Faktas
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Antikorupcijos komisiją ragindama surengti neeilinį komisijos posėdį, paaiškėjus, kad vykdant neskaidrius viešuosius pirkimus pandemijos metu galėjo dalyvauti aukščiausi Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė įtariama dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį. Kiek anksčiau žiniasklaida atskleidė, kad ministerijos atsakingi darbuotojai žinojo, jog karantino metu valstybinės įstaigos, tarp jų ir ligoninės, įsigijo didelius kiekius nekokybiškų asmens apsaugos priemonių, tačiau apie tai perkančiųjų organizacijų neperspėjo. Reaguodama į tai A.Bilotaitė liepos 7 dieną kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.
 
Kaip pripažino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pandemijos metu vykdant viešuosius pirkimus neskelbiamų derybų būdu trūko viešumo ir atskaitomybės, aiškios informacijos ir kriterijų, kodėl pasirenkami konkretūs tiekėjai, ar jų siūloma kaina atitinka rinkos vertes.
Tokia situacija, pasak A. Bilotaitės, verčia visuomenę abejoti, ar viešosios lėšos išleidžiamos skaidriausiu ir efektyviausiu būdu. Seimo narės manymu, Antikorupcijos komisija turėtų imtis parlamentinės kontrolės ir išsiaiškinti, kaip iš tiesų buvo kovojama su pandemija, kas ir kokių priemonių ėmėsi ar nesiėmė, kad būtų sumažintos galimybės pandemijos metu reikštis korupcijai bei neskaidriems susitarimams.

---

- Ar ministras už tai turėtų atsakyti savo galva?
- Žinoma! Tai yra jo komandos žmonės ir tikrai dar pačioje pandemijos pradžioje buvo keliami klausimai, kad reikia atkreipti dėmesį ir į skaidrumą. Žinoma, situacija buvo ypatinga, tad įvesti viešųjų pirkimų supaprastinimai. Tuomet kelti klausimai, ar viskas tikrai bus vykdoma skaidriai, ar nebus pasinaudota krizine situacija. Praėjus kiek laiko, kaip pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba savo analizėse, pamatėme, kad situacija buvo pasinaudota. Kaip matome, vienas po kito pasirodo įvairūs įtarimai, pradedami ikiteisminiai tyrimai. Vadinasi, situacija išties negraži ir žmonės, kurie kadaise deklaravo skaidrumą bei žadėjo imtis tam tikrų reformų, tiesiog yra eiliniai vagys, pasinaudoję krizine situacija valstybėje.
 
- Ministras greičiausiai teisinsis nieko nežinojęs...
- Kai esi politikas ir esi atsakingas už visą ministeriją, už visą sveikatos politiką, turi prisiimti atsakomybę ir turi žinoti, ką daro tavo komandos nariai. Jeigu nežinai, vadinasi, esi blogas vadovas. Nebūna taip, kad niekas nieko nežino ir visiškai atsiriboja nuo to, kas vyksta. Čia jau turėtų teisėsauga atsakyti į iškilusius klausimus. Bet viceministrės deklaracijoje kai kurie skaičiai, pavyzdžiui, dukrai padovanota didelė pinigų suma, atrodo keistai...
 
- Su viceministre Lina Jaruševičiene, kuriai šiuo metu yra pareikšti įtarimai, buvote susidūrusi: ji jums sudarė sąžiningo žmogaus įspūdį?
- Iš akių nepasakysi, žmogus sąžinininkas ar ne. Taip, yra tekę susitikti posėdžiuose Seime.
Labai sunku vertinti ir negali susidaryti išankstinės nuomonės apie žmogų, nes gali būti visai kitaip, nei atrodo. Dalykiškas žmogus, kiek pamenu, su atitinkamu – medikės – išsilavinimu. Asmeninių savybių nevertinsiu, bet kompetencijų prasme viceministrė atrodo buvo su patirtimi. Bet nesu nei burtininkas, nei teisėsaugos institucijų atstovas.
 
- Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis labai gina bendražygį ir sako, kad visas šis reikalas netrukus subliūkš.
- Manau, kad čia yra rimti dalykai, tad turi būti ne tik teisinė, bet kartu politinė ir moralinė atsakomybė, kurią neša visa Vyriausybė ir, žinoma, ministras. Vertinu tai kaip visos Vyriausybės atsakomybę. Mes kėlėme tuos klausimus ir Vyriausybės valandoje. Buvo pasisakiusi ir teisėsauga, kaip minėjau, STT bei Viešųjų pirkimų tarnyba. Kiek pamenu, premjeras piktinosi dėl teisėsaugos ir kontroliuojančių institucijų pasisakymų, pastebėjimų ir keliamų klausimų. Matyt, ne šiaip sau...
 
- Pasigirsta nuomonė, kad dirbome ekstremalioje situacijoje, tad galbūt reikėtų atlaidžiau pasižiūrėti į daugelį dalykų, kai rinkoje buvo smarkiai išaugusios tiek apsaugos, tiek kitų priemonių kainos. Ar tikrai viską galima nurašyti ekstremaliai situacijai?
- Vienas dalykas, kai daromos klaidos iš skubėjimo ir galbūt nepatyrimo pačioje pradžioje. Bet kai yra tuo naudojamasi siekiant pasipelnyti, turėti asmeninės naudos, manau, kad tai yra visiškai netoleruojama ir nusikalstama. O ekstremali situacija, kaip matome, tęsiasi labai ilgai. Praėjus kuriam laikui, tomis lengvatomis ir toliau naudojamasi. Kai nėra viešųjų pirkimų reikalavimų, kai kam labai patogu. Juk mes jau turėjome būti pasiruošę ir pasirengę darbų organizavimo planus. Bet panašu, jog kažkam naudinga turėti tokią tvarką ir kai kas ją ypač palaiko.
Manau, kad ministrą tikrai kviesime į mūsų Antikorupcijos komisijos posėdį. Tikėsimės, kad jis neatostogaus ir atvyks.
 
- Kaip bendrai vertinate sveikatos apsaugos ministro darbą, ar jis ką nors gero nuveikė gydymo įstaigų labui?
- Manau, kad esminių reformų taip ir neįvyko, nors tai buvo reformatorių vyriausybė. Esminių reformų sveikatos sistemoje taip ir nematome, kurių jau tikrai daug metų laukia tiek pacientai, tiek medikai. Laikas eina, o reikalingi spendimai vis dar nepriimami.

---

 
Dosjė
 2006 m. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Studijų metais praktiką atliko Užsienio reikalų ministerijos Vidurio ir Pietryčių Europos skyriuje. 
2004 m. per mainų programą buvo išvykusi studijuoti į Vokietiją, Miuncheno Bundesvero akademiją.
2012 m. Mykolo Romerio universitete apsigynė teisės magistrą.
Partijos Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai narė. Nuo 2006 m. Tėvynės sąjungos Vakarų regiono vadybininkė. 2007 m. Seimo nario Jurgio Razmos, po pusmečio – Seimo nario Sauliaus Pečeliūno padėjėja.
Nuo 2006 m. aktyviai dalyvauja Socialinių problemų sprendimo asociacijos veikloje, viena iš šios organizacijos įkūrėjų.
Nuo 2007 m. TS-LKD Klaipėdos skyriaus moterų bendruomenės pirmininkė. Nuo 2008 m. Seimo narė.  Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.