- Ministre, netrukus baigiasi jūsų kadencija. Ar dar turite galiojančią gydytojo anesteziologo-reanimatologo licenciją? O gal dairotės, kur toliau kandidatuoti Vyriausybės postuose?
 
- Gydytojas esu visa savo esybe. Naktį, prieš pradėdamas darbą ministerijoje, budėjau ligoninėje, o pirmadienį jau sėdėjau ministro darbo kabinete. Mielai grįžčiau į ligoninę. Gydytojai anesteziologai-reanimatologai yra aštrių emocijų ieškotojai.
O politinės veiklos aktyviai nesiekiu, niekur nekandidatuoju. Vis dėlto noriu tęsti darbą sveikatos apsaugos sistemoje. Ar tai bus gydymo įstaigoje gydytojo klinicisto darbas, parodys ateitis. Ko tikrai norėsiu pasibaigus šiai kadencijai, tai atostogų.
 
- Perimdamas iš Arūno Dulkio portfelį buvote jo įspėtas dėl vykstančių politinių žaidimų. Sakėte to nejutęs. Kaip yra dabar? Iš Vyriausybės spaudimo nejaučiate?
 
- Spaudimo iš Vyriausybės nejaučiu, nes su Dulkiu dirbome komandoje, taip pat liko tie patys žmonės, su kuriais dirbome jam išeinant. Didelių pasikeitimų su Vyriausybe ar Seimu taip pat nejaučiu. Vis dėlto rinkimų laikotarpis jaučiasi: viešoji erdvė tapo gerokai lakesnė – kiekvienas klausimas ar žodis gali nutekėti sava eiga ir sukelti didžiausią bangą. Pavyzdžiui, Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas medikų bendruomenės siūlymas apmokestinti pacientų vizitus pas gydytojus. Po pusantros savaitės tai išvirto į ministerijos siūlymus bausti pacientus baudomis. Čia – priešrinkiminis šešėlis.
 
- Stebime įtemptą situaciją Klaipėdos universiteto ligoninėje. Ten, rodos, – vien negandos. Į konfliktą dėl Palangos ligoninės teko net pačiam įsikišti. Dėl ko vis kyla įtampa?
 
- Savivaldybė ir Klaipėdos universiteto ligoninės administracija iki galo nesusitaria dėl Palangos ligoninės padalinio paslaugų apimties teikimo. Diskusijoms iškeliavus į viešąją erdvę, o ministerijai esant dalininke, nutariau, kad būtų teisinga diskusiją tarp Palangos mero ir ligoninės vadovo pamoderuoti ir surasti optimalų paslaugų kiekį, kuris būtinas tame regione. Palangos merui rūpi tiek vietos gyventojai, tiek atvykstantys svečiai. O Klaipėdos universiteto ligoninės vadovui rūpi ir finansinis gydymo įstaigos stabilumas.
 
- Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas Klaipėdos universiteto ligoninės vadovą Audrių Šimaitį siūlo versti iš posto, esą per ilgai nesusitvarko su įstaigos finansais.
 
- Rugsėjo devintą dieną buvau nuvažiavęs į ligoninę, kur su dalininku, Klaipėdos universitetu, matydami situaciją apsisprendėme, kad pritariame šio vadovo ir jo administracijos pateiktam finansinės situacijos stabilizavimo planui.
Oficialiai įstaiga su nauja administracija ir nauja padalinių organizacine struktūra pradėjo funkcionuoti nuo rugsėjo dešimtos dienos. Nuo tada oficialiai buvo pirmoji jų darbo diena, kai įstaigos ėmė kurti bendrą tradiciją. Mano vizitas ir bendras dalininkų sprendimas patvirtinti finansų stabilizavimo planą – aiški žinutė, kad šioje gydymo įstaigoje, kol nebus stabilizuota finansinė padėtis, negali būti išleistas nė vienas euras, kuris nekuria papildomos pridėtinės vertės ir aiškiai suteikia pasitikėjimo kreditą, suprantant, į kokį sudėtingą kelią ši administracija yra stojusi.
 
- Nebijote, kad šis kartus įstaigų jungimo Klaipėdoje scenarijus pasikartos būsimame NVI ir Santaros klinikų duete?
 
- Vidinė įstaigos restruktūrizacija visada atneša tiek procesinių nesklandumų administracijai, tiek nerimo darbuotojams. Siekiant išlaviruoti, viešojoje erdvėje vienaip ar kitaip kyla emocijos. Vis dėlto KUL jungimas buvo didelis ir sudėtingas procesas. Anksčiau universitetinės ligoninės dalininkas buvo tik savivaldybė, o Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninių – tik SAM. Reikėjo ne tik sujungti įstaigas, bet ir pakeisti dalininkus, sudėlioti turto perskirstymo procesus. Politinio susitarimo paieškos pareikalavo didžiulių politinių pastangų. Daugybė metų buvo stengtasi tai padaryti, tačiau niekad nepavykdavo. O kur dar besidubliuojančių paslaugų išieškojimas, darbo užmokesčio, krūvių ir organizacinės kultūros suvienodinimas. Tai beprotiškai sudėtinga, ypač kilus finansiniams iššūkiams. Dar tik kelio pradžia, kad šios įstaigos ateityje būtų viena organizacija su vienodomis taisyklėmis.
O NVI restruktūrizacija – visiškai kitoks procesas. Nebus taip, kad kuri nors įstaiga praris kitą, bet bus visapusiškas Vėžio centro kūrimas. Santaros klinikų struktūroje atsiranda naujas autonomiškas filialas, kuris sudarytas iš dabartinių Santaros ir Nacionalinio vėžio instituto padalinių siekiant, kad būtų suteikta aukščiausios kokybės pagalba onkologiniams pacientams.
 
