Realus skaičius didesnis
 
Prieš beveik dešimtmetį mokslininkai prognozavo, kad iki 2025-ųjų pusė pasaulio žmonių bus trumparegiai. „Pagal dabartines tendencijas, panašu, kad artėjame prie šių skaičių“, – sako vaikų oftalmologė R.Kasperavičienė ir dalinasi statistika: iki 35 proc. Europos vaikų ir paauglių yra trumparegiai.
 
Trumparegystės atvejų daugėja ir Lietuvoje. Kaip rodo Higienos instituto duomenys, šiuo metu šalyje yra daugiau nei 45 tūkst. trumparegystės diagnozės sulaukusių vaikų. Palyginti su 2019 metais, trumparegių vaikų padaugėjo 15 tūkstančių.
 
Specialistė atkreipia dėmesį, kad realus neprimatančių nepilnamečių skaičius gali būti dar didesnis: „Dažniausiai trumparegystę diagnozuojame pradinių klasių etape, kai prieš pirmą klasę atliekamas privalomas patikrinimas. Tačiau sparčiausiai trumparegystė progresuoja paaugliams“, – pabrėžia R.Kasperavičienė.
 
Anot medikės, moksliškai įrodyta, kad mergaitėms trumparegystė susiformuoja dažniau nei berniukams. „Jos anksčiau bręsta, jų akių augimą veikia estrogenai. Be to, mergaitės tradiciškai mažiau laiko praleidžia lauke, daugiau skaito, ilgiau mokosi“, – aiškina ji.
 
Kalta pandemija
 

Vaikų oftalmologė Tatjana Kisil teigia per dieną priimanti apie dvylika jaunųjų pacientų. Trumparegystė nustatoma bent trečdaliui. „Tai sunki situacija. Jeigu anksčiau, prieš kokius penkerius metus, iki pandemijos, ateidavo vienas ar du prastai matantys vaikai, dabar pastebiu, kad ir keturi, ir penki vaikai ateina dėl trumparegystės“, – pasakoja T.Kisil.

 
Medikė neabejoja, kad tokį šuolį lėmė COVID-19 pandemija: „Vaikai mokėsi prie kompiuterių, planšečių, telefonų – kas kaip sugebėjo įsirengti savo mokymosi vietą. Ir rezultatai akivaizdūs – trumparegių vaikų skaičius vis augo.“
 
Oftalmologė atkreipia dėmesį į dar vieną nerimą keliančią tendenciją – trumparegystės diagnozę išgirsta vis jaunesni. „Jei anksčiau pas specialistus patekdavo daugiausia vyresni mokyklinio amžiaus vaikai, dabar mūsų kabinetuose lankosi ir darželinukai“, – pastebi T.Kisil.
 
„Bėda ta, kad nuotolinis mokymasis baigėsi, bet įpročiai liko. Grįžti prie normalaus režimo mums sunku. Įpratome viską daryti naudojantis ekranais – ir mokytis, ir ilsėtis, ir bendrauti. O akims tai ne į naudą“, – apgailestauja vaikų oftalmologė.
 
Pervargsta raumenys

R.Kasperavičienė tikslina, kad problema – didžiulė įtampa akyse. „Bendrąja prasme rega silpnėja ne dėl ekranų, o dėl bet kokio ilgalaikio darbo iš arti be pertraukų. Knygos skaitymas, namų darbų ruoša, piešimas, trunkantys ilgą laiką be pertraukų, yra taip pat žalinga regai ir skatina progresuoti trumparegystę. Didžiausią žalą daro maži ekranai iš artimo nuotolio“, – tikina medikė.
 
Dirbant iš arti vyksta akomodacija – akies lęšiukas keičia formą, kad aiškiai matytume skirtingus atstumus. „Nedarant pertraukų, gali susiformuoti akomodacijos spazmas, kuomet, buitiškai sakant, pervargsta už akomodaciją atsakingi raumenys ir akis nebemato ryškiai į tolį. Be to, sausėja akys“, – mechanizmą aiškina R.Kasperavičienė.
 
Svarbų vaidmenį akių būklei vaidina ir genetika. „Jeigu vienas iš tėvų trumparegis, vaikui rizika padidėja tris kartus. Jeigu abu tėvai – net iki devynių kartų“, – tyrimus komentuoja T.Kisil.
 
Specialistė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai vaikai beveik visą laiką praleidžia patalpose su dirbtiniu apšvietimu – namuose, darželiuose, mokyklose, būreliuose. „Natūralios dienos šviesos trūkumas – rimta problema. Vaikai turėtų būti lauke mažiausiai dvi valandas per dieną arba penkiolika valandų per savaitę. Ryški natūrali dienos šviesa, kurios beveik negauname būdami patalpose, yra būtini akių sveikatai – ji stabdo akies obuolio augimą“, – pabrėžia T.Kisil.
 
Sistema neveikia
 
Teoriškai vaikų regos problemas turėtų laiku išaiškinti kasmetinės profilaktinės sveikatos patikros, tačiau praktikoje sistema, anot T.Kisil, turi rimtų spragų. „Ne visi šeimos gydytojai atidžiai tikrina regą. Jeigu vaikas kažkaip susako aštuntą ar devintą eilutę, daugelis moja ranka – viskas gerai. O vaikai moka gudrauti – prisimerkia viena akimi, atidengia geriau matančią... Taip pražiūrimos rimtos problemos.“
 
„Dažnai ateina šeima ir sako – pernai pas šeimos gydytoją viskas buvo gerai, o dabar jau minus trys dioptrijos. Neįmanoma, kad per metus rega tiek suprastėtų. Vadinasi, buvo pražiūrėta.“
 
Kita problema ta, kad kai kuriuose šeimos gydytojų kabinetuose regos lentelė pakabinta per arti. „Pasitaiko, kad regos lentelės kabinamos netinkamu atstumu – vietoj penkių metrų gali būti trys ar keturi. Tada net trumparegis vaikas gali „praeiti“ testą, nors iš tikrųjų turi problemų“, – teigia specialistė.
 

Vaikų oftalmologė Rosita Kasperavičienė apgailestauja, kad net jei problema pastebima, vaikai ne visada sulaukia pagalbos laiku. „Didesnę problemą matau dėl didelių eilių pas specialistus. Esant greitai progresuojančiai trumparegystei, per porą mėnesių laukimo situacija gali reikšmingai pablogėti“, – sako ji.

 
Medikė priduria, kad kitose šalyse situacija valdoma kur kas geriau. „Skandinavijoje 1979 metais pradėta profilaktinė programa per dvidešimt metų sumažino vaikų trumparegystę nuo epidemijos masto iki kelių procentų. Svarbiausia buvo sisteminis švietimas – gydymo įstaigose, darželiuose, mokyklose.“
 
Pastebi suaugusieji
 
Vaikų oftalmologės atkreipia dėmesį, kad pablogėjusiu matymu vaikai skundžiasi labai retai. Apie silpstančią vaiko regą tėvus ir mokytojus gali įspėti tokie požymiai, kaip dažnas akių trynimas, mirksėjimas, primerktos ir įtemptos akys, galvos skausmas.
 
„Kai vaikas blogai mato, jis nuolat prisimerkia, įtempia kaktos ir akių raumenis, stengiasi įsižiūrėti. Dėl to skauda ne tik akis, bet ir galvą – ypač po ilgos dienos mokykloje, kur reikia žiūrėti tai į knygą, tai į lentą. Deja, tėvai dažnai tai nurašo nuovargiui ir nesupranta, kad problema – rega“, – komentuoja T.Kisil.
 
Be fizinių simptomų, regos problemos gali sukelti ir mokymosi iššūkių. Sunkumai, kylantys dėl prastėjančios regos, mokytojų ar tėvų kartais palaikomi disleksija ar dėmesio sutrikimu. „Trumparegiai vaikai nemato lentos, todėl jiems sunku sekti pamoką. Toliaregiai – priešingai, neryškiai mato raides iš arti, jas painioja. Tai gali būti palaikyta skaitymo sutrikimais“, – komentuoja R.Kasperavičienė.

---

 
Rekomendacijos

Dirbant iš arti, daryti pertraukas kas 20 minučių. Užtenka 20 sekundžių pažiūrėti pro langą į tolimiausią objektą.
Būti lauke bent 2 valandas per dieną.
 
Išlaikyti 30-40 cm atstumą dirbant iš arti.
Riboti ekranų laiką: iki 2 metų – vengti visiškai, 2-5 metų vaikams – iki valandos, 6-12 metų – iki dviejų valandų per dieną.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!