Pirma psichologinė reakcija susirgus širdies liga – išgąstis ir baimė. Tokia natūrali reakcija – naudinga. Žmonės susirūpina sveikata ir gyvenimo būdu.
 
Būtent baimė, kad širdies liga gali pablogėti, skatina mesti rūkyti, sumažinti riebaus, kaloringo maisto vartojimą ir reguliariai tikrintis širdies būklę. Taip pat reguliariai vartoti paskirtų vaistų.
Tiesa, dalis (nuo 5 iki 10 procentų) širdies ligomis sergančių žmonių jaučia per didelę baimę. Ji pati tampa psichikos liga.
 
Sergantiesiems širdies ligomis gali rastis panikos priepuoliai ir nepagrįstos baimės, dar vadinamos fobijomis. Pavyzdžiui, gali atsirasti be priežasties kylančių priepuolių, kurių metu pasireiškia ne tik širdies skausmas, plakimas, bet ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kūno drebulys, tirpimas, karščio pylimas ar šaltkrėtis, oro trūkumas, galvos svaigimas, alpimo jausmas, stipri mirties baimė. Tokiu atveju būtina ne tik kardiologo, bet ir psichoterapeuto pagalba.
 
Atsako specialistė
Psichologė – psichoterapeutė Rita Zykienė:

- Širdies ligos priskiriamos psichosomatinių ligų grupei. Norėdami kuo ilgiau jomis nesirgti arba sveikti susirgę, - turime rūpintis ir sielos, ir kūno sveikatos palaikymu, gydymu.
 
Vakarų kultūroje širdis laikoma meilės simboliu, įvairių jausmų „baze“. Amerikiečių kardiologas ir psichoterapeutas A.Lowen knygoje „Seksas, meilė ir Jūsų širdis“ teigė, kad kol žmogus turi ryšį su jausmais, geba juos įsisąmoninti, sveikai kontroliuoti, tol jam negresia širdies priepuolis. A.Lowen pateikė daugybę pavyzdžių, kaip įvairūs neįsisąmoninti jausmai turėjo įtakos kraujagyslių spazmams.
 
Neįsisąmonintas nerimas taip pat kaip ir susierzinimas bei pyktis turi didelę įtaką kraujo spaudimo pokyčiams, miego sutrikimams, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.
 
M.Friedman ir S.Rosenman tyrė ir apibūdino kardiologinių pacientų asmenybių A ir B tipus, šių tipų sąsajas su mirtingumu nuo širdies- kraujagyslių ligų. Gilinantis į A asmenybės ypatumus, buvo iškelta hipotezė, kad širdies ligas skatina meilės trūkumas. Kardiologiniams pacientams vaikystėje galėjo trūkti besąlygiškos meilės iš vieno ar abiejų tėvų ir vaikas įgijo patyrimą, kad jis gali būti mylimas tik tada, kai nuveiks ką nors naudingo, pasieks sėkmingų mokymosi, darbo, veiklos rezultatų.
 
A.Lowen, remdamasis darbo praktika, tyrimais ir asmeniniu patyrimu, teigė, kad didelę įtaką sergamumui širdies ligomis gali turėti įtempti santykiai tarp sutuoktinių, kai slopinamas ir neišreiškiamas pyktis. Šiuo metu kai kuriose šalyse, jeigu vienas sutuoktinių susirgo miokardo infarktu, rekomenduojama poros santykių psichoterapija.
 
Kita priežastis, kuri paskatina susirgimus širdies ligomis, yra meilės netektis ir užsitęsęs gedėjimas. Didelį poveikį sergamumui širdies ligomis turi ir nerimo, priešiškumo, nuoskaudos, kaltės, beviltiškumo, nusivylimo, įtampos, baimės, liūdesio, bejėgiškumo jausmai, kurie gali būti ignoruojami, neatpažįstami, užgniaužiami, slopinami, neišreiškiami.
 
Laiške paciento paminėtas nerimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl esamos ligos. Ir jaučiamas skausmas yra tikras, neišsigalvotas. Specialistai tai vadina „nerimo somatizacija“. Svarbu skirti normalų arba egzistencinį nerimą ir neurotinį arba patologinį nerimą. Normalų nerimą patiriame kasdien, tačiau jeigu jį slopiname, vengiame, formuojasi neurotinis nerimas su įvairiais simptomais, kuris blokuoja žmogaus sąmonę, veda į paniką arba verčia elgtis aklai ir destruktyviai.
 
Psichologinė ir psichoterapinė pagalba žmogui, kenčiančiam nuo nerimo, yra nukreipta ne į nerimo pašalinimą, bet į išmokymą, kaip nerimą toleruoti, kaip jį panaudoti konstruktyviai. Svarbu atskleisti ir suprasti individualias konkretaus žmogaus nerimo priežastis. Paciento ir psichoterapeuto susitikimų metu tyrinėjamos žmogaus vertybės, įsisąmoninami konfliktai, dėl kurių kyla nerimas, ieškoma naujų galimybių, kaip realizuoti vertybes atsakingai ir realistiškai. Psichoterapinių pokalbių rezultatas yra tai, kad patologinis nerimas mažėja ir pereina į normalų nerimą be liguistų simptomų.