Pernai rugsėjį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) startavo podiplominių studijų kursas „Gamtos ir miško terapijos pagrindai bei poveikis sveikatai“. Kaip ir kodėl gimė ši Lietuvoje analogų neturinti programa, pasakoja jos vadovė LSMU prof. Daiva Petruševičienė, prof. Raimondas Kubilius, dr. Julius Neverauskas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektoriai Linas Daubaras ir Vaida Vaitkutė Eidimtienė. Įspūdžiais dalijasi ir šios programos kursantė, fotografė Sonata Leknickaitė.

Studijuoja nes pajuto naudą
- Kaip sužinojai, jog apskritai yra tokios studijos bei renkamas kursas, ir ne bet kur, o Lietuvoje? – teiraujuosi pirmosios laidos studentės S. Leknickaitės.
- Pirmą kartą apie miško maudynes ir miško terapijos institutą išgirdau tinklalaidėje „Laimės dieta“. Tą pačią dieną pradėjau ieškoti studijų užsienyje, nes Lietuvoje jų dar nebuvo, tad iš pradžių teko pasitenkinti tik knygomis apie gamtos terapiją ir miško maudynes. Mano ir kitų bendraminčių laimei studijos atsirado ir LSMU. Apie jas sužinojau iš žiniasklaidos. Džiaugiuosi galėdama mokytis čia, Lietuvoje.
 
- Ar turi viziją, kur ir kaip taikysi studijose įgytas žinias?
- Pradėjau studijuoti „Gamtos ir miško terapiją“ su tikslu, jog įgytas žinias bei patirtis panaudosiu ne tik savo, bet ir kitų Lietuvos gyventojų psichinei, fizinei, emocinei ir dvasinei sveikatai gerinti. Šiuo metu gyvenu Druskininkuose, tad manau, jog mano miško maudynių veikla startuos būtent čia. Druskininkai yra nuostabi jas vieta praktikuoti: mus supa upės, ežerai, miškai ir čiurlioniška dvasia. Jau daug metų fotografuoju ir ketinu tam tikras dėmesingumo praktikas gamtoje integruoti ir į fotosesijas. Noriu, kad kuo daugiau žmonių atrastų arba sustiprintų ryšį su gamta, o su meno pagalba tai daryti dar įdomiau. 
 
- Papasakok įspūdžius iš įpusėjusio pirmojo semestro. Ką jau veikėte, ką planuojate nuveikti? Kas įstrigo labiausiai?
- Lietuvos gamtos terapijos asociacijos prezidentas, lekt.  Linas Daubaras dalijosi ne tik teorinėmis žiniomis apie miško maudynes, bet ir sykį rudenėjant vedė mums Shirin-yoku (miško maudynes).
Pamenu, vykau į Kauną lietui lyjant, melancholiškai nusiteikusi, bet po trijų valandų sąmoningo buvimo bei Lino nukreipimų į Čia ir Dabar akimirką pasijutau daug lengvesnė, gyvesnė ir pozityvesnė. Jei netikėčiau, ir pati nejausčiau jos teigiamo poveikio – tikrai nesimokyčiau!
 
Stiprų įspūdį paliko ir bendrosios psichologijos paskaitos, kurias vedė dr. Julius Neverauskas ir Giedrė Žalytė. Psichologija – mano aistra, domiuosi ja jau kelerius metus, bet nepaisant to, man vis tiek patiko klausytis dėstytojų ir aš neabejotinai atradau naujų, dar negirdėtų dalykų. Paskaitų metu taip pat atlikome sąmoningumo praktikas, mokėmės skirtingų technikų, ir tai yra nuostabu! Įgytas praktikas galėsime pritaikyti ir gamtoje, miške. Galiu pasakyti, kad labai laukiu kiekvienos paskaitos, nes jos yra naudingos, įdomios ir bent jau mane tikrai auginančios. 
 
Požiūris į gamtą keičiasi
Šios programos poreikis, pasak prof. D.Petruševičienės, atsirado dėl kintančių šiuolaikinio gyvenimo sąlygų, didėjančio atotrūkio nuo gamtos, didelio kasdienio tempo, darančio įtaką Lietuvos gyventojų fizinei bei psichologinei savijautai ir sveikatai. Prof. R.Kubilius papildė, jog Naujos studijų programos atsiradimą pirmiausia inspiravo visuomenės atsigręžimas į natūralią aplinką, kai vis daugiau aktyvios veiklos žmonės praleidžia gamtoje ir lauke.
 
Kodėl programa atsirado būtent šiemet, paklausiau L.Daubaro.
„Prasidėjus pandemijai pasikeitė požiūris į gamtą, – sako jis. – Žmonės pradėjo lankytis parkuose ir miškuose, daugiau sportuoti gryname ore, sodininkauti, daržininkauti. Ši tendencija stebėta ne tik Lietuvoje, bet daugelyje kitų pasaulio šalių. Japonijoje miško maudynių praktika skaičiuoja keturis dešimtmečius, tuo metu programa buvo sukurta kaip prevencinė, pervargimo, persidirbimo, streso, depresijos priemonė.“
 
Pasak dr. J.Neverausko, programa buvo sukurta pačiu laiku, kai tik atsirado mokslinių įrodymų apie gamtos ir miško terapijos efektyvumą: „Laukti tikrai nenorėjome, kadangi LSMU podiplominės programos tikslas yra kuo greičiau mokslines naujoves pritaikyti praktikoje ir parengti kvalifikuotus specialistus.
Studentai mokėsi pastebėti ir vėliau galės klientams parodyti žmogų supančią ir kas akimirką besikeičiančią miško aplinką nuo mikro iki makro pasaulių, paskatinti pajusti gamtą ypač tais pojūčiais, kuriais mes paprastai gauname nedaug informacijos – lytėjimu, skoniu, uosle.“
 
Kolegai antrino ir lekt. Vaida Vaitkutė-Eidimtienė: „Miško terapijos praktikos paremtos sąmoningu buvimu miške, pojūčių suaktyvinimu, aplinkos elementų stebėjimu ir suvokimu. Mišką reikia išmokti pamatyti, išgirsti, užuosti, paliesti, paragauti.“
 
Ieškojo geriausių pavyzdžių
Prof. R.Kubilius sako, jog natūralu, kad rengiant programą ieškota gerųjų pasaulio praktikos pavyzdžių. „Nors jų radome, jie visiškai netenkino mūsų iškeltų tikslų arba tik nedidele dalimi atliepė medicininės dalies lūkesčius. Esami Lietuvoje kursai buvo kaip pažintinė pramoga. LSMU programoje turime dėstytojų, baigusių analogiškus miško terapijos kursus užsienyje. Parengta programa yra išsami, daug dėmesio skiriama medicininėms žinioms įgyti bei tobulinti. Beje, atkreipėme dėmesį, kad būtent pasisemti holistinės integruotos medicinos požiūrio ir žinių, apžvelgti didžiausius mokslinius miško terapijos krypties pasiekimus yra bene didžiausias kursantų lūkestis. Džiugu, kad atskirą Miško terapijos modulį programoje vedė ir Japonijos Nippon medicinos mokyklos profesorius Q. Li, Lietuvoje žinomas kaip knygos „Miško maudynės“ autorius.“
 
Pasak R.Kubiliaus, po kiekvieno modulio rengiama anoniminė apklausa kursantams, kurioje jie gali pateikti nuomones apie dėstytojų darbą, pastebėjimus ir pasiūlymus ateičiai: „Džiugu, kad sulaukiame kursantų atsiliepimų, pasiūlymų, draugiškų pastebėjimų.“
 
Prof. D.Petruševičienė sako, jog tam, kad miško terapijos paslauga galėtų būti suteikta kuo platesniam ratui žmonių, kurie nori tinkamai pasirūpinti savo fizine bei psichologine sveikata, sulėtinti gyvenimo tempą bei atgauti pusiausvyrą, kursai bus tęsiami.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!