- Priimamas kitų metų valstybės biudžetas. Ar ryškėja kontūrai, kaip gyvensime kitąmet?
- Pirmiausia gyvensime priešrinkiminiu ritmu. Antras dalykas, biudžete stengiamasi rasti lėšų socialiai jautrioms sritims: vaiko pinigai, numatytas tam tikras pensijų augimas, taip pat surasta šiek tiek lėšų kai kurių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų atlyginimams didinti. Tai - pozityvūs sprendimai. Deja, atsiranda kai kurie mokesčiai ir tam tikrais atvejais gerokai iš anksto pritrūko detalesnės diskusijos dėl jų įvedimo. Panašu, kad kompromisai yra surandami bent jau valdančiosios koalicijos gretose. Tačiau praktika, kuomet iki biudžeto svarstymų likus mėnesiui ar netgi mažiau staiga pasiūloma naujų mokesčių iniciatyva, – tikrai ydinga. Gera žinia - kaip kompromisai pasiūlyti vėlesni mokesčių įsigaliojimo terminai. Tai irgi ženklas, kad valdančioji dauguma bando atsižvelgti į viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas bei opozicijos kritiką.
 
- Didelių lūkesčių turi ir medikai. Ar šių pageidavimai bus patenkinti?
- Jei pažiūrėtume į buvusią dabartinės valdžios praktiką, laikomasi tokios taktikos: šiek tiek duoda tam ir tam, o anam nebeliko. Labai panašu, kad tokia taktika bus taikoma ir toliau. Netgi tam, kuriam duoda, duoda šiek tiek mažiau, negu žadėta. Vadinasi, turime melagius su dviem liežuvio galais. Viena vertus, sukeliame lūkesčius, kuriuos po to ne visai patenkiname, o rezultatas – šios žmonių grupės nepasitenkinimas. Taktiniu požiūriu valdžia elgiasi ydingai.
 
- Akys krypsta į riebų Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą. Ar tikslinga jį laikyti tokį išpūstą? 
- Jeigu galvotume sveiko proto kategorijomis, pernelyg didelės santaupos irgi nėra geras reiškinys. Iš tikrųjų reikia, kad bent jų dalis galėtų atsidurti atlyginimų srityje ar skatintų kitas veiklas. Manau, kad visur turi būti saikas ir sveikas protas. Kai vienoje srityje yra ko nors aiškiai per daug, tuomet reikia svarstyti, kodėl taip yra.
 
- Biudžeto priėmimas palydėtas frazėmis „tokio chaoso dar nemačiau per visą politinę karjerą“ ir panašiai. Jo nesklandžią eigą bandoma suversti ir premjero ligai...
- Biudžeto svarstymo procesas buvo ir yra ganėtinai chaotiškas. Jam tikrai trūko dirigento. Paprastai pastarąją funkciją atlieka finansų ministras, ministras pirmininkas. Aišku, premjero liga kišo koją, idant atsirastų toks dirigentas ir tinkamai koordinuotų biudžeto svarstymus. Beje, viskas yra pažįstama per palyginimą. Jeigu ieškotume panašių pavyzdžių, Lietuvoje prieš vienuolika metų turėjome vadinamąsias naktines mokesčių reformas, kai nebuvo jokių rimtų diskusijų, sprendimai priimti pagal valdančiosios daugumos lyderių scenarijus. Tad, jeigu lygintume dabartinį biudžeto priėmimą su vadinamosiomis naktinėmis mokesčių reformomis, ateinančių metų biudžetas bus ženkliai geriau išdiskutuotas ir apsvarstytas. Svarstymai ir diskusijos buvo gerokai gilesnės negu vyko du tūkstančiai aštuntaisiais.
 
- Vadinasi, jūs, kaip politologas, negalėtumėte pasakyti, kad tokio chaoso dar nematėte?
- Ne, kadangi praeityje būta nemažiau chaotiškų sprendinių. Galima keliauti į dar ankstesnius laikus. 1998-ieji, kada Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai buvo valdžioje, Vyriausybei vadovavo Gediminas Vagnorius. Tuomet irgi buvo išsakoma daug priekaištų, kad biudžetas yra nerealus, hiperaktyvus ir po to Lietuvą ištiko šios krizės pasekmės. Lietuva buvo atsidūrusi prie rimtos viešųjų finansų krizės slenksčio. Toliau nemažai kritikos buvo, pavyzdžiui, priimant du tūkstančiai septintųjų biudžetą, kurį siūlė Gedimino Kirkilo mažumos vyriausybė. Tuomet irgi matėme priešrinkiminį pageidavimų koncertą. Ypač opozicija spaudė mažumos vyriausybę, kad būtų priimami aukšti socialiniai įsipareigojimai. O po to, apsisukus metų ratui, G.Kirkilo vyriausybė buvo apkaltinta priėmusi neatsakingai apskaičiuotą biudžetą.
 
- Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga - populiarumo viršūnėje: anot naujausių tyrimų, iš ministrų kabineto jis matomas labiausiai, kitaip tariant, buvo paminėtas daugiausiai kartų. Kaip toks populiarumas atsilieps jo tolesnei karjerai?
- Sakyčiau, niekaip. Aurelijus Veryga jau turi savo įvaizdį tarp dabartinių politikų ir dėmesys ministrui, matyt, yra ne dėl vienos kokios nors atskiros priežasties. Pirma, buvo įvairių, kartais prieštaringų politinių siūlymų. Antra, sveikatos apsauga yra socialiai aštri sritis ir apie ją tikrai daug dažniau kalbama negu apie kitas. Jeigu A.Veryga turės aukštą vietą valstiečių – žaliųjų sąraše, turi galimybes dirbti kitos kadencijos Seime.

---

 
Dosjė
1979–1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1986–1989 m. SSRS mokslų akademijos Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto aspirantas. 1989 m. istorijos mokslų kandidatas.
Nuo 1989 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas, 1999-2015 m. KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto (nuo 2014 m. Viešosios politikos ir administravimo instituto) direktorius.
Nuo 1992 m. dar ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 2015 m. Socialinių mokslų fakulteto dekanas.
Nuo 2001 m. KTU Socialinių mokslų fakulteto profesorius. Nuo 1994 m. atlieka tyrimus Karaliaus koledže (Londonas), Londono universitete. 1995–1996 m. dėstė Šiaurės vakarų (Northwestern) universitete (Čikaga).
1991–1995 m. Lietuvos politologų asociacijos prezidentas.
Nuo 2003 m. Europos rinkimų studijos atstovybės Lietuvoje direktorius, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys. 
Nuo 2015 m. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio visuomeninis patarėjas viešosios politikos ir administravimo klausimams, nuo 2016 m. LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio visuomeninis patarėjas vidaus politikos, švietimo ir mokslo klausimams. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!