Alkoholio liberalizavimas, rezidentų atidirbimas užsienyje, kadencijų įstatymas, reforma... Kol vieni iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto primininko Antano Matulo laukia palaikymo, kiti reikalauja jo pasmerkimo. Šiuo metu Seimo narys turi aiškintis dėl daugelio savo pozicijų, kurios sveikatos apsaugos sistemoje suprantamos prieštaringai.
„Chirurgijos, vaikų skyriai, gimdymo paslaugos tokios retos, kad jų kai kuriose ligoninėse ir savaime nebeliko. Įsivaizduokit, jei padaromos penkios cezario pjūvio operacijos per metus!“ – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto primininkas Antanas Matulas.
- Bendraujate su tais, kurie priešinasi reformai. Jų nemažai, kaip sekasi įtikinti?
- Pradėkime nuo to, kad žmonės apskirtai baiminasi reformų, tačiau mūsiškė nuo tos, kurią siūlė praėjusi vyriausybė, skiriasi. Tada Valstybinė ligonių kasa būtų nutraukusi sutartį su kiekviena ligonine, kuri neturi penkių skyrių – vien pagal šį kriterijų būtų nelikę penkiolikos ligoninių, todėl net prezidentė Dalia Grybauskaitė šį įstatymą vetavo. Žmonės ir dabar išgyvena, ar jų neapgausim, bet to nebus!
Mūsų reforma turi penkis uždavinius, kurių pirmasis – trečio universitetinio centro Klaipėdoje steigimas. Steigėjai būtų Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Procesas prasidėjo ir, nepaisant pasipriešinimo, žengia į priekį – manau trečią centrą turėsim. Antras reformos tikslas – optimizuoti aktyvaus gydymo paslaugas į stambesnes ligonines, retų paslaugų rajonuose turi nelikti.
- Ir šis punktas rajoninių gydymo įstaigų vadovams jau nepatinka...
- O pacientams patinka gauti paslaugas iš medikų, kurie jas teikia tiek retai, kad praktiškai neturi, kaip įgyti profesinės patirties? Ir pati nevažiuotumėt pas tokį gydytoją! Chirurgijos, vaikų skyriai, gimdymo paslaugos tokios retos, kad jų kai kuriose ligoninėse ir savaime nebeliko. Įsivaizduokit, jei padaromos penkios cezario pjūvio operacijos per metus! Kažkada po darbo Seime grįžęs į mediciną pats turėjau progą įsitikinti, kokia tam svarbi kasdienė praktika.
Atvažiuoju į ligoninę ir matau: trys chirurginės, dvi traumatologijos, dvi gimdymo lovos. Kitoje tas pats, tik dar dvi urologijos. Klausiu: iš kur čia ta urologija? Man paaiškina, kad atvažiavo jaunas urologas, kad nepaliktų jo be operacijų, padarė dvi lovas. Nueinu į reanimaciją – prisistato reanimacijos vadovas. Atrodo jaunas. Paaiškėja, kad ką tik baigė bendrąją praktiką, net ne rezidentas, o jau pavaduoja anesteziologą. Tiesiog juokingi dalykai vyksta!
-
Ar neatrodo, kad apmokėjimo už paslaugas sistema yra ta rakštis, kurią pirmiausiai reikėtų išrauti, o ne ant jos statyti naują reformą?
- Mano nuomone, paslaugų apmokėjimo sistema yra pasenusi. Reikia daug pakeitimų. Nors ligonių kasos vadovas Gintaras Kacevičius sako, kad ją reikia tobulinti, aš manau, kad reikia keisti. Nes ji ne taupo lėšas, o leidžia. Lygiagrečiai reikia spręsti šiuos klausimus.
- O kaip su nelygiu apmokėjimu už paslaugas skirtingo lygio gydymo įstaigose?
- Reikia apie tai svarstyti, turės būti mokama vienodai, tačiau kartais apmokėjimas tik atrodo nelygus – paslauga tarsi ta pati, bet brangiau apmokama už aukštesnės kvalifikacijos specialisto darbą, galbūt ji teikiama su brangesne įranga, atliekami brangesni tyrimai.
- Tuomet dar vienas klasikinis klausimas: ar bus ir toliau apmokama kas kelinta konsultacija?
- Tai turi būti panaikinta. Mokėsime už kompleksinį paslaugų paketą ir brangiai – atėjus pacientui turės būti atliekami visi reikiami tyrimai tuo pačiu kartu. Tačiau jei pacientas bus penkiolika minučių pakalbinamas ir po mėnesio siunčiamas darytis kokio tyrimėlio, bus mokama mažai arba išvis nemokama. Manau, kad savo kadencijoje šį pokytį įgyvendinti spėsime.
Taip pat keisis vaistų paskyrimo tvarka: absurdiškas Verygos išsigalvojimas bus panaikintas, nes net ir Konstitucinis Teismas patvirtino, kad esame teisūs. Vasario mėnesį teiksime projektą, kad gydytojas pats turi teisę skirti gydymą. Gal VLK padengs tik minimalaus vaisto kainą, o skirtumą sumokės pacientas, tačiau jis galės gauti sau tinkamiausius vaistus ir gauti priemoką.
- Norite, kad rezidentai atidirbtų Lietuvoje ir vis laikotės savo.
- Taip. Mes visi tai praėjome, aš niekaip negaliu suprasti, kokia čia tragedija, jei valstybė moka už mokslus...
- Taip pat norite, kad trisdešimt procentų jų atidirbtų regionuose?
- Taip, kad jie dirbtų ir poliklinikose, ambulatorijose, o ne koncentruotųsi dviejose šalies gydymo įstaigose. Iš valstybės lėšų turi būti apmokamos tos paslaugos, kurios finansiškai naudingos valstybei.
- Valstybei, kurioje širdies ir kraujagyslių ligomis serga itin daug žmonių, trūksta kardiologų, gal turite kokių sprendimo būdų?
- Kardiologų specializaciją turi remti valstybė. Mes mokame už plastikos chirurgus, kurie baigę mokslus dirba privačiai arba važiuoja į užsienį, bet neturime gyvybiškai svarbių specialistų. Problemų yra ir su odos gydytojais, kurie jau patys mums rašo bei skundžiasi, kad jų per daug.
- Alkoholio liberalizavimas dar viena vinis...
- Alkoholio vartojimo pasekmės yra baisios. Visada nuosekliai stengėmės riboti jo vartojimą, „valstiečiai“ labai už tai pasisakė ir jiems buvo lengva įteisinti ribojimus, kuriuos darydami sunkiai mes skynėmės kelią – trūko palaikymo. Dabar yra nemadinga draudimais reguliuoti žmonių gyvenimą, tolesnis liberalizavimas yra neišvengiamas. Bet matydamas, kaip pagerėjo situacija įvedus ribojimus, esu linkęs liberalizavimą atidėti porai metų.
- Kadencijų ribojimas vertinamas itin prieštaringai ir jūs neskubate duoti jam kelio į Seimą. Ar kai dėl sūnaus nusišalinsite, rezultatai nepakryps projekto autorės Ievos Pakarklytės naudai?
- Pala, o kodėl aš nusišalinsiu? Etikos komisija jau penkis kartus yra išaiškinusi, kad privaloma nusišalinti dėl konkrečią įstaigą liečiančio įstatymo, tačiau jei priimami sisteminiai sprendimai, kaip šiuo atveju, to daryti nereikia.
- Sakote, kad čia politinių oponentų viešųjų ryšių akcija?
- Paleido antį. Mano sūnus konkursą laimėjo penkeriems metams. Nesu toks, kad galvočiau, kas bus kažkada, ko gal net nebus. Bet tiek to, šios situacijos neeskaluosiu. Arba nusišalinsiu, arba balsuosiu už. Pabandykim, jei jau atrodo, kad to reikia. Švietimo sistemai nepavyko, gal čia pavyks. Šis pakeitimas savyje talpina rizikų, jis buvo diskutuotas tik kartą, sulaukė kritikos. Todėl ir prašiau pertraukos. Antrą kartą įstatymą norėjo pateikti Seimui paredagavę žodžiu! Nesutikau – tokio broko tikrai nedarysim. Tvarkingai paruošime, ateis kovo mėnuo, pateiksime Seimui ir bus galima balsuoti.
Dosjė
Gimė 1956 m. liepos 1 d., Pernaravos mstl. (Kėdainių r.) Nuo 1994 m. TS-LKD narys, 1996 metais išrinktas į Seimą, paskirtas Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininku, ši kadencija Seime – penktoji.
Nuo 1992 iki 2004 ėjo vyr. gydytojo pareigas Pasvalio sveikatos priežiūros įstaigose. Iki tol dirbo gydytoju akušeriu ginekologu, greitosios medicinos pagalbos felčeriu. Gydytojo profesiją įgijo 1987 m. Kauno medicinos institute, prieš tai buvo baigęs Panevėžio Andriaus Domaševičiaus medicinos mokyklą.
Turi nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą, Pasvalio krašto garbės piliečio vardą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: