Stringa
Kaip teigia Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Aina Adomaitytė, organizacija jau daugiau nei dešimt metų dirba siekdama turėti psichologų praktinės veiklos įstatymą. „Įstatymą priimti buvo bandoma jau keletą kartų, bet dėl tam tikrų kliūčių vis nepavykdavo. Dabar Seimo narys Linas Slušnys vėl registravo projektą. Tam buvo sudaryta darbo grupė, daug dirbta, lyg pavyko susitarti, bet po Vyriausybės pastabų įstatymo projektas vėl stringa“, – konstatavo A.Adomaitytė.
 
„Projektas jau keliauja per papildomus komitetus ir dar nepasiekė pagrindinio – Sveikatos reikalų“ – patikslino L.Slušnys. Tačiau LPS prezidentė prisiminė, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas projektui nepritarė ir grąžino tobulinti.
 
Paprašytas įvardinti priežastis, jo pirmininkas Justas Džiugelis teigė, kad Vyriausybės išvados esmingai keičia reglamentavimą. „Sulaukta ir apie aštuoniasdešimt Teisės departemento pastabų. Be to, skiriasi nuomonės ir psichologų bendruomenėje“, – komentavo jis. Seniai prie šio įstatymo dirbanti parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė nesupranta, kodėl nepataisytas, o „tik kažkiek papudruotas“ projektas pateko į papildomus komitetus, nes dabartinė Vyriausybės išvada yra svari.
 
Kol kas dar nepaskelbta, kada projektą svarstys Sveikatos reikalų komitetas. „Bet tikėtina, kad projektas bus atmestas ir ten“, – mano A.Adomaitytė. Tačiau projekto krikštatėvis Seime L.Slušnys nėra toks pesimistiškas: „Sveikatos reikalų komitetas palankiai vertina šią idėją, tad tvirtiname Vyriausybės išvadą, tvarkome įstatymą ir leidžiame jam gyventi.“
 
Staigmena: netinka ir psichologams

Tačiau bėda: tai, ką mato Vyriausybės išvadose, psichologams netinka. „Išsakome poziciją, kad įstatymas mums yra reikalingas, bet ne tokiu formatu. Norime toliau prie to dirbti ir rengti tokį, kuris leistų atlieptų visus svarbius psichologo praktinės veiklos punktus“, – sakė Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė. Paprašyta patikslinti ji teigė, kad į detales leistis nėra prasmės.

 
Tiesa, paminėjo, kad LPS nepatinka, jog įstatyme išdygsta naujas darinys – Psichologų rūmai. „Dabar siūloma, kad įstatymas galimas tik su Rūmų steigimu, kas mums kelia daug klausimų ir abejonių. Norisi dar diskutuoti su Vyriausybe ir ieškoti labiau tinkamo varianto. Rūmų steigimo klausimas nebus sprendžiamas iš LPS pusės, kol nebus iki galo aišku, kad jie būtini ir, svarbiausia, kaip duos naudos psichologų praktinės veiklos reglamentavimui“, – tvirtino A.Adomaitytė.
 
R.Šalaševičiūtė gi įsitikinusi, kad be Psichologų rūmų kito kelio tiesiog nėra. „Šie specialistai išsibarstę švietimo, sveikatos, teisingumo, vidaus reikalų ministerijų žinybose, kurios kiekviena turi specifinius reikalavimus. SAM iš medicinos, klinikinių psichologų reikalauja magistro, švietimo įstatymas iškėlęs savo reikalavimus. Be to, yra didesnis procentas privačia praktika užsiimančių psichologų, kurie nepriklauso jokiai žinybai. Neturime vienos ministerijos, kuri galėtų vadovauti kitose žinybose dirbantiems psichologams, juos kontroliuoti“, – apibendrino seimo narė.
 
Tiesiog buvo gėda
L.Slušnys įsitikinęs, kad diskusijos užsitęsė per ilgai: „Psichologai pagaliau turi apsispręsti. Kai sako, kad reikia diskusijų, tai ar dar jų trūksta? Jos vyksta dešimt metų. Jei ir dabar nebus sutarimo, galbūt tiesiog verta priimti politinį sprendimą ir tegu Seimas apsisprendžia.“
 

„Psichologai nori, jog valstybė juos reguliuotų, bet ir nereguliuotų. Ir finansuotų tą nereguliavimą“, – teigia parlamentaras Linas Slušnys ir paaiškino, kad, pavyzdžiui, psichologai nori įsteigti Etikos komitetą, Psichologų registrą, kur baigusieji registruotų diplomą ir kas kelerius metus tą registraciją atnaujintų. „Valstybė tokiais dalykais neužsiims. Kam reikia įstatymo, kad užregistruotum profesiją? Juk tam ir išduodami diplomai pagal švietimo ministerijos nustatytus reikalavimus“, – gūžčiojo pečiais parlamentaras, tačiau sutiko padėti psichologams ir su tokiu variantu nukeliavo iki Vyriausybės.

 
„Turiu pasakyti, kad su pirminiu projektu patyriau daugiau gėdos negu jie“, – apie tai, kuo viskas baigėsi, tepasakė L.Slušnys. Anot jo, įgyvendinti LPS norus valstybei kainuotų šimtus tūkstančių. „Juk negali banaliai primesti tarnyboje dirbantiems specialistams papildomo darbo kažką paregistruoti...“ – aiškino jis.
 
Baidosi rūmų
Jei psichologai nori, kad jų profesinę kvalifikaciją padėtų reguliuoti valstybė, išeitis nebent dirbti pagal tuos pačius standartus kaip ir medicinos psichologai, kuriuos kontroliuoja SAM, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Tačiau būti sumesti į tą patį kibirą psichologai irgi nenori. Vadinasi, belieka reguliuotis patiems. Todėl Vyriausybė siūlo kurti rūmus.
 
„Ir čia iškilo drama, – paaiškino L.Slušnys. – Jie nori būti reguliuojama, rimta profesija, bet nenori už tai patys mokėti. Taigi, yra nesusikalbėjimas. Daliai psichologų tinka šis variantas, dalis išsigąsta, kad bus brangu. Jie kaip pavyzdį ima Odontologų rūmus. Tačiau tai – visiškai kita profesija, kita tvarka licencijų, akreditavimo prasme. Psichologams gi nebūtinas toks aparatas.“
 
Pasak R.Šalaševičiūtės, kyla įtarimų, kad maža grupė psichologų nenori magistro, vengia licencijuojamos veiklos ir kitų reikalavimų: „Ta maža grupė laimi, kad projekto nėra, procesas nevyksta. Kas pikčiausia, kad turime mažus psichologų atlyginimus, didžiulis teismų psichologų poreikis, yra ir daugiau problemų, bet įstatymo nebuvimas trukdo jas spręsti. Galiausiai nukenčia patys psichologai.“
 
„Aš tai jau net viešai pasakiau, – prisiminė L.Slušnys. – Kad jei po to, kiek įdėta darbo kuriant įstatymą, jie pasakys, kad nereikia, artimiausius dešimt metų daugiau į Seimą su juo gali ir neiti. Paprasčiausiai niekas to nesiims.“ Parlamentaras pabrėžia, kad įstatymą rengti nėra paprasta. Prie jo triūsia būrys specialistų, dirba net viršvalandžius ir... šnipštas. „Jei nenorit, gyvensite kaip dabar. Gauni diplomą ir esi psichologas. Liūdna, nes tam klane yra šarlatanų... Klientui teks jau pačiam atsirinkti“, – sako parlamentaras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!