Ambicingas ateities planas: Kauno klinikų medikai pradėjo diskusiją apie pacientų saugos svarbą

Sima Kazarian
2021-09-24
Sistemiška klaidų analizė – kiekvienos modernios organizacijos darbo dalis, tačiau Lietuvos medikai vis dar sunkiai prabyla apie nesėkmes, dėl kurių nukenčia pacientai. O štai Vakaruose jau keletą dešimtmečių įsisąmoninta, kad klaidų išvengti padeda jų analizė ir mokymasis iš jų. Lyderystės šioje srityje ėmėsi ir sisteminius pokyčius įstaigoje inicijavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Prieš savaitę, minint Pasaulinę pacientų saugos dieną, Kauno klinikos šia tema suorganizavo pirmąją šalyje tarptautinę konferenciją „Pacientų sauga Kauno klinikose ir Lietuvoje – realybė ar ambicingas planas ateičiai?“.
Ambicingas ateities planas: Kauno klinikų medikai pradėjo diskusiją apie pacientų saugos svarbą
Grėsmė reputacijai ir savivertei, baimė būti nubaustam, valdžios nepalaikymas, kaltės jausmas ir baimė prarasti licenciją – štai pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvos gydymo įstaigų darbuotojai nenori kalbėti apie savo klaidas.

Faktai
1 iš 10 pacientų pasaulyje nukenčia dėl nepageidaujamų įvykių (50 proc. jų galima išvengti)
Mirštamumas dėl nesaugių sveikatos priežiūros paslaugų – tarp 14 pirmaujančių mirties priežasčių pasaulyje
4 iš 10 pacientų įvairiose šalyse nukenčia ambulatorinėje grandyje
15 proc. išlaidų sveikatos sektoriuje skiriama pacientų patirtai žalai gydyti

 
Lietuvoje – sąlyginai nauja sritis

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pabrėžia, kad apie pacientų sauga medikams kalbėti nėra lengva, bet būtina. „Sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus pasaulyje apie tai aktyviai diskutuojama jau kelis dešimtmečius. Kuris laikas ir mes sistemingai stengiamės, kad Kauno klinikose gydomi pacientai būtų kuo saugesni. Už tai, kad šioje, palyginti naujoje pacientų saugos srityje, pavyko kai ką nuveikti, esame dėkingi mūsų jaunai, aktyviai medikų komandai – būtent jie yra pagrindinis pokyčių variklis“, – dėkojo generalinis direktorius.

 
Viena entuziasčių – Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė. Ji teigia: „Jau tūkstantmečius medikai žino, kad pirmiausiai turi nepakenkti. Deja, realybė yra kiek kitokia. Pasauliniai duomenys rodo, kad gaudamas sveikatos priežiūros paslaugas nukenčia vienas iš dešimties pacientų. Gaila, bet Lietuvoje tokių statistinių duomenų neturime, nes kultūriškai mums vis dar sunku kalbėti apie padarytas klaidas.“
Kauno klinikų generalinis direktorius tikina: analizuoti klaidas reikia, idant būtų galima tobulėti. „Galėčiau pasakyti paprastą pavyzdį. Nė vienam nepavyktų išmokti žaisti skvošo tamsoje. Nematytume, kur smūgiuojame, atstumo, negalėtume tobulinti smūgio technikos. Klaidų nagrinėjimas, svarstymas yra tobulėjimo įrankis. Ypač svarbu, kad keistųsi ne tik pačių medikų, bet ir visuomenės požiūris, kad ji išgirstų apie šias problemas, neteistų ir nebaustų medikų. Skaudu, bet to tikrai pasitaiko – vis dar turime medikams iškeltų baudžiamųjų bylų“, – opias temas palietė prof. R.Jurkevičius.
Gydytoja V.Traškaitė-Juškevičienė pastebi, kad pacientų saugos sprendimai Lietuvos ligoninėse ilgą laiką apsiribojo pavienėmis iniciatyvomis.
 

