„Didelių darbų tikriausiai nenuveiksime, nes sesija bus trumpa“, – sako A.Matulas apie spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje pasibaigsiančią kadenciją. Vis dėlto jos metu laukia svarbiausias darbas – patvirtinti ateinančių metų biudžetą. Darbotvarkėje ir keli užsilikę įstatymų projektai, ganėtinai daug parlamentinės kontrolės klausimų, planuojama pora išvažiuojamųjų posėdžių. Vienas jų – bus per visą kadenciją neaplankytoje Panevėžio apskrityje, kitas – Nacionaliniame vėžio institute.
 
Aiškinsis dėl eilių
 
Pirmasis rudens sesijos posėdis rugsėjo 11 dieną bus skirtas parlamentinei kontrolei. „Nagrinėsime svarbų eilių valdymo klausimą. Pakvietėme Valstybinę ligonių kasą, Sveikatos apsaugos ministeriją, įvairias kitas organizacijas, taip pat Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovus. Bandysime analizuoti, kodėl paslaugų suteikiama kaip niekada daug, bet eilės sumažėjo tik simboliškai – ministerijos duomenimis, nuo dviejų iki penkių procentų“, – atkreipė dėmesį A.Matulas.
 
„Turime nemažai pasiūlymų šiai problemai spręsti. Priemonės susijusios su biurokratijos mažinimu, perteklinių reikalavimų atsisakymu, apmokėjimo tvarkos pakeitimais“, – vardijo komiteto primininkas, planuodamas, kad reikalingi sprendimai gali būti priimti artėjančiame posėdyje.
 
Ministras be komandos
 
„Vis dėlto pagrindinis besibaigiančios kadencijos darbas – tiek šalies, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvirtinimas“, – tvirtina A.Matulas ir priduria, kad derybos dėl to jau vyksta. Pasakyti, kiek didės finansavimas sveikatai, pirmininkas kol kas negali, tačiau teigia, kad dėl jo reikės pakovoti.
 
„Dėl biudžeto reikės pakovoti, tik gaila, kad šiuo metu ne tiek ir daug tų derybose dalyvaujančių žmonių... Ministras kol kas beveik neturi politinės komandos, o dirbti be jos, vesti derybas ir tikėtis efektyvaus biudžeto – sunku“, – konstatavo A.Matulas ir teigė, kad komitetas bandys padėti ministerijai, tačiau kartu reikalaus efektyvesnio ir greitesnio darbo.
 
Įkainiai ir vaistai
 
„Žinoma, kad PSDF reikia numatyti daugiau lėšų inovatyviems vaistams. Taip pat vienas reikalingų darbų – keisti apmokėjimo už paslaugas tvarką, nes nustatytoji prieš keliolika metų (su kas ketvirta konsultacija) atgyveno. Turime daugybę konsultacijų, bet eilės mažėja iš lėto, akivaizdu, kad reikia naujos tvarkos apmokant išplėstines konsultacijas. Bandysime dėl to spausti ministeriją, – kalbėjo A.Matulas. – Yra paslaugų, kurių įkainis atsilieka nuo faktinių išlaidų. Pavyzdžiui, slaugos, paliatyviosios slaugos stacionaro tesiekia penkiasdešimt-aštuoniasdešimt eurų per parą. Viešbutyje už penkiasdešimt eurų nelabai ką gausi, o čia dar ir slaugyti žmogų reikia, pirkti priemones, vaistus.“
 
Politikas kritikuoja tiek ankstesnes, tiek dabartinę ministerijos vadovybę nepasiekusią reikšmingo PSDF didėjimo. „PSDF per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo, deja, tik valstybės biudžeto ir asignavimų sąskaita. Vis dėlto, palyginti su ES, mūsų PSDF žemiau vidutinio. Gaila, kad ministerija, kuriai vadovavo ir ekonominį išsilavinimą turintis asmuo, turiu omenyje Arūną Dulkį, neskyrė dėmesio PSDF didinimui“, – apgailestavo A.Matulas.
 
Kaip būtų galima didinti PSDF? „Tam, be abejonės, reikėjo atitinkamos analizės, veiksmų, kaip pritraukti papildomas lėšas. Tai ir privačios lėšos, papildomi draudimai, pagaliau valstybės mokamos įmokos už draudžiamus asmenis“, – teigia pašnekovas.
 
Užsilikęs alkoholio klausimas
 
„Rudens sesijoje norėtume spėti apsvarstyti keletą užsilikusių įstatymų projektų. Vienas jų – liberalų siūlomos įstatymo pataisos, naikinančios draudimą prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją“, – sakė A.Matulas ir atskleidė, kad jis pats nelinkęs pritarti šiam siūlymui.
 
Dar vienas darbotvarkės klausimas – odontologijos praktikos įstatymo pataisos, kuriomis būtų draudžiami studentai, praktikos metu teikiantys pagalbą pacientams. Šiuo metu už studentų padarytas klaidas atsako dėstytojas.
 
„Jei bus laiku gautos Vyriausybės išvados, komitetas svarstys ir dar vienas įstatymo pataisas, kurios leistų įteisinti išvažiuojamąją vaistinę“, – darbus minėjo A.Matulas.
 
Radare – įstaigų finansai
 
Komitetas grįš ir prie Klaipėdos universiteto ligoninės problemų. „Ten turime finansinę krizę ir svarstysime naujo vadovo Audriaus Šimaičio galimybes toliau vienam tęsti restruktūrizacijos procesą, – tikino A.Matulas. – Kyla pakankamai daug įtarimų ir abejonių, ar naujasis vadovas suvokia, kad pirmiausia jis atsakingas už biudžeto subalansavimą.“
 
Be jau minėtų eilių, parlamentinės kontrolės metu, bus bandoma aiškintis finansinę sveikatos priežiūros įstaigų situaciją. „Pirmame šių metų ketvirtyje tik kelios ligoninės dirbo pelningai, iš rajonų – vienintelė Pasvalio ligoninė, visos kitos – nuostolingos. Domėsimės situacija pasibaigus pusmečiui, – sakė A.Matulas. – Lėšų yra, ir jei tikrai įstaigos į įkainius netelpa, bandysime pateikti tam tikrus pasiūlymus, kaip situaciją keisti.“
 
Ar NVI gestas teisėtas?
 
Komitetas svarstys ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) perspektyvas. „Yra atskiras jo veiklą apibrėžiantis įstatymas, bet vykstantys procesai verčia suabejoti, ar jo laikomasi, nes institutas jungiamas su Santaros klinikomis. Tokiu atveju norime išsiaiškinti, ar atskiras įstatymas jam reikalingas, ar jungimo procesas nepažeidžia galiojančių įstatymų“, – sakė A.Matulas.
 
Politikas paminėjo, kad artimiausiame posėdyje bus svarstomis ir vaikų skiepijimo klausimai: „Vaikai dažniau serga tam tikromis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, kokliušu, kurios susijusios su mažėjančia vakcinacija. Kviesime ministeriją ir jai pavaldžias visuomenės sveikatos įstaigas – Higienos institutą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, visuomenės sveikatos biurus – kurie turi ir, matyt, gali dirbti efektyviau, šviesti visuomenę, kad skiepų apimtys nemažėtų.“
 
Psichologų įstatymas
 
Komitetas nori spėti ir su Psichologų praktinės veiklos įstatymu. „Paruoštas, mūsų manymu, neblogas projektas, bet kažkodėl Lietuvos psichologų sąjunga pavasario sesijoje suabejojo, ar gebės vykdyti jiems siūlomą rūmų funkciją. Manėme, kad psichologų licencijos, veikla galėtų būti koordinuojama panašiai kaip odontologų – per rūmus, bet psichologams atsisakius padaryta pertrauka. Bandysime aiškintis, kokio modelio jie pageidauja“, – sakė A.Matulas.
 
Jis pabrėžia, kad valstybė turi šią sritį reglamentuoti. „Kad gaunantys psichologinę pagalbą žmonės žinotų, jog su jais dirba kvalifikuoti asmenys. Dabar yra nemažai vadinamųjų šarlatanų, kurie teikia pagalbą neturėdami reikiamo išsilavinimo“, – teigė A.Matulas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!