Negydoma hipertenzija kviečia infarktą

Aigustė Tavoraitė
2018-05-17
Daugiau nei pusę šalies gyventojų vargina padidėjęs kraujo spaudimas, tačiau dalis jų apie tai gali net neįtarti. Neretai pacientas nejaučia jokių padidėjusio kraujospūdžio simptomų ir apie šią ligą sužino tik įvykus miokardo infarktui, insultui ar išryškėjus inkstų funkcijos nepakankamumui.
Negydoma hipertenzija kviečia infarktą
Nors hipertenzija dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, ji vienodai pavojinga bet kurios amžiaus grupės pacientui. Kontroliuoti savo kraujospūdį yra būtina, kadangi negydoma hipertenzija gali lemti negrįžtamus organizmo pokyčius.

 
Padidėjimo gali nejausti
Kiekvienam žmogui tam tikromis fiziologinėmis sąlygomis – dėl įprastinės fizinės veiklos ar darbo metu, po streso, nuovargio – kraujo spaudimas gali laikinai pakilti. Tačiau jis įprastai susinormalizuoja savaime. Arterinė hipertenzija yra diagnozuojama, kai nustatomas nuolat padidėjęs kraujo spaudimas.
Kokią padalą ligai nustatyti turi pasiekti matuoklio stulpelis?


„Šiandien rekomendacijos labai keičiasi. Europos kardiologų draugijos įvardyta yra 140/90 mmHg ir daugiau, naujosios amerikiečių gairės – 130/80 mmHg ir daugiau. Taigi ta riba kiek skiriasi. Kiek didesnė „leidžiama“ viršutinė – tai yra sistolinio kraujo spaudimo – riba yra vyresniojo amžiaus žmonėms“, – aiškino Kauno

klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė doc. dr. Olivija Gustienė.

 
Ji pridūrė, kad svarbu atkreipti dėmesį, ar kraujo spaudimas yra padidėjęs nuolat. Neretai jis „šokteli“ atėjus į gydytojo kabinetą, o įprastinėmis namų sąlygomis gali būti normos ribose. Kita vertus, padidėjusio kraujospūdžio požymių galima nejausti. „Organizmas tiesiog prisitaiko ir toleruoja tai. Nutinka net taip, kad žmogus save laiko sveiku, o viršutinis spaudimas pamatavus siekia 180–200 milimetrų gyvsidabrio stulpelio. Neretai tai rodo, kad padidinto spaudimo ligos trukmė yra ilga, pacientas „priprato“ prie ženkliai padidėjusio spaudimo. Kuomet kraujo spaudimas pakyla staiga, nesergančius hipertenzija asmenis lydi simptomai – galvos skausmas, viršugalvio, pakaušio ar kaktos srityje, galvos svaigimas, neretai net pykinimas“, – pabrėžė gydytoja.

Priežasčių – ne viena
Daugiau nei 90 proc. pacientų serga pirmine hipertenzija. „Jos priežasčių yra ne viena: svarbus genetinis polinkis,  tokie riziką didinantys veiksniai kaip nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, stresas, nesveika mityba – gausus druskos vartojimas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas. Kuo šių veiksnių yra daugiau, tuo labiau išauga rizika susirgti hipertenzija”, – kalbėjo kardiologė.
 
Antrinė arterinė hipertenzija, kada yra nustatoma konkreti sutrikimo priežastis, vargina mažiau kaip 10 proc. žmonių. Tokiu atveju dažniausiai diagnozuojama inkstų arba endokrininės sistemos patologija, kuri ir lemia kraujo spaudimo padidėjimą. Jei aukštas kraujo spaudimas pastoviai vargina jauną žmogų iki 30 metų arba karujospūdis yra sunkiai reguliuojamas skiriant keturių ar net penkių vaistų kombinacijas, turi būti ieškoma antrinės hipertenzijos priežasčių.
 
Gyvybei grėsmingos komplikacijos
Nors hipertenzija dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, ji vienodai pavojinga bet kurios amžiaus grupės pacientui. Kontroliuoti savo kraujospūdį yra būtina, kadangi negydoma hipertenzija gali lemti negrįžtamus organizmo pokyčius. „Dešimtmečius varginantis padidėjęs kraujospūdis pažeidžia daugelį organų: širdį, inkstus, smegenis, kraujagysles.
Daug metų sergant liga, kai kraujospūdis ženkliai padidėjęs ir nėra tinkamai gydomas, pradeda vystytis širdies nepakankamumas, pacientai pradeda dusti, tinsta kojos. Gali išsivystyti galutinės stadijos inkstų nepakankamumas, kad pacientui tenka taikyti dializes“, – vardijo O.Gustienė.
 

Arterinė hipertenzija ankstina aterosklerozės procesus – kraujagyslių sienelės kietėja, standėja, vystosi aterosklerozė. Gydytojos pastebėjimu, tokiems pacientams gresia ir mirtinai pavojingos ūminės padidėjusio kraujospūdžio komplikacijos: miokardo infarktas, išeminis insultas ar hemoraginis insultas, kai įvyksta kraujo išsiliejimas į smegenis.Kraujagyslė dėl aukšto spaudimo gali trūkti ir akies dugne, tinklainėje.
 
„Pacientai neretai galvoja, kad kraujo spaudimas kyla „nuo širdies“. Atvirkščiai – žiūrima, kiek pati širdis nukentėjo nuo kraujotakos sistemoje per aukšto kraujo spaudimo.  Žiūrime, ar yra širdies sienelių sustorėjimas, hipertrofija, akių gydytojas tiria paciento akių dugną, tai parodo bendrą organizmo kraujagyslių būklę, ar yra kraujagyslių atsakas į padidėjusį kraujo spaudimą. Yra atliekamas bendrasis kraujo tyrimas, reikia įvertinti, kokia inkstų funkcija – tiriama kalio, šlapalo, kreatinino koncentracija, atliekami šlapimo tyrimai“, – aiškino kardiologė.
 
Mažina ne vien vaistais
Tiek gydant pirminę, tiek antrinę hipertenziją kraujo spaudimo mažinimo principai nesiskiria.

„Pagrindinė gydymo taktika – gyvensenos korekcija. Mityboje reikia apriboti druskos vartojimą, keisti ją kitais prieskoniais. Sergantieji hipertenzija turi įtraukti daugiau kalio turinčių maisto produktų. Labai svarbu, kad žmogui nestigtų elektrolitų“, – patarė O.Gustienė.
 
Gydytoja pabrėžė, kad ne mažiau svarbu užsiimti pakankamu fiziniu aktyvumu – tinka vidutinio intensyvumo aerobinio tipo pratimai (ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, tenisas), atliekami ne mažiau kaip 30 min. 5–7  kartus per savaitę.„Judant fiziologiškai įsijungia labai daug mechanizmų. Taip patariama kiek įmanoma vengti streso, laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu“, – sakė pašnekovė.
 
Jei nepavyksta kraujo spaudimo sumažinti nemedikamentinėmis priemonėmis, priklausomai nuo individualių rizikos veiksnių, skiriami vaistai. Jie iškart skiriami, esant labai aukštam kraujospūdžiui, t.y. 3 laipsnio padidėjimas (180/100 mmHg), net kai nėra kitų rizikos veiksnių.
„Neretai žmonės klysta, kai vaistų mažinančių kraujospūdį nevartoja reguliariai, o vartoja tik pakilus spaudimui. Tai nėra teisinga – vaistus reikėtų nuolat, kad spaudimas nepakiltų. Beje, vaistų dozės turėtų būti parinktos taip, kad spaudimą mažintų laipsniškai“, – pabrėžė O.Gustienė.

 
Verta žinoti
Arterinė hipertenzija – viena iš pagrindinių insulto, infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo ir kitų mirtinai pavojingų ligų priežastis.
Labai svarbu tinkamas pamatuoti kraujospūdį, ypač stambaus sudėjimo pacientams, kurių ranka didelės apimties. Spaudimą reikia matuoti pasėdėjus bent 5 min., matuojant su 1–2 min. intervalais bent porą kartų ar daugiau, jei pirmieji matavimai skiriasi arba neritmiška širdies veikla. Taip pat ne mažiau kaip po poros valandų po sunkaus  fizinio darbo. Tiksliai visos paros kraujospūdį galima įvertinti atliekant 24 val. kraujospūdžio stebėseną.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

      Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

      Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
      Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

      Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

      Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

      Budinti vaistinė


      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

      Sveikatos horoskopas


      Gruodžio 14-20 d.

      Avi­nas
      Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      PAR virusas griebė už gerklės

      Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Informacijos disbalansas
      Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
      Ketsuekigata nani gata?
      Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
      Tema ir būsimos potemės
      Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

      Naujas numeris

























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica