Milano universiteto Veterinarinės medicinos fakulteto tyrimas, lyginant skirtingo amžiaus atjunkytų šuniukų elgesį, parodė, kad per anksti nuo šeimų atskirti gyvūnai gali turėti nemažai elgesio problemų.
Nustatytas standartinis amžius
Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos narė, veterinarijos gydytoja Viktorija Mingailė, į tokį skaitytojo pasiteiravimą turi vienareikšmišką atsakymą. „Aš ir pati esu veisėja, auginu didžiuosius pudelius, – pasakoja ji. – Mes stengiamės iš mamos šunytį paimti ne jaunesnį kaip dviejų mėnesių. Ir jaunesnių atiduoti nepatariam niekam.“
Jaunesni šuniukai, pasak jos, dar nėra pasiruošę iškeliauti į naujus namus. Jie neturi visų socialinių įgūdžių, kurių juos turėtų išmokyti mamytė.
Tą patį skelbia ir LKD Šunų veisimo nuostatų 4.3.9 punktas: „Veisėjas gali realizuoti ne anksčiau kaip 2 mėnesių amžiaus, paženklintus, sveikus, geros kondicijos, dehelmintizuotus ir be ektoparazitų šuniukus“. „Nuo dviejų mėnesių amžiaus jie jau tikrai būna dideli šunys, o mamos pieno didesnių veislių šunyčiai nebegeria maždaug nuo mėnesio amžiaus, – sako V.Mingailė. – Smulkesnių veislių šuniukus iš tiesų geriau palaikyti net šiek tiek daugiau, ir iki trijų mėnesių, nes jie gali ilgiau žįsti mamą. Kalės ilgiau jais rūpinasi, ilgiau jų pageidauja“.
Kada metas šuniuką atskirti nuo mamos, V.Mingailės teigimu, galima nustatyti ne tik atskaičiavus dienas nuo jo gimimo. Tą parodo kalės elgesys: ji nustoja šuniukus maitinti, o kai šie bando žįsti, stumia juos nuo savęs. Po to dar verta palaukti dvi ar tris savaites – kaip tik tuo metu šuniukas įgyja reikiamus socialinius įgūdžius, išmoksta būti šunimi.
Įsigyti anksčiau gali turėti problemų
Milano universiteto Veterinarinės medicinos fakulteto tyrimas, lyginant skirtingo amžiaus atjunkytų šuniukų elgesį, parodė, kad per anksti nuo šeimų atskirti gyvūnai gali turėti nemažai elgesio problemų. Tai ir kaukimas, ir lojimas, ir maisto ar žaislų savinimasis, galimai destruktyvus elgesys, dėmesio sekimas, kai kuriais atvejais – agresija ir nemokėjimas kontroliuoti kandimo stiprumo. Pastebėta, kad šios ir kitos problemos būdingos šunims, kurie nuo motinos buvo atskirti jaunesni nei 60 dienų amžiaus.
„Kaip ir žmonių, taip ir šunų pasauly sutvarkyta taip, jog kuo ilgiau vaikas žinda, tuo jam geriau, – teigia V.Mingailė. – Pieno sudėtis su laiku keičiasi, tiksliai atitikdama reikiamo amžiaus šuniuko poreikius.“ Tačiau atvejų pasitaiko visokių: būna, kad ir mama nepriima jauniklių, ir žūsta. Tokiu atveju juos tenka maitinti mišinukais, ir tai nėra kritiška – tinkamai maitinami ir mokomi, jie tampa tokiais pat gerais, narsiais ir ištikimais augintiniais. „Man yra tekę išmaitinti šunyčių nuo poros dienų amžiaus, – pasakoja veterinarijos gydytoja, – ir tai tikrai daug pasišventimo reikalaujantis darbas. Tačiau šuniukai išaugo ir tapo nuostabiais, sveikais šunimis.“
O jei visgi atiteko žinduklis?
„Na, jei atsitiko taip, kad į jūsų rankas pateko dar pernelyg mažas, neatjunkytas šuniukas, – sako V.Mingailė, – pirmasis mano patarimas bus išeiti atostogų. Tai bus tikros motinystės atostogos, nes jums teks kuriam laikui tapti mama. Tiesa, neilgam.“ Neseniai gimusį žinduklį tenka maitinti kas dvi valandas, bet su amžiumi šiek tiek rečiau. Ir čia jau priklauso nuo šeimininko patirties: jei jis turi žinių ir įgūdžių, jei turi galimybę mėnesį padirbėti mama visu etatu, jam tikriausiai pavyks.
„Kitu atveju, – perspėja ji, – geriausia būtų susirasti žindančią kalytę, kuri sutiktų priimti įvaikį, ir patikėti šį darbą jai.“ O nepatyrusiems šeimininkams visgi geriausia kreiptis šuniuko į patikimą veislyną, kuris aktyviai užsiima keturkojų socializacija ir ugdymu. Juk ankstyvoji socializacija gali vykti net iki 12 savaičių, ir šuniukui reikia jas nugyventi „teisingai“. O tai jau arba šeimininko atsakomybė, arba veisėjo.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: