Vartojimas auga
„Įsivaizduokite klasę, kurioje mokosi 30 dešimtokų. Daugiau nei pusė jų bent kartą rūkė el. cigaretes, trečdalis – buvo girti bent kartą gyvenime, o 4 – bent kartą yra rūkę kanapių“, – taip Vilniaus m. sav. visuomenės sveikatos centro atstovė Kamilė Juodpusytė komentuoja pernai atlikto tyrimo „Planet Youth“ tarp Vilniaus miesto savivaldybės dešimtų klasių mokinių rezultatus. Specialistai pastebi, kad realybėje skaičiai, ko gero, dar didesni.
 
Vaikų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičius kasmet auga: „2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime kokius nors narkotikus vartojo kas ketvirtas jaunuolis. 2016 m. vartojo kas penktas. Narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis pernai apsinuodijo gerokai daugiau nepilnamečių nei pastaraisiais metais – 133. Alkoholiu apsinuodija dar tris kartus daugiau vaikų“, – sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
 
Ankstyvoji intervencija
Siekiant apsaugoti pažeidžiamiausią grupę – 12-18 metų jaunuolius, Lietuvoje nuo 2018 metų veikia Ankstyvosios intervencijos (AI) programa, kurią atranda vis daugiau savivaldybių, tėvų ir paauglių. „Augant grėsmei jauniems žmonėms vis anksčiau pradėti vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas, ieškoma efektyvių pagalbos būdų, kaip juos įtikinti, kad toks smalsumas gali būti pražūtingas. AI programa skirta jaunuoliams, kurie eksperimentuoja ir dar tik nereguliariai vartoja alkoholį ir (ar) narkotikus. Šios programos tikslas – motyvuoti jaunuolius atsisakyti šių medžiagų vartojimo, kol dar nėra susiformavusi priklausomybė“, – pasakoja G.Belian.
 
AI programą sudaro trys dalys: pradinis pokalbis užmegzti kontaktą, išsiaiškinti, ar AI programa tinka nepilnamečiui; 8 val. praktinių užsiėmimų, skirtų aktyviai veiklai, diskusijoms; baigiamasis pokalbis, kurio metu aptariami pasiekimai, dalijamasi rekomendacijomis.
 
Programą vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, pedagoginės psichologinės tarnybos ir kiti specialistai, baigę AI programai vykdyti skirtą kvalifikacijos tobulinimo programą. „Ankstyvosios intervencijos programoje dalyvauja jau 52 savivaldybės iš 60“, – sako G.Belian.
 
Dauguma paauglių AI programai registruojasi savanoriškai. Trečdalį visų jaunuolių dalyvauti programoje pernai įpareigojo teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija; savivaldybės administracijos direktorius, kai savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymu asmeniui yra skirta vaiko minimalios priežiūros priemonė.
 
Nori vartoti toliau
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kartu su Klaipėdos miesto pedagogine – psichologine tarnyba programoje dalyvauja nuo programos atsiradimo pradžios. „Kaskart per paskutinį susitikimą jaunuoliams pateikiama anketa, kurioje jie išreiškia pasitenkinimą (nepasitenkinimą) AI programa. Susisteminus duomenų rezultatus, galima teigti, kad jaunuoliai ja patenkinti. Jos metu paaugliai gauna daug naudingos informacijos apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą organizmui ir yra motyvuoti keisti gyvenimo būdą“, – sako uostamiesčio savivaldybės vicemerė Vaida Raugelė.
 
Vilniuje situacija prastesnė. „Dalyviai programą vertina kaip vidutiniškai reikšmingą sau. Dažniausiai motyvacija lankyti Programą paaugliai tikrai netrykšta ir iš pradžių jiems tai skamba labiau kaip prievolė. Tačiau atsitinka ir taip, kad po vieno ar kelių grupinių užsiėmimų, kai paaugliai pasijaučia saugūs ir turi galimybę būti priimtais, jie pradeda grupinius užsiėmimus lankyti su didesniu užsidegimu“, – pasakoja K.Juodpusytė.
 
Nors dalyvaujančiųjų AI programoje skaičius auga kasmet (pernai sulaukta dvigubai daugiau dalyvių nei užpernai), pastebima, kad programa nebe tokia efektyvi – mažėja jaunuolių pasitenkinimas programa, vis daugiau paauglių teigia nekeisiantys įpročių vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas. Pernai tik pusė AI programoje dalyvavusių jaunuolių teigė nebevartosiantys alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų. Ankstesniais metais pasiryžusiųjų keisti elgesį buvo kur kas daugiau.
 
„Šiais ir kitais metais departamentas galės atnaujinti programą ir pritaikyti ją šių dienų realybei“, – sako NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė.
 

---

Specialisto įžvalgos
Psichologė, psichoterapeutė Aina Adomaitytė, seminaras „Paauglystė tarp iššūkių ir pasirinkimų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Ką iš tikro žinome?“:

- Augant paaugliui, didėja ir jų pačių, ir aplinkinių lūkesčiai, jie nori būti sėkmingi, nori patikti. Nuolatinis spaudimas, stresas – viso to paauglys nesugeba išbūti. Ką jie ir sako, paskui gulėdami ligoninėje: o kaip kitaip man atsijungti? Norėjau greitai ir pigiai „nusinulinti“, „pabūti pauzėje“. Paaugliai taip „rūpinasi“ savo psichoemocine sveikata. Deja, tokia rūpesčio forma dažnai baigiasi apsinuodijimais, netgi mirtimis. Lietuvių mokinių turimose elektroninėse cigaretėse randama mažiausiai 5 kartus leistiną normą viršijanti nikotino dozė, sintetiniai narkotikai, kanabinoidai.
 
Dažnai galvojame, kad vartoti renkasi neprižiūrėtas, prastai besimokantis vaikas iš prastos šeimos. Bet tiesa ta, kad intelektas paaugliui veikia tarsi apsauga, kodėl jis gali sau leisti vartoti, laužyti ribas. 11-14 m. paaugliai savo nuopelnus jau prisiima sau. Vadinasi, jei esu sėkmingas, galiu ramiai pabandyti ir jaustis saugus, nes turiu aukštą intelektą, viską kontroliuoju. Specialistai irgi reaguoja kitaip į gerai besimokančius, neprobleminius vaikus. O kaip mąsto paauglys? Nesulaukiau reakcijos, vadinasi, gavau pritarimą. Nebuvo pasekmių, reiškia, visa tai gali kartotis.
 
Psichoaktyviąsias medžiagas verčia rinktis ir depresijos simptomai. Na kuris paauglys sukontroliuoja emocijas? Visi nerimastingi, greitai suirzta. Tai esant simptomatikai ir nesant palaikymo, paaugliai save nuvertina, jaučiasi nepritampantys, todėl psichoaktyviosios medžiagos jiems tampa tarsi išsigelbėjimas, pabėgimas, nes kitos priemonės neturi, o rinka siūlo lengvai prieinamą įrankį. Jei vaikas negauna nieko iš mūsų, jis renkasi vartoti.”
 
Daugiau informacijos apie AI programą galite rasti www.vilniussveikiau.lt.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!