Įteikė peticiją
Vienuolika Molėtų r. savivaldybės tarybos narių rugsėjį pritarė sveikatos centro steigimui struktūriniu pagrindu jungiant Molėtų ligoninę ir Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC). Jau paskelbtos ir reorganizacijos sąlygos. Esą tai padės efektyviau panaudoti lėšas sveikatos paslaugoms rajone, mažinti administravimo išlaidas. 
 
Tačiau lapkričio 15 d. Molėtų PSPC darbuotojai tarybos nariams ir merui įteikė peticiją, kuria prašo atšaukti sprendimą dėl struktūrinės reorganizacijos būdo ir naujai įvertinti bei apsvarstyti jos variantus optimaliai tinkančius abiem įstaigoms. „Molėtų r. savivaldybės Taryba priėmė sprendimą dėl struktūrinio Sveikatos centro įkūrimo nuo 2024-04-02, net nesvarstę funkcinio reorganizavimo būdo”, – rašoma peticijoje. 
 
Baiminamasi, kad sujungus įstaigas pirminės sveikatos priežiūros pajamos bus nukreipiamos ir į ligoninę, dėl to šeimos gydytojų atlygis taps nekonkurencingas ir tai esą sukels rimtą grėsmę šeimos medicinai rajone. 
Peticiją pasirašė 66 Molėtų PSPC darbuotojai. Ir nors čia nebuvo direktorės Eglės Bareikienės bei pavaduotojo gydymo reikalams Vaido Mickevičiaus parašų, jie išreiškė visišką palaikymą peticijai. 
 

Gavęs peticiją Molėtų r. savivaldybės meras Saulius Jauneika susitiko su PSPC kolektyvu. „Pagrindinis siekis – išsklaidyti baimes ir padėti į situaciją pažvelgti blaiviai. Truputį lėtiname reorganizacijos tempus“, – sakė meras.

 
S.Jauneika mini ir galimus kompromisus siekiant stabilizuoti padėtį, pavyzdžiui, reorganizacijos sąnaudų dengimą iš biudžeto. Vis dėlto apie tai, kad taryba apsigalvos ir vietoj struktūrinio steigs funkcinį sveikatos centrą, kol kas nekalba. 
 
Ligoninė nuostolinga
Kokia mintis buvo sužinojus, kad kolegos iš PSPC atnešė peticiją? „Mintis tokia, kad visi veiksmai turi būti daromi laiku“, – sako Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas ir priduria, jog ankstesnėse diskusijose tokios radikalios nuomonės PSPC kolektyvas neišsakė. 
Kodėl PSPC pateikė peticiją pavėluotai? E.Bareikienė teigia, jog tokį sprendimą darbuotojai priėmė po visuotinio susirinkimo, kuriame buvo supažindinti su laukiančia įstaigų reorganizacija. Jų žiniomis, Molėtų ligoninės finansinė būklė yra bloga – trūksta lėšų net darbuotojų darbo užmokesčiui. 
 
S.Jauneika teigė, kad aiškinantis situaciją ligoninėje pradėtas veiklos auditas. V.Grigas informuoja, jog šį mėnesį algos vėlavo dešimt dienų, su kreditoriais atsiskaityta iki spalio mėnesio, nuostolis siekia apie 300 tūkst. eurų. Jis paaiškino, kad situacija susiklostė dėl per mažai suteiktų paslaugų.
 
Poliklinikos darbuotojai net ir po susitikimo su meru išlieka susirūpinę, kad naujai sukurtas sveikatos centras dirbs nuostolingai, jų darbo sąlygos žymiai suprastės. „Visa našta dėl blogos ligoninės padėties atsilieps šeimos gydytojų darbo užmokesčiui. Juk savivaldybė nesiruošia pildyti įstaigos biudžeto. Jei reikės, naujas vadovas turės mažinti algas, atleidinėti žmones, mokėti išeitines“, – komentavo E.Bareikienė.
 
Algos skiriasi 30-40 proc.
E.Bareikienė pabrėžė, kad už mažesnę algą pirminiame lygyje medikai tikrai nedirbs, o jų ir taip trūksta. S.Jauneika tvirtina, esą gydytojų algos tikrai nemažės, nes tam sudėti visi saugikliai: reorganizavimo sąlygose numatyta, jog darbuotojams nesikeis nei darbo sąlygos, nei darbo užmokestis, nei pareigos. Tačiau valdančiosios daugumos atstovė, Socialinių ir sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Rita Andreikėnienė patikslino apie metų laiko įsipareigojimą. „Ateityje niekas dėl nieko ir niekada negali garantuoti. Bet esu įsitikinusi, kad galiausiai viskas susistyguos“, – optimistiškai nusiteikusi tarybos narė.
 
„Ar jūs tikite, kad taip ir bus? – mero žodžius komentavo E.Bareikienė ir pridūrė, pati tuo visiškai netikinti. – Ateis naujas vadovas ir darbo santykiai tęsis tokiomis sąlygomis, kokias jis diktuos.“
 
Ir nors, remdamasis VLK lentelėmis, S.Jauneika tikina, kad ligoninės ir poliklinikos darbuotojų algos beveik vienodos, buvęs meras, rajono tarybos Komiteto kontrolės pirmininkas Stasys Žvinys teigia, jog realybėje PSPC gydytojų ir slaugytojų pajamos 30-40 proc. didesnės nei ligoninėje. „O sujungus jos turės suvienodėti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Jei tai bus šeimos gydytojų sąskaita, jie pabėgs iš mūsų labai greitai. Gali būti, kad tokiais sprendimais sugriausime abi įstaigas, kai dar viena funkcionuoja sėkmingai”, – įspėja S.Žvinys.
 
PSPC pajamos neišgelbės?
Meras aiškina, kad ligoninėje jau nėra likę nenaudingų skyrių (pediatrijos, gimdymo, stacionarinės chirurgijos), ten likusios tik būtiniausios paslaugos. Tačiau būtent tai ir neramina poliklinikos darbuotojus. Jei net ir atsisakiusi neoptimalių paslaugų, ligoninė šiuo metu yra minuse, vadinasi, tolesnė paslaugų, tarp jų ir pirminių, plėtra struktūriniame sveikatos centre bus skirta ligoninei remti, algoms suvienodinti. Kai atskirai sėkmingai dirbantis PSPC galėtų turėti visai kitokias perspektyvas.
 
Bet S.Jauneika tokių nuogąstavimų nesureikšmina ir peticiją laiko normalia personalo reakcija: „Kad žmonės turi dvejonių dėl darbo sąlygų, normalu. Bet yra bendras požiūris į sveikatos priežiūrą, kur turime matyti visumą, o jie mato savo įstaigą.“
 
Tačiau S.Žvinys įsitikinęs, kad PSPC teiginiai aktualūs visam rajonui. „Gelbėti skęstančio ligoninės laivo pirminė grandis negali. Ji negeneruoja tokių lėšų, kad būtų pajėgi tai padaryti, – pabrėžia jis. – PSPC pajamos tikrai neišgelbės ligoninės. Didesnė rizika, kad vietoj vienos įstaigos nuskęs abi.“
 
R.Andreikėnienė palaiko merą. Ji nesutinka su ta ginčo dalimi, kad poliklinika rems ligoninę. „Jei jau tiek plunksnelių į ligoninę lekia, gerai, tuomet veiklos auditas peržiūrės ligoninės veiklą“, – sakė ji ir kartojo: struktūrinis sveikatos centras Molėtuose atsiras ir jis veiks sėkmingai. 
 
V.Grigas taip pat už struktūrinį jungimą – anot jo, tokiam nedideliam rajone logiška turėti vieną multifunkcinę sveikatos priežiūros įstaigą. „Manau, viskas sutvarkoma. Sveikatos centre numatyti papildomi finansavimo mechanizmai. Įstaigą pasieks 270 tūkst. eurų dotacija per metus Skubios pagalbos skyriui“, – pasakojo ligoninės vadovas.
 
Ir nors, kaip pats įvardijo, ligoninė nuostolį patyrė dėl paslaugų trūkumo, tikisi, kad bendroje struktūroje ligoninė sugeneruos papildomas lėšas per plečiamas dienos stacionaro, geriatrijos, dienos chirurgijos paslaugas. „Darbuotojus pritraukti daug lengviau, kai struktūra stabili. Kas eis dirbti į tokią vietą, kur yra susipriešinimas, neaiški ateitis?“ – kalbėjo V.Grigas. 
 
Situacijos neišanalizavo
Tačiau S.Žvinys nėra toks tikras.
 

„Dauguma, su meru priešakyje, paskubėjo ir nuogi įšoko į dilgėles. Nebuvo detaliai išanalizuota, kokia situacija tose gydymo įstaigose tiek finansine, tiek darbuotojų, paslaugų prasme, kokias pajamas jos generuoja ir ar jų užteks, kad normaliai funkcionuotų naujas bendras juridinis vienetas, o gyventojai gautų gydymo paslaugas“, – kalbėjo buvęs meras, rajono tarybos Komiteto kontrolės pirmininkas Stasys Žvinys. 
 

Jis ragina nesivadovauti principais ir jei reikės, atšaukti struktūrinį sveikatos centrą. „Už mūsų stovi žmonės. Sveikatos sritis – jautriausia. Jeigu ją sugriausime, blogiau ir būti negali“, – konstatuoja S.Žvinys. 
R.Andreikėnienė įsitikinusi, kad poliklinikos baimes gimdo informacijos trūkumas.
 
„Prisiimame kaltę, kad mes, valdančioji dauguma, padarėme klaidą ir per mažai komunikavome su darbuotojais – reikia kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis“, – sakė politikė. Paklausta, o ar valdantieji susirinko informaciją apie įstaigų finansus, kokie bus ekonominiai jungimo padariniai, R.Andreikėnienė atsakė, kad niekas negali žinoti visų įstaigų vidaus reikalų. Ir priminė, kad pernai ligoninė metus baigė teigiamu rezultatu. „Pas mus Molėtuose dažnai kibirkštėlių kyla, bet visada viskas baigiasi gerai, todėl tikiu, kad taip bus ir šįsyk“, – paaiškino ji. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!