Galimybė pažvelgti iš šalies
 
„Galbūt kartais esame per daug kritiški sau ir ne visuomet matome teigiamus pokyčius. Gerai, kai yra ekspertų, galinčių įvertinti mūsų veiklą iš šono“, – tarptautinei mokslininkų komandai, penkerius metus tyrusiai alkoholio politikos įtaką Baltijos šalyse ir Lenkijoje, dėkojo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. Saulius Čaplinskas.
 
Lietuvos Seime vykusi tarptautinė konferencija sutraukė per 80 ekspertų iš 15 Europos šalių, taip pat svečius iš Kanados ir Australijos. Renginyje pristatyti penkerių metų mokslinių tyrimų rezultatai, vertinantys Lietuvos alkoholio kontrolės politikos efektyvumą.
 
„Šiandien turime ypatingą progą įvertinti, kaip mums sekėsi įgyvendinti alkoholio politiką Lietuvoje“, – kalbėjo prof. S.Čaplinskas, kviesdamas ne tik išgirsti ekspertų vertinimus, bet ir pamąstyti, kuo kiekvienas galėtų prisidėti bendruomenėje, darbe ar artimųjų rate, kad priklausomybių būtų kuo mažiau.
 
Lietuvą vadina sėkmės istorija
 
PSO Europos regiono biuro ekspertė Maria Neufeld pristatė reikšmingus su alkoholio vartojimu susijusių mirčių skirtumus ES šalyse. „Apie 5 procentai visų mirčių Europos Sąjungoje yra susijusios su alkoholio vartojimu, tačiau Baltijos valstybėse tas mirtingumas yra kone tris kartus didesnis“, – teigė M.Neufeld.
 
Visgi ekspertė pabrėžė, kad Lietuvos situacija per pastaruosius metus kardinaliai pasikeitė drąsių politinių sprendimų dėka. Ypač reikšmingą poveikį turėjo 2017-2018 m. priemonės: akcizų didinimas, prekybos laiko ribojimas ir reklamos draudimas.
 
PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė patvirtino: „Lietuva yra sėkmės istorija. Alkoholio suvartojimas prieš kurį laiką buvo ganėtinai aukštas, dabar yra ženkliai sumažėjęs ir galėtų dar mažėti.“ Ji pabrėžė, kad dabar svarbu išlaikyti ir stiprinti pasiektą pažangą.
 
Veiksminga priemonė – mokesčiai
 
„Akcizo mokesčiai yra pati veiksmingiausia alkoholio kontrolės politikos priemonė, tačiau ji veiksminga tik tuomet, kai mažina alkoholio įperkamumą, – kalbėjo Kanados Priklausomybių ir psichikos sveikatos centro profesorius Jurgenas Rehmas. – Jeigu jūsų pajamos didėja 10 procentų, o alkoholio akcizas didėja tik 2 procentais, tai nėra veiksminga priemonė.“
 
Per 20 metų Baltijos šalyse akcizai buvo didinti 12 kartų. Remdamasis 2019 m. duomenimis, mokslininkas pabrėžė šių priemonių efektyvumą: „Kiekvienas akcizų didinimas sumažino vyrų mirtingumą 1,3 procento ir leido išvengti 93 mirčių Estijoje, 166 Latvijoje ir net 239 Lietuvoje. Jeigu vos vienos priemonės taikymas gali taip sumažinti mirties atvejų skaičių, tai yra labai daug“, – pabrėžė ekspertas.
 
„Itin svarbu paveikti jaunimą, – toliau tęsė prof. J.Rehmas. – Lietuvos pavyzdys rodo, kad visapusiškas alkoholio reklamos draudimas, ypač socialiniuose tinkluose, ne tik įmanomas, bet ir sėkmingai nutraukia besiformuojantį naujosios kartos girtavimą.“
 
Vyrai vis dar „rytuose“
 
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus Mindaugo Štelemėko, nors Lietuvos tikėtina gyvenimo trukmė pasiekė 76 metus, tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės išlieka didžiulis – beveik 9 metų – atotrūkis. „Mūsų moterys jau ilgą laiką sėkmingai gyvena Vakarų Europoje, o vyrai užstrigę kažkur rytuose“, – konstatavo profesorius.
 