- Esate patenkintas, kaip vyksta šis procesas? NVI profsąjungos skundžiasi, kad su jomis niekas nesitaria.
 
- Negirdėjau tokių nuogąstavimų, bet žinau, kad per pastaruosius dvejus metus, atėjus naujam vadovui, su darbuotojais ir Mokslo taryba buvo išskirtinai daug diskutuota. Mokslo taryba – pagrindinis organas, kuris sprendžia su struktūromis susijusius klausimus, su pacientų organizacijomis ir kitais šiame procese dalyvaujančiais asmenimis. Turint jos ir dalininkų pritarimą, siekiame judėti klinikinių padalinių bendrinimo link. Santaros klinikos su NVI dėlioja bendrą sutartį, kurioje ir bus apibrėžti visi principai, kaip ši gydymo įstaiga veiks. Bus aptartos darbuotojų darbo sąlygos ir visi kiti principai. Sutartys rengiamos kartu su darbuotojais, jos netrukus bus pateiktos NVI Mokslo tarybai. Be to, praėjusią savaitę buvo atskiras susitikimas su pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis asociacija POLA. Jame buvo atsakyta į visus klausimus. Turime tikslą, kad nė viena pusė, dalyvaujanti procese, nenukentėtų ir galėtų susikoncentruoti į savo darbą – teikti aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas vėžiu sergantiems asmenims.
 
- Kaip sekasi GMP pertvarkai, kai iš tarnybos išėjo ilgametis jos vadovas Nerijus Mikelionis, ypač girtas už stiprią vadybą? Jo pasitraukimas nepristabdė GMP reformos?
 
- Ligoninė ant ratų su puikiais administratoriais, puikia gerbiamo Mikelionio suburta komanda kaip vienas juridinis padalinys veikia jau daugiau nei metus. Jo išėjimas nesukliudė jokiems procesams – nei projekto įgyvendinimui, nei pačioms paslaugoms. Viskas vykta kaip judėję. Per metus su trupučiu jau turime net dvylika naujų pastočių, kalbame apie naujų brigadų atsiradimą. Trumpėja greitųjų automobilių reakcijos laikas, nors jis ir taip buvo neblogas – siekė apie 90 procentų. Tikslai, kuriuos formuluoja ministerija, kad į įvykio vietą GMP automobilis atvyktų per penkiolika minučių mieste ir per dvidešimt penkias regionuose, yra neblogai pasiekiami. Projektinės veiklos – naujų automobilių įsigijimas, IT sprendimų įgyvendinimas, naujos aprangos, spalvinių gamų atsiradimas – viskas vyksta.
Netrukus bus paskelbtas vadovo konkursas, kuris natūraliai, nepriklausomai dėl N.Mikelionio aplinkybių, sutapo su jo kadencijos pabaiga. Ketvirta pagal dydį sveikatos priežiūros pasaugas teikianti įstaiga Lietuvoje, neabejoju, sukurs iššūkį ne vienam ambicijų nevengiančiam vadovui. Man svarbiausia, kad įstaiga turėtų tvirtą, ambicingą, progresyvų vadovą, kuris galėtų vesti ją šių pokyčių metu.
 
- Na, ir pabaigai – gydymo įstaigų vadovų peikiami sveikatos centrai... Dauguma vadovų atvirai juokiasi, kad tik pavadinimas pasikeitė ir kas iš to?
 
- Gaila, kad tie vadovai juokiasi... Vadinasi, jie patys nesupranta, ką sveikatos centras turi veikti. Lietuvos sveikatos sistemos teikiamų paslaugų spektras ir infrastruktūra netenkino mūsų visuomenės poreikių. Visą laiką matėme perteklines ir ekonomiškai neefektyvias stacionarines paslaugas, merdėjančias ligonines, kurios teikdavo paslaugas ne tas, kurių reikia gyventojams, o tas, kas atrodydavo istoriškai teisinga. Sveikatos centrai leido mums būtinas paslaugas – ambulatorines konsultacijas, dienos chirurgiją, dienos stacionarą, skubią pagalbą – teikti arčiausiai namų. Tai – didžiulis mūsų sistemos laimėjimas. Natūralu, kad aiškų rezultatą, kaip keisis paslaugų struktūra, pamatysime dvejų trejų metų laikotarpiu. O reformą vykdėme ne dėl politinių kreditų, o dėl to, kad buvo būtina.

---

 
Dosjė
Išsilavinimas
2006-2012 m. LSMU magistras, medicinos gydytojo kvalifikacija.
2012-2016 m. LSMU, gydytojas anesteziologas-reanimatologas.

Darbo patirtis
2012-2016 m. Kauno klinikų Intensyvios terapijos klinikos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos gydytojas rezidentas.
2013-2015 m. VšĮ Plungės ligoninės medicinos gydytojas.
2014-2015 m. Barking Havering and Redbridge University Trust (Londonas, Jungtinė Karalystė), vidurinės klasės gydytojas (angl. – Middle Grade Doctor).
2016 m. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas asistentas.
2016-2018 m. Barking Havering and Redbridge University Trust (Londonas, Didžioji Britanija) gydytojas specialistas
2016-2021m. balandžio mėn. Kauno Klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas.
2017-2021m. balandžio mėn. LSMU lektoriaus asistentas.
2020 m. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės direktorius medicinai.
2020-2021m. balandžio mėn. LSMU Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pavaduotojas.
2018-2020 m. Kauno klinikų specialistas.
2021-2024 m. sveikatos apsaugos viceministras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!