Mūsų „profesorius“ į mokyklą eis nuo šešerių
Greta Vanagienė
2020-07-27
„Mūsų vaikas - tikras Čekuolis“, - mamų grupelėje girdisi liaupsės apie atžalas. „Jei jau toks protingas, gal ir į mokyklą reikėtų vesti anksčiau?“ – kyla šeimoje diskusija. Specialistai sako, jog nereikėtų bėgti priekyje traukinio – viskam savas laikas. Jei vaikas išmoko anksčiau skaityti, dar nereiškia, jog yra visa galva pranašesnis už bendraamžius. Į mokslus metais anksčiau išleisto vaiko laukia emocinis išbandymas.
Tėvai neturėtų akcentuoti akademinių dalykų ir vertinti vaiko žinių. Vaiko brandą parodo susiformavę emociniai-socialiniai įgūdžiai, savarankiškumas.
Svarbiausia emocinė branda
Psichologinės pedagoginės tarnybos vaikų psichologė Ieva Matulionienė atkreipia dėmesį, jog tai, kad vaikas jau puikiai skaito ir rašo, dar ne viskas. Tėvai neturėtų akcentuoti akademinių dalykų ir vertinti žinių. Vaiko brandą parodo susiformavę emociniai-socialiniai įgūdžiai, savarankiškumas.
.jpg)
„Svarbu, kad susidūręs su nesėkme, užuot puolęs verkti vaikas mokėtų valdyti emocijas, nusiraminti ir toliau tęsti darbą. Tyrimai rodo, jog geriausiai šie įgūdžiai susiformuoja apie septintuosius metus, kai vaikui tampa nebeįdomi žaidybinė veikla, savo iniciatyva jis imasi mokytis“, - apie ženklus, kada laikas pereiti į akademinę sritį, kalba I.Matulionienė. - Vertindami vaiko pasiruošimą kreipiame dėmesį ne į jo skaitymą ir rašymą, bet stebime, kaip vaikas priima užduotį, kaip ją atlieka, ar yra susikaupęs. Taip pat svarbu, kad jis išlaikytų dėmesį, atidžiai dirbtų, galėtų išsėdėti visą pamokos laiką.“
Ne mažiau svarbūs ir bendravimo įgūdžiai - tai, kaip priima pagalbą nesėkmės atveju.
„Per trylika mokykloje darbo praktikos metų mačiau daugybę pavyzdžių, kai vaikai ėmė lankyti mokyklą nuo šešerių, tačiau tokie tėvų sprendimai dažniausiai nepasiteisino. Pamenu atvejį, kai viena mergaitė akademiškai buvo labai stipri, turėjo platų žodyną, gerus kalbinius gebėjimus, bet fiziškai maža, emociškai nebrandi, sunkiau atsiskirdavo nuo tėvų. Pirmoje klasėje ji tiesiog rėkdama paleisdavo tėvus, visą dieną klausinėdavo, ar tėveliai jos nepalieka visam laikui. Kentėdama emociškai ėmė ir sunkiau dirbti, susikaupti, nesuprasdavo užduočių, tapo lėtesnis mokymosi tempas. Be to, išgyveno, kad yra mažiausia tarp bendraamžių. Vaikas emociškai tiesiog griuvo“, - pasakoja psichologė.
Atsilieps po kelerių metų
Nors šešiametis interesais iš pažiūros prilygsta vyresniems vaikams, I.Matulionienės teigimu, tai, deja, tėra tik tėvų interpretacijos. Jaunesnio vaiko interesai yra kitokie nei jau pilnai subrendusio mokyklai.
„Skiriantis vaikų žaidimams tarp jų kyla interesų neatitikimas, suprastėja ir tarpusavio santykiai, jaunesniam vaikui susirasti draugų tampa sudėtingiau“, - pastebi pašnekovė.
Maža to, vaikams daugiau laiko prireikia ir susiorientuoti mokyklos aplinkoje. Jei septynmečiui, kad šis įsimintų kabineto duris, pakanka jas parodyti kelis kartus, jaunesnius paprastai reikalinga visur vedžioti.
Be abejo, išimčių yra. Net ir šešerių metų vaikai gali nuo pat pirmos dienos puikiai pritapti akademinėje aplinkoje, ir tikėtina, kad vaikas nesusidurs su sunkumais. Anot psichologės, sunkumai dažniausiai pasireiškia vėliau – antroje trečioje klasėje.
„Tėveliams, kurie ateina vertinti vaiko raidos, visada sakau, kad atžalą į mokyklą išleisdami anksčiau rizikuojate, bet nerizikuojate išleisdami laiku“, - sako specialistė.
.jpg "Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
Komentuoti: