„Susirašinėjimas darbo reikalais šį savaitgalį baigėsi jau po vidurnakčio“, - pasakoja sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis (66 m.). Koronaviruso akivaizdoje spaudžia laikas. Tenka atremti kaltinimus, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo rankose telkia informacijos monopolį. Į pabaigą tiksi ir Vyriausybės kadencija, o neužbaigtų darbų - iki kaklo.
„Viruso atsivežimo grėsmė labai rimta. Europos žemėlapis kasdien pildosi naujais viruso taškeliais. Susirgimų ratas plečiasi ne mūsų naudai, atstumas mažėja“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
- Kasdien - vis daugiau naujienų apie artėjantį koronavirusą. Viceministre, kaip jaučiatės?
- Neramiai. Santykis tarp pasveikusių ir mirštančių yra per mažas. Pažiūrėkite į kompiuterio ekraną: Europos žemėlapis kasdien pildosi naujais viruso taškeliais. Susirgimų ratas plečiasi ne mūsų naudai, atstumas mažėja. Išmokau darbotvarkę palikti tuščią, nes vis atsiranda nenumatytų reikalų. Dabar koncentruojuosi į darbą Ekstremalių situacijų centre. Apie krūvius negalvoju. Kai reikia, dirbame septynias dienas per savaitę. Šeima nepyksta - situacija neeilinė.
- Daug kalbama apie oro uostų kontrolę, tačiau virusas patekti gali ir keliais. Galvojate apie sausumos sienų apsaugą?
- Viruso atsivežimo grėsmė labai rimta. Todėl Valstybės sienos apsaugos tarnyba stiprina kontrolę. Artimiausiomis dienomis pradėsime traukinių patikras. Tačiau globaliam veikimui reikalingi pajėgumai. Sunkiausia stebėti keliaujančius Šengeno zonoje, tačiau norime kontroliuoti ir tai. Procedūrų daug, o veikti reikia greitai... Sienų apsaugos klausimu mums talkins Šaulių sąjunga, policija. Jei fiksuosime ligos atvejį Lietuvoje, tikriausiai skelbsime ekstremalią padėtį. Gali įsitraukti ir kariuomenė.
- Atrodo, prieš artėjantį virusą apsiginklavote iki dantų. Ar ko nors dar trūksta?
- Laiko. Tyrimai užsitęsia. Kai paaiškėjo, kad trys paimti mėginiai Lietuvoje buvo neigiami, atsipūtėme. Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija kaip tik gaus papildomus, prisodrintus reagentus, bet darbą apsunkina Europos Komisijos reikalavimai. Privaloma, kad mėginiai iš Lietuvos dar būtų patvirtinti referentinėje laboratorijoje. Koronaviruso tyrimas negali būti vienos laboratorijos rezultatas. O laikas vis spaudžia.
- Ar darbui turi įtakos įtampa tarp SAM bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro dėl direktoriaus Sauliaus Čaplinsko?
- Stengiuosi į asmeniškumus nekreipti dėmesio. Jeigu žmonės turi problemų, tegul tvarkosi. Kol kas nematau didelės bėdos su šia įstaiga. Juk ji - ne vieno žmogaus organizacija. Užkrečiamųjų ligų centras turi profesionalų komandą. Jų pagalba mums labai svarbi.
- Neeilinė situacija reikalauja ir finansinių išteklių. Kiek tai kainuoja?
- Apie pinigus, kai kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybėms, nekalbame. Tačiau kol kas viską darome iš savo resursų. Institucijos darbuotojus aprūpina visomis apsaugos priemonėmis. Noriu pabrėžti, kad vaistinėse parduodamų
kaukyčių apsaugoti žmones toli gražu neužteks. Ir tų pačių kaukių jau stinga.
- Su viruso grėsme kovoja daug institucijų. Visgi yra pykstančių, kad ministerija savo rankose sutelkė informacijos monopolį.
- Žinau, ką turite omenyje. Gal kas nors pasijuto nesvarbus, dėmesio pritrūko? (
šypsosi). Norime koordinuoti informaciją, kad kiekvienas nekomentuotų to paties iš savo varpinės. Skaudžiai pasimokėme iš Alytaus gaisro. Tada skirtingos tarnybos leido sau komentuoti sveikatos klausimus. Žmonės buvo pasimetę. Reikia, kad visi atsakytų už savo kuruojamas sritis ir nekalbėtų, ko nežino.
- Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas piktinasi, kad Alytaus gaisrininkų sveikata nepakankamai ištirta. Kaip atrodo jums?
- Kad jis rūpinasi profsąjungos nariais, džiugu. Bet siūlau jam nekomentuoti medicininių reikalų. Kalba tai, ko nežino. Atliksime biostebėseną. Yra dvidešimt trijų mėnesių grafikas. Tad sveikatą tikrai tirsime ir toliau. Dalyvaus gaisrą malšinę ugniagesiai ir patys alytiškiai. Lyginsime jų duomenis su kitose Lietuvos vietose gyvenusių žmonių sveikata. Gauti leidimą tyrimui nebuvo paprasta. Teko belstis į Bioetikos komisiją. O dabar turime ir leidimus, ir reikalingus pinigus.
- Permainų neišvengė visuomenės sveikatos biurai. Jūsų manymu, jie veikia visu pajėgumu?
- Kurį laiką biurams išties neskyrėme reikiamo dėmesio. O štai pernai valstybė pasirūpino, kad ten dirbtų kompetentingi žmonės. Skyrė finansavimą. Biurai turi visas galimybes kviestis specialistus ir sėkmingai veikti. Jie reikalingi, nes geriausiai pažįsta vietos bendruomenę, išmano švietimo niuansus.
Tačiau sutinku, kad jų veikla turėtų būti tikslingesnė. Tam ministerija nustato prioritetus, kuriuos biurai privalo vykdyti. Juk gaudami daugiau pinigų, privalo ir atsiskaityti ką nuveikė.
Bandome įtraukti sveikatos biurus į koronaviruso prevencines veiklas. Kol kas jie nėra šiuo klausimu aktyvūs.
- Vyriausybės kadencija kapsi į pabaigą. Ką dar žadate nuveikti visuomenės sveikatos labui?
- Savo srityje noriu, kad viskas būtų pastatyta į vėžes ir jau pradėti darbai nestrigtų. Prioritetas – eilių ir vaistų kainų mažinimas, kad žmonės gautų reikiamą pagalbą. Orientuojuosi į kokybę. Džiaugiuosi papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros įstatymu. Jis atveria tiek naujų perspektyvų. Susidomėjimas sveiku gyvenimo būdu auga. Iš Vartotojų teisių tarnybos gauname vis daugiau pranešimų apie nukentėjusius nuo šarlatanų. Alternatyvias paslaugas – Ajurvedą ir visus kitus dalykus – siūlo kas netingi. Norime, kad šios veiklos būtų aiškiai reglamentuotos ir jas teiktų profesionalai. Dar vienas mano siekis – puoselėti žalos be kaltės sistemą. Tai buvo šios kadencijos uždavinys, kurį pavyko pasiekti. Norime atvirumo, kad žmonės nebijotų, mokytųsi iš klaidų.
- Kad įvykus nesėkmei operacinėje, gydytojas nebijotų artimųjų keršto ir kalėjimo vienutės?
- Teisiamo gydytojo tema išties skaudi. Teismo procesas dar nesibaigęs, tačiau pasaulio medikai stebisi, kodėl tai vyksta. Užsienyje tokie bylinėjimaisi jau seniai atgyvena. Medicinoje dirba atsidavę šiai veiklai žmonės. Vienintelė nesėkmė juk negali kainuoti viso gyvenimo įdirbio. Tačiau kalbėjimas šia tema rodo, kad po truputį sveikstame. Teisinę bazę reikia kurti vertybių skalės pagrindu. Tačiau reglamentuoti lengva. Sunkiausia iš pamatų keisti požiūrį. Tai galioja ir visuomenei, ir valstybei, ir verslui.
Dosjė
Nuo 2018 m. sausio 10 d. Sveikatos apsaugos viceministras
2013-2016 m. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Viceministras 2011-2013 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas
2008-2009 m. Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos viceministras
2006-2007 m. Savigydos pramonės asociacija, Direktorius, Valdybos narys
1990-2006 m. UAB „Lietkom“ Odontologijos klinika, Direktorius
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: