Sukėlė gaisrus
Remiantis Ukrainos parlamento pareiškimu, pastarosiomis dienomis Europos kosmoso agentūros palydovinėse nuotraukose iš Černobylio draudžiamosios zonos buvo pastebėti mažiausiai septyni gaisrai. Jie greičiausiai kilo dėl „ginkluotos Rusijos federacijos agresijos“, nors neaišku, ar tai buvo apšaudymas, padegimas ar koks nors kitas veiksnys, lėmęs protrūkį. Tokie gaisrai 10 km atstumu nuo elektrinės yra „ypač pavojingi“, priduriama pareiškime, o Ukraina tvirtina, kad jos ugniagesiai negali suvaldyti gaisrų dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo Černobylio elektrinėje.
 
Černobylis liūdnai pagarsėjęs dėl 1986 m. jame įvykusio sprogimo ir kilusio gaisro, sukėlusio didelę branduolinę katastrofą, išmetusią radioaktyviąją taršą per visą Europą. Nuo to laiko gamykla ir aplinkinė teritorija buvo iš esmės uždarytos ir užkonservuotos, o pažeistas reaktorius paslėptas po masyviu betoniniu sarkofagu.
 
Tačiau apie 200 tonų radioaktyvaus kuro vis dar slypi suluošinto reaktoriaus dugne ir kelia branduolinę grėsmę. Ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad įnirtingos kovos šiame rajone gali dar labiau sugadinti jau ir taip pažeistą reaktorių ir sukelti radioaktyviųjų medžiagų nuoteką.
 
Ukrainos valdžia teigia, kad vykstantis karas taip pat trukdo branduolinės energetikos specialistų bandymams stebėti radiacijos lygį Černobylyje. „Nėra duomenų apie dabartinę draudžiamosios zonos aplinkos radiacinės taršos būklę, todėl neįmanoma tinkamai reaguoti į grėsmes“, – kalba Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos įmonės „Energoatom“ atstovai.
 
Mirtinas nerūpestingumas
Kovo 28 d. naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad, važinėdami šarvuočiais po radioaktyviausią Čeriobylio draudžiamosios zonos sritį – Raudonąjį mišką – Rusijos kariai pakėlė radioaktyvių dulkių debesį. Didžiausią radioaktyviųjų dulkių dalį šis miškas gavo po ketvirtojo reaktoriaus sprogimo 1986 m.
 
Du draudžiamojoje zonoje dirbę elektrinės darbuotojai „Reuters“ pasakojo, kad Rusijos kariai Raudonuoju mišku keliavo be antiradiacinės įrangos, kol jų šarvuočiai kėlė radioaktyvių dulkių debesis. Pasak vieno draudžiamosios zonos darbuotojų, ši kelionė Rusijos kariškiams buvo greičiausiai mirtina, nes įkvėptos radioaktyvios dulkės nusėdo giliai jų kūne, o jų kiekio visiškai pakanka, kad karys mirtų nuo vidinės apšvitos.
 
Eiliniai kariai, su kuriais kalbėjo vienas darbuotojų, kai dirbo kartu su jais objekte, buvo iš tokių Rusijos glūdumų, kad apie Černobylio elektrinės sprogimą nė nebuvo girdėję, sakė jis. Jie, žinoma, nepasirūpino jokiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, ir pasivažinėjimas greičiausiai turės mirtinas pasekmes, rašo „Reuters“.
 
Gaisro dūmai perneša radioaktyvias dulkes
Praėjusiais metais paskelbti atskiri tyrimai patvirtino, kad su miškų gaisrų dūmais gali persinešti radioaktyviosios medžiagos, o didėjanti klimato krizė kelia pavojų „branduoliniams gaisrams, kurie yra opi, tačiau pernelyg mažai aptariama problema“. Michaelas Mannas, klimato mokslininkas iš Penn State (Pensilvanija, JAV) universiteto, išsakė prielaidą, kad gaisrai Ukrainoje gali būti susiję su klimato kaitos sukeltų gaisrų modeliu, kuris ne kartą išdegino didžiulius žemės plotus tokiose šalyse kaip JAV ir Australija.
 
M.Mannas kalbėjo apie tai, kad karą ir klimato krizę sieja platesnė priežastis, o būtent „mūsų nuolatinė priklausomybė nuo iškastinio kuro“. „Iškastinis kuras yra tai, kas remia autoritarines naftos valstybes, tokias kaip Rusija, kurios panaudojo milžinišką turtą, gautą kasant ir parduodant iškastinį kurą likusiam pasauliui, kad sukurtų savo kariuomenę“, – sakė jis.
 
Galimai grasina tyčia
Šiek tiek ankstėliau kovo mėnesį Černobylio elektrinė taip pat buvo atjungta nuo elektros tinklo (yra versija, kad dėl neatsargių Rusijos kariuomenės padalinių manevrų netoli elektros maitinimo linijų). Tai sukėlė didžiulį nerimą dėl vandens lygio ir temperatūros stebėjimo panaudoto branduolinio kuro aušinimo baseinuose. Elektros tiekimo nutraukimo metu gamykla veikė nuo avarinių dyzelinių generatorių, kurių resurso tėra tik 72 valandoms. Per tą laiką, tarpininkaujant kelioms tarptautinėms organizacijoms, Rusijos ginkluotosios pajėgos leido technikams elektrikams sutaisyti elektros energijos tiekimą.
 
Rusijos pajėgos anksčiau šį mėnesį taip pat apšaudė ir užėmė Ukrainos Zaporožės atominę elektrinę – didžiausią Europoje. Nors dėl šio incidento radiacijos lygis nepasikeitė, branduolinės energetikos ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad tyčinis ar atsitiktinis pabūklo šūvis į elektrinės reaktorių ar panaudoto kuro aušinimo baseinus gali sukelti didžiulių nuostolių žmonėms ir aplinkai.

---

 
Specialisto komentaras
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro branduolinių tyrimų mokslininkė Marina Konstantinova:

- Po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje į atmosferą pateko prisodrinto urano skilimo produktai. Lakiausi yra jodo izotopai, jie trumpaamžiai, jų skilimo pusperiodis yra 8 dienos ir 1,5 metų, ir jie jau seniai suirę. Ilgaamžiai radionuklidai, tokie kaip cezis-137, stroncis-90, plutonio izotopai, buvo pernešami radioaktyviais debesimis ir nusėdo iš atmosferos į dirvą, vandenį bei augalus.
 
Dauguma jų, žinoma, prie elektrinės, draudžiamojoje zonoje. Tie, kurie nusėdo ant augalų ir viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose, gaisro metu gali pakilti į orą. Panašiai atsitiko 2020 m., kai prie elektrinės degė miškai. Tačiau Lietuvoje gama dozės lygio padidėjimo ore tuo metu nepastebėta, todėl nemanau, kad dabar kažkas turėtų būti kitaip. Dar priklauso nuo tuo metu vyraujančių vėjų – avarijos metu jie pūtė mums nepalankia kryptimi. O standartiškai šiame regione vyraujantys vėjai tokie, kad bet koks branduolinis incidentas Ukrainoje didžiąją dalį kritulių nuneštų į rytus, į Rusiją.
 
Kad pats Černobylis išlėks į orą, mažai tikėtina. Reaktorius gerai uždengtas sarkofagu, o radioaktyviosios atliekos saugomos specialioje saugykloje. Branduolinė reakcija vis dar vyksta, šiluma vis dar išsiskiria, tačiau jie pakankamai gerai vėsinami, tai patvirtino tarptautinė organizacija TATENA. Blogiausia, kas gali nutikti – tai gali būti pažeistas sarkofagas, tuomet į vandenį gali patekti radioaktyvus vandenilio izotopas tritis (H-3). Bet čia jau reikia tikslingai griauti ar net sprogdinti tą masyvų betono luitą, manau, tai nėra taip paprasta.
Visaverčiam branduoliniam sprogimui reikia, kad reaktorius būtu veikiantis ir užtaisytas sodrintojo urano kuru. Tad kol kas galime miegoti ramiai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!