Intelekto negalią turinti Edita Daugėlaitė veiksnumą prarado būdama 25-erių. Už ją teisę priimti sprendimus tuomet gavo teismo paskirtas globėjas. Šiandien ji gali ne tik spręsti, kur ir su kuo jai gyventi, užsidirbti, susiskaičiuoti pinigus, bet ir kur juos išleisti.
 
Tiesa, savarankiško gyvenimo kaina jaunai moteriai atsiėjo nei daug, nei mažai – keturi teismo posėdžiai ir didelis pasitikėjimas savo jėgomis. Toks savarankiškas gyvenimas šiandien – išskirtinė sėkmės istorija, pavyzdys, kaip atgauti prarastas teises. Mat siekiant gyvenimo laisvės ne vienerius metus tenka kovoti su vėjo malūnais. Teisingumo ministerijos siekis – veiksnumą praradusiems žmonėms kelius į laisvę pagaliau pramušti.
 
Plėtos pagalbos priemones
 
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui atsisakyti žmogaus teisių ribojimo asmenims, kurie susiduria su teisinio veiksnumo apribojimo rizika. Vietoje to siūloma plėtoti pagalbos priemones asmenų teisėms įgyvendinti. Planuojami pokyčiai padės tinkamai užtikrinti asmenų laisves ir teises, kad nebekiltų poreikio kreiptis į teismą dėl jų teisių ribojimo.
Kaip aiškina teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys, pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos teismai gali apriboti asmenų teisinį veiksnumą. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių apribojimas. Toks apribojimas gali būti taikomas tik ypatingais atvejais.
 
„Teisingumo ministerijos siūlomas naujasis reguliavimas numatytų, kad asmenims, kurie susiduria su teisinio veiksnumo apribojimo rizika, t. y. asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, ūmias būkles ir priklausomybes patiriantiems asmenims būtų privaloma inicijuoti socialinių, sveikatos priežiūros ir kitų teisinį veiksnumą padedančių užtikrinti priemonių teikimą. Tokiu būdu jų teisių apribojimas būtų taikomas tik absoliučiai būtinais atvejais“, – apie siūlomus pokyčius aiškina P.Žeimys.
 
Siūlomas Turto administravimo institutas
 
Įstatymų pakeitimais siūloma įteisinti ir naujas teisines pagalbos priemones Civiliniame kodekse. Viena jų – tai paprastojo turto administravimo institutas.
 
P.Žedimys aiškina, jog vadovaujantis naujomis teisinės pagalbos priemonėmis pagalba asmenims, kurie dėl asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo turtinių interesų, galėtų būti suteikiama neapribojant kitų jų teisių. Kartu siūloma išplėsti išankstinio nurodymo institutą, numatant galimybę jį taikyti atvejais, kai asmens turtui nustatomas administravimas. Tokiu būdu išankstinis nurodymas galiotų tik turtinių sandorių aspektu, bet nesuteiktų teisės administratoriui spręsti dėl asmeninio pobūdžio klausimų.
 
Pagalbos priimant sprendimus instituto plėtra
 
Teisingumo ministerija nurodo, kad asmenims, turintiems psichosocialinę ar intelekto negalią, numatoma pagalbos priimant sprendimus instituto plėtra, kuri galiotų ne tik pagal notarinę tvarką, bet ir pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras taptų Globos ir pagalbos priemonių registru, o jame būtų kaupiama informacija apie asmeniui taikomas pagalbos priemones.
 
„Numatoma, kad įstatymų pakeitimais, kuriems pritarė Vyriausybė, asmenims su negalia ir kitiems su teisinio veiksnumo apribojimo rizika susiduriantiems asmenims bus sudaryta daugiau galimybių įgyvendinti savo teises. Seimui patvirtinus siūlomus pakeitimus būtų įgyvendintos ir Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komiteto dar 2016 m. Lietuvai pateiktos rekomendacijos dėl Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo. Jose komitetas rekomendavo pakeisti sprendimo priėmimo už kitą asmenį tvarką pagalbos, teikiamos priimant sprendimą, tvarka“, – aiškino apie siekius P.Žeimys.
 
Seimui pritarus, siūlomi Civilinio kodekso ir susijusių įstatymų pokyčiai įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d.
 
Ragina imtis atsargumo priemonių
 

„Tenka susidurti su tokiais žmonėmis, kuriems yra atimtas arba apribotas veiksnumas tam tikrose srityse, kuriose objektyviai vertinant neturėtų būti. Neseniai buvau sutikusi vyrą, kuris guodėsi nerandantis galimybių, kaip panaikinti neveiksnumą. Kadaise tai „padarė“ mama, kad jis galėtų atsidurti globos įstaigoje. Kai matai tuos apribotus žmones, supranti, kaip tai neteisinga“, – teigė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė, laikanti sukryžiavusi pirštus už Teisingumo ministerijos minamą žmogaus teisių atgavimo kelią Seime.

 
Anot jos, dabar veiksnumas dažnai atimamas be pagrindo. Žmonės praranda galimybę susituokti, susilaukti vaikų ar net bandoma priverstinai sterilizuoti, kas jau yra grubus žmogaus teisių pažeidimas.
 
„Žmonėms, kurie turi psichosocialinę negalią, galima pasiūlyti vartoti kontraceptines priemones, o ne iškart eiti brutaliu keliu – riboti veiksnumą. Globos įstaigose pasikalbu su vadovais, kurie papasakoja baisių dalykų. Pavyzdžiui, iš tokių asmenų yra atimami pinigai ir už juos perkami daiktai, kurių paprastai tie žmonės nepirktų“, – apie kasdienes realijas kalba parlamentarė.
 
Vis dėlto siūlymas atsisakyti žmogaus teisių ribojimo asmenims, kurie susiduria su teisinio veiksnumo apribojimo rizika, kelia rūpestį, nes tai gali tapti tikra meškos paslauga, mat susiduriantiems su psichozėmis, delyrais mainais už neveiksnumą siūlomos pagalbos priemonės. M.Ošmianskienė sako netikinti, kad šios būtų veiksmingos, tad reikalingi papildomi apsaugos mechanizmai.
 
„Turinčius intelekto ar psichosocialinę negalią, kitas rimtas psichozes žmones vežti gydyti būtina. Viena vertus, palaikau idėją atgauti neveiksnumą, bet nerimą kelia, kas nutiks su tais asmenimis, kai jiems iš tiesų prireiks rimtos pagalbos, esant sunkioms situacijoms. Kas sukontroliuoja kitus baisius nusikaltimus, pavyzdžiui, seksualinio išnaudojimo atvejus?“ – nuogąstavimus išsakė parlamentarė.
 
Rezultatus parodys pereinamasis laikotarpis
 
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas gydytojas psichiatras Edgaras Diržius aiškina, kad suvaldyti procesus skirtas pereinamasis laikotarpis. Be to, ministerija pateikė pastabas, kur gali iškilti sunkumų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
 
„Iškėlėme lūkesčius, kad neatsirastų absurdiškų situacijų. Tarkime, žmogus su giliu protiniu atsilikimu, nemokantis ir negalintis kalbėti, negalėtų pasirašyti sutikimo gydymuisi. Čia turėtų įsikišti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagalba priimant sprendimus, kurie turėtų užtikrinti tų paslaugų atsiradimą per pereinamąjį laikotarpį. Jie mus patikino, kad bus pasirengę tiek teikti skubią pagalbą, tiek įprastas sveikatos priežiūros paslaugas“, – ant kieno pečių gula atsakomybė pasirūpinti sklandžia sveikatos priežiūros sistema, aiškina E.Diržius.
 
„Negalime nepasitikėti, jei sako, kad paslaugos bus užtikrintos“, – viliasi sklandaus darbo SAM atstovas.

---

 
Komentaras
Teisėjas Jan Maciejevski L.S. yra sakęs:

- Neveiksnumo kategorija stigmatizuoja žmones. Būtų galima sugalvoti kitas kategorijas, nes kai kuriais atvejais jos gali žeisti. Tarkime, komoje gulinčio žmogaus negalime apklausti, nežinome, ar jis neveiksnus.
 
Dabar tiesiog pritempiama, kad jis neveiksnus: jam paskiriamas turto administratorius, reikalų tvarkytojas. Protinė negalia – aktualiausia ir skaudžiausia sritis, kuriai reikia rasti tinkamą formą, kad jie būtų apsaugoti nuo piktavalių žmonių.
 
Sovietmečiu daugelis naudojosi tuo institutu ir tuo būdu eliminuodavo turtą. Asistentas ar turto administratorius gali būti išeitis. Kaip tai padaryti, kad nežeistų orumo ir nestigmatizuotų, bet kartu ir užtikrintų jų interesus – teisės kūrimo laisvė. Galima džiazuoti. Yra daug būdų, kaip tai išspręsti.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!