Patenkinti ne visi
Kol kas matyti, kad bent keturios įstaigos įgyvendino ministro rekomendaciją su kaupu. Štai Kauno klinikų darbuotojų darbo užmokestis padidintas vidutiniškai 22 proc., Santaros klinikų – 20 proc., tiek pat pakelta Klaipėdos jūrininkų bei Respublikinės Panevėžio ligoninių medikams.
Savo ruožtu rajoninės ligoninės, kaip buvo galima išgirsti iš posėdyje dalyvavusių vyr. gydytojų, liko nuskriaustųjų gretose.
 

„Mažosios ligoninės atlyginimus padidino vidutiniškai keturiolika šešiolika procentų. Atlyginimai kelti tik slaugytojoms iki dvidešimt septynių trisdešimt procentų, o gydytojams priklausomai nuo to, kiek turėjome likusių lėšų. Minimumas tikrai neįvykdytas visose įstaigose, nes tam nėra lėšų. Galiu pasakyti paprastą tiesą: mes neturime teisės teikti daugiau paslaugų, nes yra specialieji reikalavimai, tačiau įstaiga tai galėtų daryti“, - kalbėjo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.

 
Jam pritaria Elektrėnų ligoninės vadovas Edmundas Niparavičius sakydamas, kad visos įstaigos tikrai nepakels atlyginimų dvidešimčia procentų.
„Elektrėnų ligoninėje pakelti atlyginimai iki cento tiek, kiek pabrangintos paslaugos, bet dvidešimt procentų pasiekti nepavyksta. Kada ligoninių kasos sumokės už mūsų suteiktas paslaugas, tada tikrai uždirbsime daugiau pinigų ir, be paslaugų pabrangimo, mes patys padidinsime atlyginimus“, - sakė įstaigos vadovas.
 
Išlindo negražūs faktai
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė apgailestavo, kad yra įstaigų, kurios nesugeba įgyvendinti įsipareigojimų darbuotojams.
„Net ir respublikinio lygio įstaigos nuo gegužės pirmosios nekėlė darbo užmokesčio derėdamiesi su darbuotojais ir nukeldami darbo užmokesčio didėjimą nuo birželio pirmosios. Jei prisiimame įsipareigojimą, jį turime vykdyti visi vienodai.
Kadangi šiais metais yra vadovų rotacija, iškyla negražių faktų, kai vadovas susitaria su savivaldybe: išeina anksčiau keliais mėnesiais, susima šalių susitarimu pinigėlius ne tik sau, bet ir pavaduotojams ir vyr. finansininkams. Tai irgi tarp darbuotojų pasėja nesantaiką“, - pasisakė A.Baublytė.
 

Pasak Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentės Danutės Margelienės, slaugytojų darbo užmokesčiai irgi keliami netolygiai.
„Kai kuriose įstaigose iš tikrųjų pakelta dvidešimt ir daugiau procentų, kai kuriose - tik vienuolika, nors yra įstaigų, kur pagal darbo apmokėjimo nuostatus nepasiekiamos „grindys“ - šeši šimtai eurų slaugytojams“, - sakė slaugytojų atstovė, pridurdama, kad kai kur darbuotojams nebuvo duodami atlyginimų lapeliai.

 
Pasigedo logikos 
Nors Klaipėdos universitetinės ligoninėje slaugytojų atlyginimai padidinti apie 150 eurų, o gydytojams apie 340, įstaigos vadovas Vinsas Janušonis skaičiavimuose ir procentuose pasigenda logikos.
„Jeigu valdžios valdymo institucijoms skaičiuoti procentus teisinga, tą daryti kiekvienai įstaigai turbūt visiškai neteisinga. Be to, procentai nieko neatspinti. Jei rajono ligoninėje slaugytojos atlyginimas yra keturi šimtai eurų, o pas mus iki pakėlimo, sakykime, buvo tūkstantis šimtas, reikėtų žiūrėti į galutinius atlyginimus. Be to, sveikatos priežiūros įstaigas sunku palyginti: jų veikla ir aplinka yra skirtinga, paslaugos irgi skiriasi. Todėl, be abejonės, užmokesčio didinimas procentais, kaip reikalauja skaičiuoti profsąjungos, nėra visiškai teisingas. Reikėtų žiūrėti į aplinką, juk nebūtų teisinga, jeigu įstaiga skęstų skolose ir dar didintų atlyginimus. Į procesą reikėtų žiūrėti supratingai ir šalies mastu“, - kalbėjo V.Janušonis.
 

Šilutės ligoninės vadovas Darius Steponkus pristatė informaciją, kuri suplaukė iš Gydytojų vadovų sąjungos narių:
„Visose įstaigose yra pasiektas „grindų“ rodiklis: tai yra tūkstantis eurų gydytojams, šeši šimtai slaugytojoms, neturinčioms aukštojo išsilavinimo, ir septyni šimtai – turinčioms. Šis šakinės sutarties punktas yra įvykdytas šimtu procentų.
Kalbant apie pačius procentus, kiek didėjo atlyginimai, negausime tikros ir teisingos informacijos, nes ir penki, ir trisdešimt procentų yra didėjimas.“

„Kita vertus, tarp išvardintų įstaigų situacija yra labai skirtinga. Kalbėjausi su gydytojais. Jie sako: prieš naujus metus nurėžė visus priedus, o dabar padidino trisdešimt procentų. Tokios netiesos būti neturėtų. Jei kalbame apie padidinimą, geriau operuokime mažesniais procentais, tačiau teisingais. O ne taip kaip dabar: kas dvidešimt, kas trisdešimt, kas keturiasdešimt, o realybėje gal kokie penki tesigauna“, - kalbėjo D.Steponkus.

---

 
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:

- Akivaizdu – jau iš anksto gydymo įstaigoms sudarytos nevienodos sąlygos ir įkainiai pakelti nevienodai. Tai - tendencija žlugdyti ne ministerijai pavaldžias įstaigas. Keliami pertekliniai reikalavimai, o tada bandoma visuomenei pateikti, kad žmonės išvažiuoja, nesigydo, nors ligoninės ir įstaigos turi visas galimybes – ir specialistus, ir įrangą - teikti paslaugas.
Ar vasaros sezono metu bus tos paslaugos suteiktos, ar bus galimybių tiek pakelti atlyginimus? Ir ką reiškia paskelbti viešai nuasmenintus medikų atlyginimų lapelius? Čia būdas ministerijai oficialiai sužinoti jai pavaldžių ir nepavaldžių įstaigų informaciją?
 
Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė:

- Atlikome narių ekspresapklausą ir pamatėme: apie trisdešimt procentų atsakė, kad jiems atlyginimas nekilo visiškai, padidėjo – tik dvidešimčiai procentų respondentų. Tačiau pamatėme ir kitas rizikas. Pradėjo atakuoti gydymo įstaigų darbuotojai, aukščiausių kvalifikacijų gydytojai ir slaugytojai, kad atsitiko labai negražūs dalykai įstaigų viduje: buvo sumažinti sudėtingumo koeficientai, numažintos kategorijos aukščiausių kategorijų operacinių slaugytojoms. Tai kelia didžiulį nepasitenkinimą įstaigų viduje. Jei norėjome pakelti atlyginimus mažiausiai uždirbantiems, bet sumažinome daugiau uždirbantiems – toks lygiavos principas, atleiskite, tikrai negali veikti.