandome visais kanalais sakyti, kad iš Vilniaus lengva kalbėti, jog karas neišvengiamas, – tęsė R.Januševičius. – Tačiau kokie veiksmai iš to seka? Mes, pasienio ruože esanti savivaldybė, tų veiksmų nematome. Pradedant civiline sauga, baigiant sveikatos sistema.“
 
Viskas pačių rankose
 
„Gerai, kad bent kalbama. Tačiau nuo kalbų žmones jau irgi pykina, – neslepia G.Ramanauskas. – Mes patys ruošiamės karui, katastrofai. Daugiausiai naudos šiandien mums teikia bendradarbiavimas su kariuomene. Tai – realūs darbai ir tikrasis pasiruošimas.“
 
Šiemet kaip ir pernai Jonava dalyvaus pratybose su NATO rengiantis tapti atramine ligonine grėsmės atveju. Beje, su skirtingomis gydymo įstaigomis kariuomenė šiemet planuoja bent šešias pratybas.
 
Kad iniciatyva pačių rankose sutinka ir R.Januševičius, kuris tariasi su seniūnais, seniūnaičiais dėl reagavimo apjungiant policiją, priešgaisrinę tarnybą, šaulius.
 
Šakiams kyla minčių ir apie investicijas į Nemuno uostą, kadangi ši upė juosia rajoną ir su Kaunu šakiečius jungia tik du tiltai – prie Jurbarko ir paties Kauno.
 
„Ieškodami vietų slėptuvėms įvertinome ir Molotovo linijoje nuo 1940-ųjų stovinčius bunkerius, nes kokybiškų slėptuvių rajone trūksta. Tik keturi daugiabučiai turi du išėjimus. Tokias priedangas vadinu laidojimo vietomis“, – komentavo R.Januševičius.
 
Vietos ligoninių reikšmė
 
Meras teigia, kad pernai Šakiuose apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nepatikliai įvertino vietinės valdžios užsispyrimą išsaugoti chirurgijos stacionarą. Jis neskubėjo pritarti, kad šios paslaugos gali būti svarbios kilus karui.
 
R.Januševičius tvirtina: apie masinį nukentėjusiųjų vežimą į Kauną negali būti nė kalbos. Neaišku, ar apskritai bus tokia galimybė dėl atkirstų kelių ir tiltų.
„Ministerija planuoja, kaip sveikatos sistema atlaikys grėsmes, tačiau nori atsisakyti pasienyje esančios gydymo įstaigos. Kokia čia strategija? – nesuprato R.Januševičius.
 
G.Ramanauskas taip pat netiki, kad didieji miestai išgelbės Lietuvą: „Pirmiausiai bombins didžiuosius miestus, todėl nevertėtų vien jais kliautis. Reikia turėti gydymą vietoje, gynybą vietoje, slėptuves vietoje. Jei sugriaus Jonavą, liks Kėdainiai ir atvirkščiai.“
 
Turi planą
 
SAM parengties pareigūnė J.Korabliovienė teigia, kad jau yra parengta struktūra, kaip sveikatos sektorius turėtų veikti vienos ar kitos krizės ar mobilizacijos metu. Veiksmus koordinuotų aktyvuota SAM mobilizacijos valdymo grupė. Šiuo metu rengiamas planas. Ekstremalių situacijų valdymo planus turi kiekviena įstaiga.
 
Pareigūnė informuoja, kad SAM dirba su pirmo prioriteto gydymo įstaigomis, t.y. 14 traumų centrų – tai pagrindiniai koordinuojantys objektai regione. „Bendraujame ir su mažesnėmis įstaigomis, kurios svarbios perskirstant pacientų srautus“, – sakė ji.
 
Kokios naujovės rengiantis grėsmėms didžiausiose įstaigose? Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė Dalia Smagurauskaitė teigė, kad yra patvirtintas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, ligoninė turi reikiamą kiekį atsargų.
 
„Ruošiantis pernai Vilniuje vykusiam NATO viršūnių susitikimui įstaigoje vyko masinių nelaimių valdymo praktiniai mokymai, kurių metu sukaupta patirtis gali būti pritaikyta įvairiems galimiems scenarijams, tarp kurių – ir karo grėsmė“, – informavo įstaigos atstovė.
 
Sklaido iliuzijas
 
Tačiau Kaišiadorių ligoninės vadovas Linas Vitkus teigia: visi planai tėra formalumas. „Žmonės pasirašo, kad yra supažindinti, bet jei paklausinėtumėte konkrečiau, sakytų: „Dieve, nieko nežinau!“ – saugumo iliuzijas sklaidė jis.
 
Paskutiniu metu L.Vitkų neramina ir naujai atsirasianti tinklų bei informacinių sistemų saugumo direktyva NIS 2, kuri turėtų įsigalioti nuo spalio. Ji palies visas kritinio ir svarbaus sektoriaus įstaigas, taip kurių atsiduria ir sveikatos priežiūros. „Kibernetinės saugos direktyvą įgyvendinti reikia, nes gresia ir baudos, o finansų niekas neduoda“, – konstatavo pašnekovas.
 
Priklausomai nuo įstaigos reikšmės, baudos svyruoja nuo 700 tūkst. iki 10 mln. arba 1,4-2 proc. pernai metų pajamų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!