Akupresūra – stresui nuraminti
Aida Žemaitytė
2018-05-28
Toma Kumžienė, praktikuojanti kuksando mokytoja, sako, kad tūkstantmetis Korėjos mokymas – kuksando – moko derinti kvėpavimą ir judesį, valdyti gyvybės energiją. Praktikuojančių kuksando žmonių kūnas tampa tvirtesnis ir lankstesnis, pagerėja laikysena, o taisyklingai kvėpuojant sustiprinama gyvybės energija, pamažu dingsta nemiga ir stresas. Akupresūra – neatsiejama šio mokymo dalis.
Aukščiausioje viršugalvio vietoje yra taškas, kurį spaudžiant nuraminame emocijas, žemyn nukreipiame susikaupusį karštį, įtampą. Tašką rasime brėždami menamas linijas tarp viršutinių ausų galiukų ir nuo nosies galo link pakaušio – linijų susikirtimo vietoje. Kitam šį tašką spaudžiame nykščių pagalvėlėmis, o sau patogiausia spausti sulenktu nykščiu.
Kaip ir ką spausti?
Anot kuksando mokytojos, spaudžiant tam tikrus kūno taškus, galima sumažinti skausmą, nuraminti emocinę įtampą, susigrąžinti energiją, stimuliuoti svarbias organizmo funkcijas, pavyzdžiui, pagerinti virškinimą ar sumažinti kraujospūdį.
„Kuksando moko akupresūrinius taškus spausti sulaikius kvėpavimą. Darant akupresūrą kitam žmogui, reikėtų, kad vienu metu kvėpavimą sulaikytų abu. Taškai spaudžiami tik pirštų pagalvėlėmis, vienu metu – tik vienoje kūno pusėje. O vieną tašką reikėtų stimuliuoti vieną dvi minutes arba kol pajuntamas akivaizdus poveikis“, – pabrėžia T.Kumžienė.
Taškai, kurie labiausiai susiję su stresu ir jo padariniais
Kur baigiasi kaukolės kaulas ir prasideda kaklas, yra taškas, stimuliuojantis energijos tekėjimą į smegenis. Kakle toje vietoje yra įdubimas, į kurį po kaukolės kaulu įstatome nykštį ir jo pagalvėle spaudžiame kaulą iš apačios. Korėjiečiai sako, jei dažnai spausi šį tašką, ilgai gyvensi.
Iš abiejų pusių spausdami bevardžio piršto nagą atstatysime energijos cirkuliaciją, o spausdami mažojo piršto nagą iš abiejų pusių – sureguliuosime kraujo spaudimą.
Jei žmogus pasijunta išsekęs, labai gerai padeda su kepenimis ir fiziniu nuovargiu siejamas taškas, esantis tarp trečio ir ketvirto kojos piršto (jei skaičiuosime nuo nykščio), truputį aukščiau –čiurnos link, tarp dviejų kaulų.
Spausdami vidurinį kojos pirštą iš abiejų nago pusių – praskaidrinsime mintis, atversime apsiblaususias nuo nuovargio akis. Šis taškas yra susijęs su smegenų veikla.
Dažnam jautrus yra skrandžio taškas. Kylame vidine blauzdos puse nuo čiurnos link kelio ,tarsi atsitrenkiame į kelio sąnarį, ir aukščiau kilti nebegalime. Toje vietoje ir yra skrandžio, galima sakyti – virškinimo taškas. Patogiausia jį patrinti ištiesto smiliaus šonu. Rytų medicina skrandį vadina svarbiausiu žmogaus organu. Rytų medicinos gydytojas visuomet pirmiausia gydys skrandį, mat jeigu skrandžio veikla sutrikusi, joks gydymas nebus sėkmingas.
Virškinamojo trakto veiklą suaktyvina ir paprasčiausi kūlvirsčiai atgal. Atsisėdę ant kilimėlio rankomis apkabinkite sulenktas kojas, kelius prispauskime kuo arčiau krūtinės. Tada verskitės atgal, stengdamiesi, kad visi stuburo slanksteliai paeiliui paliestų kilimėlį. Jei tolygiai nusileisti nepavyksta, tuomet judesį pradėkite gulėdami ant nugaros ir po truputį įsiūbuokite kūną palaipsniui masažuodami stuburo slankstelius.
Pėdos – ne mažiau svarbi kūno dalis. Deja, pėdos skliautas vaikštant nemasažuojamas, jis prastai silpnai pasiekiamas net basam vaikštant po smėlį, o jame tiek daug svarbių akupresūros taškų! Kas rytą arba kai turite laiko, užkelti vieną koją ant kitos ir priešinga ranka, laikydami už čiurnos, kitos rankos kumščiu padaužykite pėdos skliautą.
Nuotraukos iš T.Kumžienės asmeninio archyvo.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: