Aistė Gedvilienė: atšilimas į Lietuvą atves klimato migrantus?

Sima Kazarian
2021-11-22
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė neseniai grįžo iš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP26 Glazge renginių. Ji teigia, kad jokie mokslininkai negali tiksliai prognozuoti, kaip klimato atšilimas paveiks Lietuvą, tačiau poveikis gali būti tiek tiesioginis, tiek netiesioginis. Todėl ragina nepasiduoti iliuzijai, kad šios problemos toli nuo mūsų.
Aistė Gedvilienė: atšilimas į Lietuvą atves klimato migrantus?
„Turėti drąsių žmonių, kurie tiesiai išsako savo poziciją – svarbu. Jie aiškiai byloja: nesitaikysime su klimato kaita, nes nuo dabar priimamų sprendimų priklauso mūsų – jaunų žmonių – ateitis“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

- Kokia buvo jūsų darbotvarkė Glazge ir kokia atmosfera tvyrojo?
- Darbotvarkė buvo įtempta, o atmosfera tikrai darbinga. Kaip oficialios Lietuvos Respublikos delegacijos narė konferencijoje COP26 dvi dienas lankiausi konferencijos miestelyje ir tą dieną vykusiuose renginiuose bei susitikimuose. Didžiausias dėmesys juose buvo skiriamas ES teisės pasiūlymų paketui Fit for 55 (Tinka 55), siekiančiam sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent penkiasdešimt penkiais procentais. Tarpparlamentinės sąjungos pasaulio parlamentų atstovų susitikime baigėme derinti ir priėmėme bendrą dokumentą, kurio tikslas – kuo greičiau spręsti klimato krizę ir prisidėti prie tarptautinių raginimų visoms valstybėms imtis sutartinių, suderintų veiksmų klimato kaitos srityje.
Konferencijos miestelyje apsilankėme nevyriausybinių organizacijų paviljone ir spėjome sužinoti jų problemas. Po konferencijos Glazgo centre sutikome ir tą dieną vykusių protestų dalyvius, turėjome galimybę išgirsti jų reikalavimus gyvai.
 
Kaip vertinate Gretos Thunberg pasakymą, kad konferencija buvo tiesiog „bla bla bla“?
- Greta Thunberg yra jauna aplinkosaugos aktyvistė, kuri pasižymi griežta retorika. Turėti drąsių žmonių, kurie tiesiai išsako savo poziciją – svarbu. Jie aiškiai byloja: nesitaikysime su klimato kaita, nes nuo dabar priimamų sprendimų priklauso mūsų – jaunų žmonių – ateitis. Šiuo atžvilgiu ją palaikau.

Taip pat suprantu aktyvistų priekaištus ir nusivylimą, kad net ir esant kritiniame taške dėl klimato kaitos stabdymo, sunku ryžtis reikalingiems sprendimams. Tačiau svarbių sprendimų buvo priimta, todėl konferenciją siekiant pokyčių laikau reikšminga.
 
Po konferencijos liko nuosėdų. Nors artimuoju laikotarpiu klimato kaita Lietuvą paveiks mažiausiai, reikalaujama gan radikalių pokyčių. Tad gal ir paramos galėtų būti daugiau, kaip manote?
- Klimato kaita yra pasaulį veikiantis reiškinys: vienas šalis užlieja vanduo, kitos kenčia nuo sausrų, nuo padažnėjusių stichinių nelaimų ir kitų reiškinių. Lietuva turi prisidėti prie tarptautinių klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų, siekti įgyvendinti šį klausimą liečiančius nacionalinius tikslus. Svarbu suprasti, kad net mokslininkai klimatologai negali tiksliai prognozuoti, kaip klimato atšilimas paveiks Lietuvą. Taip pat galime pajusti netiesioginį poveikį iš šalių, kurias teks palikti „klimato migrantams“.
Atsakant apie paramą, mano nuomone, jos Lietuva gauna ir dar gaus pakankamai. Daug kas priklausys nuo derybų su ES dėl minėtojo paketo Fit for 55 rezultatų. 
 
- Glazge Lietuva prisijungė prie miškų išsaugojimo deklaracijos, tačiau mūsų šalyje sparčiai kertami miškai. Ar deklaracija neliks tik deklaracija?
- Pagal Europos žaliojo kurso nuostatas saugomos teritorijos turėtų apimti trisdešimt procentų šalies ploto. Vadinasi, saugomų miškų plotai turėtų didėti. Lietuvoje išskirtos natūralios miško buveinės, kurios specialiai suformuotose „Natura 2000“ teritorijose turėtų būti saugomos griežtai. Komitete šiuo metu svarstome naują du tūkstančiai trisdešimtųjų ES miškų strategiją, kurios vienas centrinių elementų – Europos Sąjungoje privalomai pasodinti tris milijardus medžių, taigi ir Lietuvai teks nemaža dalis.
Visada pasisakau už didesnį miškų išsaugojimą, šiuo metu Lietuvoje vyksta Nacionalinio susitarimo dėl miškų procesas, kurio metu tikimasi pasiekti susitarimą dėl miškų ateities. Susitarimas vyksta bendrakūros metodu, tad dalyvauja bendruomenės, mokslininkai, miško savininkai, nevyriausybininkai, valstybės institucijų atstovai, politikai ir kitos suinteresuotos pusės. Siekiama susitarti kiek ir kaip saugomi miškai turi būti Lietuvoje. Jau matyti, kad bus sutarta dėl miškingumo didinimo, reikės sutarti dėl miškų saugojimo ir ūkininkavimo santykio. Svarbu turėti omenyje, kad reikalinga ilgalaikė ir aiški strategija, nes miško politikai yra būtinas pastovumas ir ilgaamžiškumas. Tikiu, kad Lietuva įsipareigojimus dėl miškų pasieks ir įgyvendins, nes miškai lietuviams itin svarbūs. Tai – nacionalinio identiteto dalis, kurią žmonės aktyviai gina ir saugo.
 
Kas padeda jūsų pačios kasdienybę padaryti labiau draugišką aplinkai, galbūt tenka ko nors, ką mėgstate, atsisakyti?
- Didele vertybe laikau savo tėvų indėlį. Jie mokė mylėti gamtą, ją saugoti ir rūpintis. Nuo mažumės mačiau pavyzdį, kaip reikia tvarkyti atliekas. Ši patirtis išliks visam gyvenimui.

Su šeima rūšiuojame atliekas, netoleruojame šiukšlinimo gamtoje, jos niokojimo. Dažnai einame į žygius, būname gamtoje, prie to pratiname ir vaikus.
Ar teko ko nors atsisakyti – nieko nepavadinčiau skaudžiu atsisakymu, nes visi sprendimai, kuriuos priimame siekdami išvengti perteklinio vartojimo, yra gana lengvi. Kad nereikėtų išmesti, maistą šeimoje stengiamės pirkti apgalvotai. Kiek tik įmanoma, stengiuosi nenaudoti perteklinių pakuočių (neimti maišelio bananui ir panašiai), neprisipirkti nereikalingų dalykų. Stengiamės ilgai naudoti daiktus, nesivaikyti madų ir nekeisti vien dėl to, kad tapo negražus. Ką įmanoma pataisyti – taisome. Taip pat naudojamės dalinimosi platformomis, nevengiu ir pati įsigyti jau panaudotą daiktą ar drabužį.
Tai tokie paprasti, kasdienai dalykai, kuriuos tikiu, dauguma žmonių daro savo namuose, pereidami prie didesnio aplinkos tausojimo bei rodydami pavyzdį vaikams.
 
- O kokie dalykai jums svarbiausi darbe?
- Džiaugiuosi turėdama galimybę dirbti aplinkos apsaugos srityje ir tikiuosi, kad šioje kadencijoje pavyks priimti sprendimus tiek dėl naujų projektų, tiek spręsti įsisenėjusias problemas. Asmeniniu tikslu kelčiau verslinės žvejybos draudimą vidaus vandenyse, kailinių žvėrelių fermų uždraudimą Lietuvoje, Nacionalinio susitarimo dėl miškų pasiekimą, aplinkos apsaugos kontrolės sistemos stiprinimą.


 
Dosjė
Aistė Gedvilienė (g. 1985 rugsėjo 17 d., Kaune) 2008 m. baigė bakalaurą Mykolo Romerio universitete.
2008-2009 m. Kauno rajono savivaldybės administracijoje buvo urbanistikos skyriaus vyr. specialistė
2009-2010 m. Kauno rajono savivaldybės administracijoje teisės skyriaus vyr. specialistė.
2010-2012 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministro padėjėja.
2013-2014 m. TS-LKD vykdomosios sekretorės pavaduotoja.
2014-2015 m. Europos parlamento nario Gabrieliaus Landsbergio patarėja
2017-2019 m. TS-LKD vykdomoji sekretorė
2019 m. Seimo narė

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Mildai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dabar jau 50, bet Parkinsono liga į jos gyvenimo duris pasibeldė kur kas ank...
    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Su naujos gyvybės užsimezgimu atsiradusi idėja sukurti socialiniuose tinkluose „Žemiau bambos“ puslapį, išsiplė...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...
    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių.

    Sveika šeima


    Pirštų sąnariuose sproginėjantys burbuliukai: ar yra žala?

    Dažniausiai vaikystėje išmokę skleisti garsus lankstant piršto sąnarius, žmonės erzina aplinkinius, kurie kaip susitarę kartoja, kad senatvėje pirštai susisuks. Tačiau ar tiesa, kad šis įprotis gali sukelti sveikatos problemų?

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai pražudo daugiau žmonių nei ginklai

    JAV Federalinis tyrimų biuras praėjusią savaitę pranešė, kad mirčių nuo perdozavimo, pandemijos metu, skaičiai pasiekė rekordiškas aukštumas. Šios mirtys – prarastos galimybės gydytis, didėjančių psichikos sveikatos problemų ir stiprių narkotinių medžiagų prieinamumo gatvėje pasekmė.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Henrikas Vaitiekūnas Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Ką renkasi blondinės?
    Henrikas Vaitiekūnas Ką renkasi blondinės?
    Atsargiai: biohakeriai atidunda!
    Henrikas Vaitiekūnas Atsargiai: biohakeriai atidunda!

    Naujas numeris