Šešiolikmetis pajūrio gyventojas nuo vaikystės kentėjo dėl sunkios, lėtai progresuojančios ligos - distonijos. Nevalingi raumenų susitraukimai, susukantys kūną ir trukdantys judėti, kasmet dažnėjo ir kėlė vis didesnius skausmus. Prieš metus dėl ligos vaikinas nustojo lankyti mokyklą, jo mama turėjo išeiti iš darbo, nes visą laiką skyrė iš lovos neišlipančiam sūnui prižiūrėti.
 
Kaip pasakojo ligonį nuo mažens gydanti Neurologijos klinikos Vaikų neurologijos skyriaus Neurodegeneracinių ligų sektoriaus vadovė prof. Nerija Vaičienė-Magistris, vaikinas negalėjo kalbėti, rašyti, tačiau atkakliai toliau mokėsi namuose, atsigulęs ant pilvo skaitė knygas, o matematikos uždavinius sprendė mintyse. 
 
Vaikų neurologai kartu su neurochirurgais ieškojo sprendimo, kuris galėtų vaikiną išvaduoti iš nuolatinių distonijos epizodų ir skausmų, nuo kurių vaistai jau nebepadėjo. Praėjusių metų spalį vaikinui pirmajam Lietuvoje dėl distonijos pritaikyta gilioji galvos smegenų stimuliacija. Operaciją atliko Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas. Ligoniui buvo implantuoti elektrodai į blyškiuosius smegenų branduolius ir neurostimuliatorius. 
 
Šis gydymo būdas Kauno klinikose taikomas nuo 2010 metų Parkinsono liga sergantiems asmenims. Šešiolikmetis Vakarų Lietuvos gyventojas tapo pirmuoju vaiku šalyje, kuriam atlikta tokia operacija. Didžiąją dalį sumos už elektrodus ir stimuliacijos aparatą sumokėjo Ligonių kasa, likusią dalį padengė kompanija „St. Jude Medical Baltic“ .
 
Iškart po operacijos išnyko skausmai, nebeliko varginančių raumenų spazmų. Po reabilitacijos vaikinas vėl gali vaikščioti. Praėjus trims mėnesiams po operacijos, šešiolikmetis sugrįžo į mokyklą.
 
Pasak Neurochirurgijos klinikos vadovo prof. Arimanto Tamašausko, šis atvejis - puikus pavyzdys, įrodantis, kodėl reta patologija turi būti koncentruojama centruose, kur dirba aukščiausios kvalifikacijos ekspertai, sukaupta ilgametė patirtis ir naudojama pažangiausia diagnostikos bei gydymo aparatūra.