„Antimikrobinis atsparumas – vienas didžiausių iššūkių moderniai medicinai“, – neabejoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Karin Waefler. Šiai problemai skirtoje Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje aptartos veiklos gairės ir apdovanotos geriausios gydymo įstaigos.
„Šauniai pasidarbavote. Akivaizdu, kad ir valstybei, ir sveikatos specialistams šis iššūkis išties rūpi. Žinoma, yra ką nuveikti. Pavyzdžiui, didinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tačiau esu tikra, viskas bus įgyvendinta“, - neabejoja Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Karin Waefler (dešinėje). Nuotr. su PSO biuro Lietuvoje vadove Ingrida Zurlyte.
PSO įvertinimas
Supratimui apie antibiotikus didinti Higienos institutas tradiciškai organizuoja nacionalinę konferenciją, kurios misija – atkreipti dėmesį į antimikrobinio atsparumo (AMR) grėsmes, supažindinti visuomenę su antibiotikų vartojimu medicinos ir veterinarijos sektoriuose. PSO remia Pasaulios supratimo dienos paminėjimo iniciatyvas. Šiemet Lietuvoje šiai progai vyko nacionalinė konferencija ir trys regioninės konferencijos (Marijampolėje, Telšiuose ir Šiauliuose).
Nacionalinėje konferencijoje įžvalgomis dalinosi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, gydymo įstaigų vadovai, veterinarijos sektoriaus darbuotojai.
Konferencijoje pranešimą pristačiusi PSO Europos regiono atstovė atstovė K.Waefler gyvena įtemptu grafiku. Apie antimikrobinį atsparumą specialistė kalba Europoje ir už jos ribų. K.Waefler nešykštėjo pagyrimų Lietuvai.
Pašnekovė įsitikinusi, kad Lietuvos indėlis į kovą su AMR – ženklus. „Šauniai pasidarbavote. Akivaizdu, kad ir valstybei, ir sveikatos specialistams šis iššūkis išties rūpi. Žinoma, yra ką nuveikti. Pavyzdžiui, didinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tačiau esu tikra, viskas bus įgyvendinta“, - neabejojo K.Waefler.
Dėmesys švietimui
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė akcentavo sveikatos specialistų švietimą ir institucijų bendradarbiavimą. Ji pabrėžė, kad kovos su AMR kontekste dar viena opi problema – pasienio regionuose nelegaliai įsigyjami antibiotikai.
L.S. skaičius
49
- tiek proc. Lietuvos gyventojų nežino, kad antibiotikai neveikia gripo ir peršalimo ligų.
Pasak SAM kanclerės Odetos Vitkūnienės, kova su mikrobų atsparumu yra vienas ministerijos prioritetų. Misija artimiausiam laikotarpiui – didinti medikų ir gyventojų sveikatos raštingumą. „AMR – pasaulinio lygio bėda. Stengiamės prisidėti prie jos sprendimo, koordinuojame bendrus veiksmus tarp institucijų. Žinutę skleisti reikia dar aktyviau. Štai apklausos rodo, kad net 49 procentai šalies gyventojų vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai gydo gripo ir peršalimo ligas, - teigė kanclerė ir pridūrė, kad pacientus apie antibiotikus ir AMR pirmiausia edukuoja šeimos gydytojai. - Ministerija siekia šeimos gydytojus suteikti reikiamų žinių, padėti tinkamai informuoti pacientus.“
Yra kuo džiaugtis
Jau trečius metus iš eilės Higienos institutas kartu su SAM vykdo iniciatyvą – apdovanojamos sveikatos priežiūros įstaigos už aktyvią veiklą ir pasiekimus sprendžiant AMR problemą. Šiais metais įvertinimus gavo keturios ligoninės ir dešimt pirminės sveikatos priežiūros centrų.
Kalbinti apdovanotų gydymo įstaigų atstovai tikino, kad sėkmės paslaptis – bendros kolektyvo pastangos ir sunkus darbas. Kauno Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės pavaduotoja medicinai Aurelija Činikienė mano, kad diskusijos AMR tema itin reikalingos: „Konferencijoje kyla daug diskusijų tarp specialistų. Tokie pasikalbėjimai šiek tiek atspindi visuomenės nuotaikas. Antimikrobinio atsparumo tema aktuali mums visiems. Matome, kad jų skiriama per daug: truputį kas ir ieškoma antibiotikų. Kasdien stebime pacientus ir neskubame skirti antibiotikų, jei nėra reikalo. Atliekame reikalingus tyrimus, dirbame atsakingai. Štai jums ir sėkmės paslaptis.“
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Ieva Kisielienė įsitikinusi: tokios konferencijos sukuria erdvę dalintis gerosiomis patirtimis ir spręsti problemas. „Tai viena iš nedaugelio platformų, kuri leidžia susitikti specialistams ir garsiai prabilti šia tema. Manau, informacijos apie mikrobų atsparumą, infekcijų kontrolę ir valdymą visuomenei trūksta. Turime rūpintis žmonių informavimu. Dirbame su pacientų ir visuomenės įtraukimu“, - teigė vedėja.
I.Kisielienės teigimu, Vilniaus ligoninė įvertinimą gavo už bendras medikų pastangas. „Vienas lauke – ne karys. Infekcijų kontrolės skyrius prisidėjo prie sėkmės, tačiau tai – visų ligoninės darbuotojų pastangų rezultatas. Dirba profesionalai, mokantys užsienio kalbas, valdantys informacines technologijas. Jaučiame administracijos palaikymą, mūsų iniciatyvoms uždegta žalia šviesa“, - sakė pašnekovė.
Apdovanotieji:
• Šiais metais apdovanotos geriausios gydymo įstaigos. Padėkų sulaukė Raseinių rajono ligoninė, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė.
• Puikiai pasirodė ir pirminės sveikatos priežiūros centrai: Balsių šeimos medicinos centras Vilniuje, „Veiveriečių sveikata“ Kaune, Kuncų ambulatorinė klinika Klaipėdoje, MediCa klinika Panevėžyje, Tilžės g. bendrosios praktikos gydytojų kabinetas Šiauliuose, V.R. Petkinienės individuali įmonė „Philema“ Tauragėje, Varnių pirminės sveikatos priežiūros centras Telšiuose, Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras, Vilka- viškio šeimos medicinos centras Marijampolėje, šeimos klinika „Hiperika“ Utenoje.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: