„Tyrimai ne kartą parodė, kad motociklų saugumas yra keliomis dešimtimis kartų mažesnis nei automobilių“, – sako kelių eismo specialistas Saulius Šuminas. Vis dažniau pasigirstant pranešimų apie A1 kategorijos transporto priemonių avarijas, specialistai įspėja nepasiduoti norui praskrieti gatvėmis, o dėmesį atkreipti ne tik į greitį, bet ir į oro, kelio sąlygas.
Iš 100 eismo įvykiuose dalyvaujančių motociklų ir mopedų vairuotojų žūsta ar sunkiai sužalojama 19 eismo dalyvių, vidutiniškai kasmet žūsta 17 motociklų vairuotojų.
Didžiausias mirtingumas
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, iš eismo dalyvių didžiausia rizika žūti ar būti sunkiai susižeistiems tenka motociklų ir mopedų vairuotojams. Iš 100 eismo įvykiuose dalyvaujančių motociklų ir mopedų vairuotojų žūsta ar sunkiai sužalojama 19 eismo dalyvių, vidutiniškai kasmet žūsta 17 motociklų vairuotojų. Šių metų pirmą pusmetį žuvo du motociklininkų vairuotojai ir 17 motociklų vairuotojų, tai – 10 asmenų daugiau nei pernai.
„Atsižvelgiant į eismo įvykių aplinkybes bei nukentėjusius eismo dalyvius TKA specialistai sudarė labiausiai nerimą keliančių problemų penketuką. Nustatyta, kad viena didžiausių rizikų žūti pagal eismo įvykio pobūdį ir aplinkybes – atsitrenkimas į medį. Neužtikrintas saugumas šalikelėse – vienas požymių, parodančių, jog keliai Lietuvoje vis dar nėra pakankamai saugūs. Norint nebeturėti žuvusiųjų eismo įvykiuose, ypač svarbu užtikrinti saugią kelių infrastruktūrą. Už kelių priežiūrą atsakingos įmonės privalo šalinti juose esančius saugos trūkumus, o rekonstruojant ar tiesiant naujus kelius būtina atsižvelgti į visų eismo dalyvių saugumą
“, – teigė TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.
„Regitros“ duomenimis, pastaraisiais metais yra matoma auganti tendencija norinčiųjų įgyti A, A1, A2 kategorijos (motociklai ir triračiai) teisę vairuoti: 2023 m. mokslus pradėjo 6118 asmenų, o vos per šešis šių metų mėnesius – 5003. Daugiausia norinčiųjų yra 16-25 ir 26-35 metų amžiaus kategorijose.
Kaltinami vairuotojai
S.Šuminas komentavo, kad avarijų priežastys yra vairuotojų patirties stoka, nemokėjimas įvertinti situacijos. Statistiškai daugiausiai įvykių nutinka užmiestyje ir dažniausiai tai būna ne susidūrimas, o nesuvaldymas transporto priemonės, nuvažiavimas nuo kelio ar atsitrenkimas į medį.
„Tyrimai ne kartą parodė, kad motociklų saugumas yra keliomis dešimtimis kartų mažesnis nei automobilių, todėl vairuojant motociklą yra didesnė tikimybė pakliūti į eismo įvykį ir susižaloti. A1 kategorijos transporto priemonė yra manevringa, greita, dėl to kiti vairuotojai ne visada sugeba įvertinti atvažiuojančios transporto priemonės greitį. Didžiuosiuose miestuose būna daugiau eismo įvykių dėl gyventojų koncentracijos, bet mažiau pasekmių. Užmiestyje motociklininkai lekia didesniu greičiu“, – aiškino S.Šuminas.
Kelių eismo specialistas Saulius Šuminas atkreipė dėmesį, kad visuomenėje vis dar tvirtai įsišakniję mitai apie motociklus – dažniausiai kaltė yra suverčiama vairuotojui: „Devyniasdešimt procentų atvejų įvykis bus įvardintas kaip vairuotojo kaltė. Taip yra todėl, kad įvykio priežastį reikia rasti greitai, o draudikams žinoti, kas yra kaltas. Viena pagrindinių vairuotojų žūties priežasčių – motociklininkai nuvažiuodami nuo kelio atsitrenkė į medį. Jeigu būtų pasitelkti inžineriniai sprendimai, kurie neleistų motociklui nuvažiuoti nuo kelio, atitvarai, kurie atskirtų eismo srautus, būtų galima situaciją suvaldyti, bet tokios priemonės yra brangios.“
Motociklas yra sezoninė transporto priemonė, pavasarį jų vis daugiau išrieda į kelius, o rudenį grįžta į garažus, todėl kitų transporto priemonių vairuotojai nelabai žino, kaip jos veikia bei koks yra jų galingumas.
„Pagal Europos Sąjungos direktyvą, yra nustatytas amžius, nuo kada galima vairuoti motociklą. Gauti leidimą vairuoti A1 kategorijos transporto priemonę galima nuo šešiolikos, bet kai kurios šalys pavėlina amžių skatindamos rinktis ne motociklą, o automobilį“, – pasakojo specialistas.
Jis pabrėžė, kad vos teisę įgiję vairuotojai skuba pasipuikuoti nesuprasdami, kad važiuoti motociklu dideliu greičiu reikia pasiruošimo: „Jei vairuotojas turi patirties, jis adaptuojasi prie blogo oro, pasirenka tinkamą greitį, bet jeigu esant blogam orui, lyjant, krentant lapams jis važiuojant įprastu ritmu, aišku, avarijos tikimybė tampa didesnė.“
Mokomi atsakingai
„Regitra“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Ingrida Čiapė pasakojo, kad vairavimo egzaminas yra detalus ir susideda iš kelių dalių.
„Teorijos egzaminą sudaro 35 klausimai iš Kelių eismo taisyklių bei apie saugų eismą: 30 jų yra bendrieji klausimai ir 5 – specifiniai, skirti konkrečiai kategorijai. Tik A1, A2 ir A transporto priemonių kategorijų vairuotojams skirtos temos: apsauginių reikmenų naudojimas, motociklininkų matomumas kitiems eismo dalyviams ir specifiniai rizikos veiksniai ir su sauga keliuose susiję mechaniniai transporto priemonės ypatumai. Na, o kalbant apie praktikos egzaminą, jį sudaro dvi dalys: specialūs manevrai aikštelėje bei važiavimas realiame eisme“, – aiškino ji.
Tinkama apranga laikoma tokia, kuri skirta apsaugoti motociklininką, važiuojantį asfalto ar betono danga: šalmas, alkūnių, kelių ir pečių apsaugos, pirštinės bei batai.
Komentaras
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė:
- Kelyje esate ne vienas – yra pėstieji, kitos transporto priemonės, įskaitant dviračius, mopedus, autobusus, elektrines mikrojudumo priemones, todėl svarbu elgtis protingai, rūpintis savo ir kitų saugumu kelyje ir neskubėti – geriau dvidešimt minučių vėliau nei dvidešimt metų per anksti. Būkite dėmesingi ir susikaupę – vairuojant, ypač mieste, atsipalaiduoti negalima. Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl to, kad nesilaikoma saugaus atstumo, tiek iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, tiek iš šono.
Dalyvauti viešajame eisme leidžiama su motociklu, kuris yra įregistruotas, apdraustas, turi galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintą valstybinio numerio ženklą, neviršija teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio. Pasirenkant važiavimo greitį, privaloma atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, lėtinti važiavimo greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: