Konsultuoja specialistė
Apie endometriozės paieškų strategiją kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektore, akušere ginekologe dr. Sonata Bariliene:
 
Diagnozuoti nėra paprasta
S.Barilienė patvirtina, kad endometriozės diagnostika nėra lengva: „Jungtinėje Karalystėje atliktuose tyrimuose nustatyta, kad praeina penkeri septyneri metai nuo pirmųjų nusiskundimų iki endometriozės diagnozės patvirtinimo.“
 
Anot gydytojos, liga turi keletą išraiškų: kiaušidėse esantys endometrioidiniai cistiniai dariniai diagnozuojami nesunkiai, atliekant genitalijų ultragarsinį tyrimą, tačiau pilvaplėvės „taškinė-židininė“ forma ar žarnų, rektovagininės pertvaros bei ektragenitalinė endometriozės diagnostika nėra lengva.
 
Rizikos veiksniai
Diagnozuojant endometriozę svarbu įvertinti ligos rizikos veiksnius: ankstyva menstruacijų pradžia, trumpas mėnesinių ciklas, gausios mėnesinės, lytinių organų anomalijos su sutrikusiu mėnesinių kraujo nutekėjimu. „Nustatyta, kad negimdžiusios moterys turi didesnę riziką sirgti endometrioze, be to, esama duomenų ir apie genetinį polinkį ja sirgti“, – pastebi gydytoja.
 
Kada verta suklusti?
Endometriozės simptomai nespecifiniai, būdingi daugeliui įvairių ligų.  Galimi ir atsitiktiniai, pavyzdžiui, kiaušidžių cistų radiniai, nesant jokių pacienčių nusiskundimų. „Vis gi, be klinikinių simptomų tikriausiai net nepradėtume galvoti apie tokios ligos galimybę“, – sako gydytoja.
Anot jos, dažniausi moterų skundai yra: skausmingos mėnesinės, skausmas lytinių santykių metu, lėtiniai dubens skausmai (ne cikliški, tęsiasi 6 mėn. ir ilgiau), skausmas ovuliacijos metu, nevaisingumas. Rečiau pasitaiko skausmingas šlapinimasis ar tuštinimasis.
 
Tyrimų nėra daug
Pasak pašnekovės, ultragarsinis tyrimas – pirmo pasirinkimo vaizdo tyrimas įtariant endometriozę, leidžiantis kartu atmesti kitas ginekologines ligas.
„Kartais galvojama, kad magnetinis branduolių rezonanso tyrimas galėtų pagelbėti diagnozuojant ligą, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad jis neturi jokios vertės pilvaplėvės ir kiaušidžių endometriozės židinių diagnostikai, o  palyginti su ultragarsiniu tyrimu, neturi jokių privalumų diagnozuojant kiaušidžių endometriomas“, – sako S.Barilienė.
 
Laboratorinių tyrimų endometrioses diagnostikoje nėra.
Anot gydytojos, kolonoskopija ar cistoskopija itin retai atliekami tyrimai, jie svarbūs įtariant giliąją žarnų ar šlapimo pūslės endometriozę.
„Na, ir pats svarbiausias diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti beveik visas endometriozės formas – diagnostinė laparoskopija. Tačiau šis tyrimas invazyvus, reikalaujantis stacionarinio gydymo, todėl nėra būtinas visoms pacientėms įtariant endometriozę. Kartais pateisinamas ir empirinis gydymas be laparoskopijos“, – teigia pašnekovė.
 
Kaip gydoma?
Remiantis populiariausia ASRM (angl. American Society for Reproductive Medicine) klasifikacija, skiriamos 4 endometriozės stadijos: I stadija – minimali endometriozė, II stadija – lengva, III stadija – vidutinė ir  IV stadija – sunki.
Esant cistiniams endometriozės dariniams kiaušidėse, sąaugoms mažajame dubenyje, nustatoma III arba IV ligos stadija, operacijos apimtis būna didesnė nei esant I ar II stadijai.
 
„Tačiau vėlesnė (pooperacinė) gydymo taktika ir prognozė mažai skiriasi nuo gydymo stadijos – visais atvejais tikslinga skirti terapiją progestinais ar sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis, ar GnRH agonistais, priklausomai nuo individualios situacijos ir gydymo tikslų“, – pastebi S.Barilienė.