LSMU tyrėjai nustatė aiškią koreliaciją tarp alkoholio vartojimo ir tikėtinos gyvenimo trukmės. Kai didėja mirtingumas nuo alkoholio vartojimo, iš karto krenta tikėtina gyvenimo trukmė. Ir atvirkščiai – įgyvendinus alkoholio kontrolės priemones, rodikliai akivaizdžiai gerėja. Tyrimai parodė, kad po 2017-2018 metų alkoholio kontrolės reformų bendras mirtingumas šalyje mažėjo 3 proc. greičiau nei iki tol.
 
„Kompleksinė alkoholio kontrolės politika gerai nutaikyta į vyrų populiaciją, kuri kaip tik yra probleminė grupė Lietuvoje“, – pabrėžė M.Štelemėkas. Jis atkreipė dėmesį, kad nors Lietuva gerokai atsilieka nuo ES vidurkio pagal bendrą tikėtiną gyvenimo trukmę, progresas reikšmingas – vien 2017 m. akcizų didinimas padėjo išvengti daugiau kaip 1,4 tūkst. mirčių per metus.
 
Išsakė kritikos
 
Policijos atstovas pateikė nerimą keliančią statistiką – kasmet sulaikoma apie 10 tūkst. neblaivių vairuotojų. Ypač neramina tai, kad santykis tarp sunkiai ir lengvai apgirtusių vairuotojų keičiasi nežymiai.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį į nuolatinius bandymus liberalizuoti alkoholio prekybą. „Į šį Seimą Antanas Nedzinskas atėjo su mintimi, kad reikėtų vėl Lietuvoje pardavinėti vaikišką šampaną, kas su atsakinga alkoholio politika neturi nieko bendra.“ Ji pabrėžė būtinybę išlaikyti griežtą kontrolės politiką.
 
„Man truputėlį keistai atrodo, kad yra tokia sąvoka „alkoholio politika“. Aš vis tiktai norėčiau kalbėti apie blaivybės politiką“, – teigė Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio atstovas Zenonas Andrulėnas.
 
Jis stebėjosi: nors Lietuva demonstruoja gerėjančius alkoholio kontrolės rodiklius, praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymą, legalizuojantį naminės degtinės gamybą. „Žiūrint į tuos visus gerėjančius rodiklius, tai tikrai yra šaukštas deguto“, – sakė blaivystės sąjūdžio atstovas.
 
Jis atkreipė dėmesį ir į kontrolės spragas: pavyzdžiui, baruose vis dar parduodamas alkoholis jau išgėrusiems klientams, nors įstatymas tai draudžia. Taip pat iškėlė idėją pradėti nuo nulinės tolerancijos alkoholiui pareigūnams, prieš siūlant tokią pat tvarką visiems vairuotojams.

---

 
Komentarai

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Ignas Rubikas:
 
- Socialinė reklama Lietuvoje jau veikia, tačiau mes neišnaudojame vienos galingos priemonės, kuri puikiai pasiteisino tabako kontrolėje – gaminių žymėjimo. Kiekvienas, paimdamas alkoholio butelį į rankas, turėtų pamatyti įspėjimus. Tabako srityje tokie įspėjimai, panašiai kaip eismo saugos kampanijose, sukelia emocijas, ir tyrimai rodo, kad tai veikia.
 
Ministerija į problemą žiūri kompleksiškai – reikalinga ne tik kontrolė, bet ir prevencija bei gydymas. Tikimės, kad šiais metais matysime ženklų proveržį gydymo srityje - visam psichikos sveikatos centrų tinklui keliame naują užduotį: stipriai sustiprinti priklausomybės ligų gydymo intensyvumą. Tam skiriamas ir papildomas finansavimas.
 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian:
 
- Turime didelį iššūkį – lietuvių raštingumas apie alkoholio žalą yra vienas žemiausių Europoje. Tik 43 procentų Lietuvos gyventojų žino, kad alkoholis gali sukelti vėžį. Todėl svarbu perduoti vartotojui tikrą informaciją apie alkoholio poveikį, o tam puikiai tiktų įspėjimai ant pakuočių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!