Nepražiopsoti bakterinės infekcijos
VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytoja vaikų pulmonologė dr. Sigita Petraitienė patvirtino, kad ūmiomis kvėpavimo takų ligomis sergančių mažųjų ligoniukų srautas šiuo metu yra labai išaugęs. „Kaip įprasta, vyrauja virusų sukeltos kvėpavimo organų ligos Nors šios infekcijos antibiotikais nėra gydomos, svarbiausia užduotis – nepraleisti tų susirgimų, kai prasideda ūmi bakterinė infekcija ir šie vaistai jau būtini. Kitu atveju galimos ir itin liūdnos pasekmės“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
 
Visgi ji pabrėžė, kad nėra vieno specifinio požymio, leidžiančio suvokti, kad virusinis peršalimas komplikuojasi. „Reikėtų vertinti požymių visumą, mat esant bakterinei infekcijai vaikas yra daugiau intoksikuotas, nei sirgdamas virusų sukelta liga. Neretai mamos tokiais atvejais pastebi, kad mažylis serga „kitaip“. Jei net esant nedidelei temperatūrai ar normalizavus ją vaistais vaikas išlieka vangus, nesidomi aplinka (žaislais, artimaisiais), negeria skysčių, tarsi papilkėja, galūnės šaltos, oda atrodo marmuruota, atsiranda paspaudus neišnykstantis hemoraginis odos bėrimas – tai būtų simptomai, kad reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Suklusti tėvams reikėtų ir jei „numušus“ temperatūrą pastebėjo padažnėjusį mažylio kvėpavimą. Tačiau jei vaikas karščiuoja, bet išlieka aktyvus, geria pakankamai skysčių, išgėrus vaistų temperatūra daugmaž normalizuojasi, domisi aplinka, išlieka geras apetitas, tuomet nereikėtų labai nerimauti“, – aiškino S.Petraitienė.
 
Gydytojos pastebėjimu, išsiaiškinti, virusas ar bakterija sukėlė ligą, padeda kraujo tyrimas. Tačiau jis to neparodys, jei bus atliktas temperatūrai pakilus vos prieš kelias valandas. „Tėvai dažnai daro klaidą esant normaliai vaiko būklei verždamiesi į polikliniką ar ligoninės priėmimo skyrių pirmomis ligos valandoms ir reikalaudami kraujo tyrimų. Tam, kad jis parodytų uždegimo pobūdį, reikia vaikui leisti bent parą pasirgti. Paprastai sakoma, kad reikia leisti vaikui karščiuoti tris dienas, mažinti temperatūrą vaistais, ir jei trečią dieną būklė negerėja, kreiptis į gydytoją“, – patarė pašnekovė.
 

„Tėvai dažnai daro klaidą esant normaliai vaiko būklei verždamiesi į polikliniką ar ligoninės priėmimo skyrių pirmomis ligos valandoms ir reikalaudami kraujo tyrimų. Tam, kad jis parodytų uždegimo pobūdį, reikia vaikui leisti bent parą pasirgti. Paprastai sakoma, kad reikia leisti vaikui karščiuoti tris dienas, mažinti temperatūrą vaistais, ir jei trečią dieną būklė negerėja, kreiptis į gydytoją“, – pataria vaikų pulmonologė dr. Sigita Petraitienė.

  
Išlaukti vaistų poveikio
Itin daug rūpesčių tėveliams keliantis klausimas – kokią temperatūrą jau reikėtų „mušti“ vaistais? Specialistai primena, kad skubėti jos mažinti nereikėtų: pakilusi temperatūra yra natūrali organizmo reakcija, padedanti mobilizuoti gynybines funkcijas ir kovoti su ligų sukėlėjais. To daryti apskritai negalima, jei temperatūra pakilo vos keliomis laipsnio dalimis.
„Auginant vaikus namų vaistinėlėje būtinai reikia turėti temperatūrai malšinti skirtų vaistų, kurie kartu slopina ir uždegimą, mažina skausmą. Tačiau kol temperatūra neperlipo 38,5 °C stulpelio padalos, jų duoti nevertėtų. Be abejo, tai nėra atskaitos taškas, nedidelė dalis vaikų gali pakankamai komfortiškai jaustis ir esant 39 °C temperatūrai, tad visuomet reikia įvertinti bendrą ligonio būseną“, – kalbėjo S.Petraitienė.
 
Ji pabrėžė, kad ne mažiau svarbu toliau stebėti, kaip vaikas elgiasi, kai temperatūra normalizuojasi. „Visų pirma reikia išlaukti, kol vaistai pradės veikti, neskubėti duoti kitų ar naujos porcijos. Paprastai temperatūrą mažinančių vaistų poveikis pasireiškia per valandą. Jei vaikas atsigauna, pavalgo, geria, pradeda domėtis aplinka, nėra naujai atsiradusio bėrimo, tokios temperatūros bijoti neverta, galima sulaukus kitos dienos nueiti pas šeimos gydytoją. Jei davus vaistų temperatūra labai sunkiai krenta, po kelių valandų galima duoti antrą porciją. Bet jei vaikas išlieka vangus, tada laukti gal ir nevertėtų – iškart kreiptis į polikliniką arba kviestis greitąją medicinos pagalbą“, – pabrėžė medikė.
S.Petraitienė pridūrė, kad ne mažiau svarbu vaikui duoti daug skysčių, nepamiršti vėdinti patalpos. Karščiuojant gelbsti ir trynimai rankšluosčiu, suvilgytu drungnu kambario temperatūros vandeniu. Negalima vaiko ir per šiltai aprengti, apkloti. Gydant karščiuojantį vaiką visada naudingos ir arbatos – liepžiedžių, aviečių stiebų.

---

 
Verta žinoti
Kūdikiams iki trijų mėnesių karščiavimu laikomas kūno temperatūros pakilimas daugiau kaip 38 °C, vyresniems – iki trejų metų amžiaus vaikams – daugiau kaip 38,1 °C, vyresniems nei trejų metų sulaukusiems – per 38,4 °C.
Yra du pagrindiniai vaistai, skiriami temperatūrai mažinti, vienas jų – ibuprofenas. Jį galima duoti ne daugiau trijų kartų per dieną, gali būti skiriamas vaikams nuo trijų mėnesio amžiaus. Vaistas vaikams dozuojamas 5–10 mg/kg, jį galima skirti kas šešias valandas. Maksimali paros dozė – 40 mg/kg. Ibuprofenas pradeda veikti per 60 minučių, poveikio pikas – trečią ketvirtą valandą ir trunka iki 6–8 val.
Vaistai nuo karščiavimo efektyviai gali padėti tik tinkamai dozuojami. Ant kiekvienos dėžutės yra nurodytas preparato dozavimas pagal amžių, tačiau vaistai nuo karščiavimo turėtų būti skiriami miligramus skaičiuojant kilogramui kūno svoriui. Dėl to būtina iš anksto pasikonsultuoti su specialistu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!