„Nuo 2011 metų šia linkme judama ir mūsų klinikose, tačiau rimtesnis postūmis prasidėjo ėmus dalyvauti Pacientų saugos strategijos projekte. Tapus jo vadove, man pavyko suburti šia idėja tikinčius žmones, kurie nuoširdžiai siekia pokyčių. Mūsų iniciatyvoms pritaria ir palaiko ligoninės administracija, suteikdama žalią šviesą mūsų idėjoms“, – pasakoja Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė.

 
Kauno klinikose taikomi metodai

Ką gali padaryti kiekviena gydymo įstaiga, kad užtikrintų paciento saugą ligoninėje? Pirmiausia nenuvertinti komunikacijos vaidmens. Ji itin svarbi bet kurioje grandyje – tiek tarp medikų, tiek ir bendraujant su pacientais bei jų artimaisiais. Gera komunikacija leidžia ne tik geriau suprasti vieniems kitų lūkesčius, bet ir užbėgti už akių įvairiems nesusipratimams, kurie gali baigtis klaidomis.
 
Kauno klinikos nuolat diegia naujus metodus, kuriais siekiama sumažinti žalos pacientams riziką. Vienas jų – hospitalizuojamiems pacientams suteikiamos identifikacinės apyrankės. Jos padeda užtikrinti, kad pacientas gautų jam paskirtas, tinkamas procedūras. Ant apyrankių nurodoma, kam žmogus yra alergiškas, griuvimo rizika, taip pat COVID-19 testo rezultatai.
 
Prieš chirurgines intervencijas Kauno klinikose pildomas saugios chirurgijos klausimynas, kuris padeda reikšmingai mažinti klaidų ir komplikacijų riziką. Personalas jį pildo atsakydamas į svarbius kontrolinius klausimus prieš anesteziją, prieš odos pjūvį ir prieš pacientui paliekant operacinę. Neurochirurgas Karolis Bareikis pastebi, kad saugios chirurgijos lapas yra paprastas, bet svarbus įrankis.
 

„Tai – paprastas dokumentas, kuris priverčia stabtelti prieš operaciją ir atsakyti į esminius klausimus: ar iš tiesų tą pacientą operuosime? Ar tą kūno dalį? Ar tikrai esame pasiruošę valdyti infekcijos ir kraujavimo rizikas? Saugios chirurgijos klausimynas yra gana naujas dalykas – Pasaulio sveikatos organizacija jį sukūrė 2009 m. Jis nėra baigtinis, klausimynas nuolat tobulinamas. Skirtingi Kauno klinikų padaliniai keičia jo turinį atsižvelgdami į veiklos specifiką ir rizikas“, – pasakojo . neurochirurgas Karolis Bareikis.

 
Saugios chirurgijos lapas reikalauja vos 3 minučių medicinos personalo laiko, bet jo poveikis paciento saugumui operacijos metu gali būti didelis.
 
Klinikų medikai akcentuoja, kad pacientų saugumui užtikrinti svarbi ligonio gyvybinių funkcijų stebėsena. Prieš būklei blogėjant kiekvieno paciento organizmas siunčia ženklus, kuriuos svarbu laiku perskaityti, nes tokiu būdu galima užbėgti už akių stipriam būklės pablogėjimui, išvengti paciento gaivinimo. Ankstyvojo perspėjimo skalė veikia tam tikrose pilotinėse klinikose: slaugytojai nustatytu metu pamatuoja pacientų kraujospūdį, deguonies įsotinimą, temperatūrą ir suveda duomenis į sistemą, kuri pati sugeneruoja, kada reikia informuoti gydytoją dėl grėsmių paciento sveikatai.
 
Nutylėtos klaidos – blogesni rezultatai
Kauno klinikose įgyvendinta dar viena svarbi naujovė – galimybė anonimiškai pranešti apie darbe nutikusį nepageidaujamą įvykį. Iš pradžių veikusi Anesteziologijos klinikoje informavimo sistema išplėsta visoje ligoninėje, sudarytos kolegiškos komisijos, kurios nagrinėja gautus pranešimus. Atvejai analizuojami ne tam, kad būtų surasti ir nubausti kaltininkai, o kad nepageidaujamas įvykis nepasikartotų: aiškinamasi, kaip jis nutiko, kaip būtų galima patobulinti sistemą, kad kitą kartą pavyktų jo išvengti.
 
Prof. R.Jurkevičius pastebėjo, kad jau ir dabar veikia sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo gydymo įstaigos privalo registruoti nepageidaujamus įvykius. Vis dėlto Kauno klinikose įdiegta registracijos sistema yra kitokia: pirmiausiai tuo, kad yra visiškai anoniminė. Niekas, išskyrus atvejį nagrinėjančią komisiją, nesužinos įvykį pranešusio mediko tapatybės. „Norime, kad žmogus nebijotų informuoti, jog kažkas nutiko skyriuje, nepasisekė budėjimo metu, buvo paskirti ne tie medikamentai ir panašiai“, – akcentavo Kauno klinikų generalinis direktorius.
 
V.Traškaitė-Juškevičienė atvira – nepaisant skatinimo, anoniminė informavimo apie nepageidaujamus įvykius sistema veikia ne taip aktyviai, kaip norėtųsi. „Kai kas gali manyti, kad kuo mažiau pranešimų apie nepageidaujamus įvykius, tuo gydymo įstaiga dirba geriau ir atvirkščiai – kuo nepageidaujamų įvykių registracijų daugiau, tuo sveikatos priežiūros paslaugos prastesnės. Anaiptol. JAV buvo atliktas tyrimas, kuomet palyginti du intensyviosios terapijos skyriai: vienas, rodantis pačius geriausius gydymo rezultatus, o kitas – šiek tiek prastesnius. Abiejuose buvo įdiegta analogiška pacientų saugumo perspėjimo sistema, skirta nepageidaujamiems įvykiams registruoti. Skyrius, rodantis geriausius rezultatus ir palankiausias pacientų gydymo baigtis, turėjo žymiai daugiau nepageidaujamų įvykių registracijų, palyginti su tuo, kurio rezultatai buvo blogesni. Taigi, kuo labiau aktyvinsime kolegas užregistruoti nepageidaujamus įvykius, tuo geriau spręsime iškylančias problemas“, – skatino gydytoja.
 
Medicinai gali padėti aviacijos modelis
Pasak V.Traškaitės-Juškevičienės, kad patirsime žalą skrydžio metu, rizika yra vienas iš milijono, o rizika patirti žalą gydymo įstaigose yra vienas iš 300. „Galima daryti išvadą, kad pasaulio aviacija, palyginti su medikų bendruomene, nuėjo kur kas didesnį kelią stiprindama klientų saugą. Mes turime kur stengtis, kur tobulėti, nes apie 50 procentų nepageidaujamų įvykių yra potencialiai išvengiami. Išvengiami tada, kai priimame sisteminius sprendimus ir įdiegiame tam tikras įrodymais pagrįstas priemones“, – aiškino gydytoja.
 
Anot prof. R.Jurkevičiaus, aviacijos pavyzdys yra svarbus: „Kaip aviacijoje pavyko pasiekti tokį didžiulį progresą nagrinėjant klaidas, netikslumus? Pasirodo, atsitikus nelaimei yra tam tikras teisinis kelių savaičių langas, per kurį surinkti įrodymai, faktai, dėl ko klaida įvyko, negali būti panaudojami teisme prieš lakūną. Jau seniai suvokta: svarbiau patobulinti skrydžius, kad saugiai skraidytų milijonai žmonių, nei nubausti tą vienintelį pilotą, dėl kurio kaltės įvyko katastrofa. Norėtume atkreipti dėmesį, kad laikantis nesmerkimo, nebaudimo politikos reikėtų pasižiūrėti ir į mūsų teisinę bazę. Ji turėtų būti draugiškesnė medikams, skatinanti ne klaidas slėpti, o jas analizuoti ir tokiu būdu tobulinti sveikatos apsaugos sistemą. Galbūt reikia nuosaikesnių sprendimų nei aviacijoje, bet mums būtina apie tai galvoti, nes kitaip medikai tylės, o klaidų neišvengsime“, – tvirtino Kauno klinikų generalinis direktorius.
 
Kaip nesuklysti skiriant vaistus?
JAV duomenimis, apytiksliai nuo 1 iki 2 proc. hospitalizuojamų pacientų nukenčia dėl neteisingo vaistų paskyrimo. Trečdalis visų medicininių klaidų, darančių žalą hospitalizuotiems pacientams, atsiranda vaistų paruošimo ir vartojimo etapu.
 

Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė Daiva Didvalė teigia, kad klaidos, susijusios su vaistų skyrimu, yra dažniausios slaugos sektoriuje ir dalinosi patirtimi, kaip Kauno klinikose stengiamasi jų išvengti: „Prieš duodami vaistus pacientui, kiekvieną medikamentą patikriname tris kartus. Pirmasis patikrinimas vyksta paimant preparatą iš jo laikymo vietos: balsu skaitomas jo pavadinimas. Antrasis patikrinimas – imant medikamentą iš jo pakuotės: įsitikiname, ar tai tikrai tas medikamentas, kuris paskirtas pacientui. Trečiasis patikrinimas – skaitymas balsu nuo ampulės ir būtinai pasižiūrima galiojimo data. Jei yra galimybė, rekomenduojama šiuos žingsnius atlikti esant dviem žmonėms.“

 

„Įsitikinę, kad tai tas medikamentas, įtraukiame jį į švirkštą ir švirkštą pažymime: markeriu užrašome vaisto pavadinimą arba užklijuojame specialų lipduką. Kitas labai svarbus saugumo garantas – tai paciento identifikavimas, kuris irgi vyksta ne vienu būdu. Pirmiausiai paprašome, kad pacientas pats pasakytų vardą ir pavardę (jei jis gali kalbėti). Taip pat sutikrinami duomenys ant paciento identifikacinės apyrankės“ – paskojo D.Didvalė.
 
Ji akcentavo vaistų stalčių standartizavimo svarbą, davė praktinių patarimų. Pavyzdžiui, vaistų grupes rikiuoti pagal mažėjantį vartojimo dažnumą iš priekio į galą ir chronologine vartojimo iš kairės į dešinę tvarka. Ji patarė išskirti pavojingus medikamentus (pvz., vazopresorius) ir žymėti juos išskirtine spalva, atskirti panašios išvaizdos vaistus ir pan.
 
Problemas žino, bet kalbėti nenori
„Nesvarbu, aš vis tiek nespręsiu šių problemų. Mūsų institucijose kol kas yra centrinis valdymas ir į personalo norus, nuomonę niekas nekreipia dėmesio“, – tai vienos Lietuvos gydymo įstaigos darbuotojo anoniminis atsakymas į jaunosios medikės, pacientų saugos entuziastės, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojos rezidentės Gabrielės Mickutės anketą, kurioje ji siekė išsiaiškinti, kiek žmonės linkę kalbėti apie savo klaidas ir kaip vertina veiksnius, dėl kurių pacientai patiria žalą.
 
„Man buvo liūdna skaitant panašius atsakymus. Ne todėl, kad būčiau nepatenkinta tokiu gydymo įstaigose dirbančio personalo mąstymu. Tiesiog tapo gaila, kad kai kurie žmonės iš tiesų taip jaučiasi. Sunku, kai darbovietėje jautiesi nesvarbus, kai nepasitiki vadovybe ir esi bejėgis prieš problemas, kurias matai, – apgailestavo G.Mickutė. – Aš noriu dirbti tokioje sveikatos apsaugos sistemoje, kur būtų sudėti saugikliai, leidžiantys mums visiems kuo mažiau suklysti. Dabar mes tik neigiame klaidas, sakome, kad padarėme viską, ką galėjome. Bet ar tikrai?“
 
Kad pacientai patiria žalą dėl sisteminių ir žmogiškųjų veiksnių, nurodė 86-84 proc. anketos apklaustųjų. Net 88 proc. medicinos personalo neabejoja, kad pacientų saugą gydymo įstaigose pagerinti įmanoma. „Kas tuomet kliudo tai padaryti?“ – teiravosi G.Mickutė.
Apklaustieji vardijo, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl nukenčia pacientų saugumas, – neadekvatūs darbo krūviai. Personalas dažnai klysta ir dėl prastos gydymo įstaigoje esančios komunikacijos, nepakankamos vadybos, psichologinių priežasčių. Dalis medikų paminėjo, kad klaidoms įtakos turi medicininių priemonių ir kompetencijos stoka. Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad pacientų saugą pagerintų aiškesnė komunikacija, informacijos sklaida ir žodinis paskatinimas.
 
Grėsmė reputacijai ir savivertei, baimė būti nubaustam, valdžios nepalaikymas, kaltės jausmas ir baimė prarasti licenciją – štai pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvos gydymo įstaigų darbuotojai nenori kalbėti apie savo klaidas.

„Medikai mano, kad žmonių mentalitetas nėra subrendęs klaidų analizei, vis dar bijoma kritikos, galų gale, nelengva pripažinti suklydus ir pačiam sau. Kai kurie respondentai įsitikinę, kad ne apie visų gydytojų klaidas galima kalbėti. Nepageidaujamus įvykius norima slėpti ir todėl, kad baiminamasi agresyvios paciento ar jo artimųjų reakcijos“, – vardijo G.Mickutė.
 
Skubiosios pagalbos gydytojas Vytautas Aukštakalnis tiki, kad pacientų saugos iniciatyvos išplis Lietuvoje, ne tik Kaune. „Kai pas mane atvyksta pacientai, dažniausiai tai būna viena blogiausių dienų jų gyvenime, tačiau aš įtikinu, kad galiu jiems padėti. Gėda, liūdesys, netgi skausmas prisiminus įvykį ir klaidą, kurios galėjai išvengti – šie jausmai pažįstami bene kiekvienam mano kolegai. Jie tokie sunkūs, kad viskas, ko tuo metu norisi, susigūžti ir pasislėpti. Tačiau tenka rinktis – kovoti ar pasiduoti. Aš renkuosi pasimokyti, o išgryninti veiksmus padeda komandiniai aptarimai, kadangi stresinėje situacijoje savęs negirdi iš šalies, veiki automatiškai“, – pozityvų kelią siūlė V.Aukštakalnis, kuris reguliariai susitinka su traumų komanda aptarti ir išanalizuoti, kaip sekėsi atlikti konkrečias užduotis.
 
Jis akcentavo didžiulį slaugytojų indėlį paciento gerovei ir skatino nepalikti jų nuošalyje. „Slaugytojos yra nuvertintos. Jos nesijaučia komandos dalimi. Tačiau iš sistemos išėmus gydytojus pacientui būtų padėta, o be slaugytojų sistema sustotų“, – lydint aplodismentams kalbėjo V.Aukštakalnis.
 
Tinklalaides apie pacientų saugą „Pacientų sauga“ kurianti Kauno klinikų gydytoja G.Mickutė įsitikinusi, kad norint paskatinti darbuotojus keisti požiūrį ir atviriau prabilti apie problemas, reikia nenuvertinti asmeninių pokalbių, bendražmogiško supratimo galios. „Galbūt verta susėsti ir akis į akį padiskutuoti prie puodelio kavos, kad žmonės patikėtų pokyčiais, atsivertų jiems. Kad bent iš dalies keistųsi nuo seno įsitvirtinę elgesio modeliai“, - svarstė jaunoji medikė.

 
Komentarai
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas:

- Būdamas Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos nariu kalbėjau, kad problemas reikia spręsti ne baudžiant, o bendradarbiaujant. Džiaugiuosi kolegų iniciatyva stiprinti pacientų saugumą, prie jos ir pats savu laiku esu prisidėjęs – laikau save tikru pacientų saugos entuziastu. Šiandien į konferenciją susirinkusius žmones galima pavadinti saugumo bendruomene, todėl dėkoju LSMU ligoninei Kauno klinikoms už lyderystę šioje srityje ir tokį svarbų renginį.
 
Kai kalbame apie mediko padarytą klaidą, mums nederėtų aktualizuoti problemos, verčiau dalintis idėjomis, kaip ją spręsti, svarstyti konceptualiai. Sveikatos apsaugos ministerijos Nacionaliniame pažangos plane yra punktas, skirtas nepakankamai sveikatos priežiūros saugai ir rizikos valdymui. Saugią aplinką medikams turi kurti žalos be kaltės modelis, tobulinama nepageidaujamų įvykių sistema, keičiami teisės aktai. Vis dėlto nesikeičiančios sistemos šaknys glūdi ir pačiose gydymo įstaigose: skyriuose, padaliniuose, žmonėse, kurie yra sveikatos sistemos ląstelės. Baudimo kultūra, užuot skatinus dalintis nesėkmėmis, kuria blogą mikroklimatą. Atsakomybė už gerą mikroklimatą tenka visiems: politikams, vadovams ir specialistams.“
 
Kauno klinikų Pacientų tarybos pirmininkė Inga Laukytė Budrienė:

- LSMU ligoninėje Kauno klinikose 2019 metais pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje Pacientų taryba. Prieš įvykstant pirmam posėdžiui, turėjome apie šimtą pasiūlymų, dalis jų jau yra įgyvendinta. Netikėtai pasaulį užklupusi pandemija apstabdė ir mūsų tarybos veiklą, tačiau pastaruoju metu siekiame grįžti prie aktyvių darbų. Džiugina tai, kad Kauno klinikų administracija mus girdi, skiria daug laiko diskusijoms. Gal ne visi mūsų pasiūlymai būna priimtini, tačiau visuomet apie tai kalbame, tariamės.
 
Džiaugiuosi, kad Kauno klinikos priima pacientų organizacijas, norėtųsi palinkėti, kad ir kitos gydymo įstaigos pasektų šiuo pavyzdžiu. Mūsų bendradarbiavimo rezultatai naudingi, nors toli gražu ne visi jie brangiai kainuoja – padidintas širmų skaičius palatose, tam tikri buitiniai patobulinimai prisideda prie saugesnės ir palankesnės aplinkos pacientams.

 
Trumpai
Niekados įvykio (Never event) terminas pirmą kartą pristatytas 2001 m. JAV. Jis apibrėžia nepageidaujamą įvykį, kurio galima išvengti, jei būtų įdiegtos patvirtintos gairės, prevenciniai mechanizmai. Dėl jo gali kilti žala paciento sveikatai ar gyvybei, bet nebūtinai žala turi būti įvykusi. Vadinamieji niekados įvykiai yra pasitaikę praeityje, žinomas jų rizikos šaltinis, jie gali būti aiškiai apibrėžiami ir lengvai monitoruojami. Tokiems įvykiams priskiriamas svetimkūnio palikimas paciento kūne, nepaskirtos procedūros atlikimas, staigi gimdyvės ar naujagimio mirtis esant mažai rizikai, netinkamas medikamentų skyrimas, pacientų traumos gydymo įstaigoje ir kt.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica