Moksliniai tyrimai rodo, kad ėjimas ir bėgimas mažina riziką susirgti širdies ligomis, padeda kontroliuoti kūno svorį, sumažinti diabeto, padidėjusio cholesterolio ir padidėjusio kraujospūdžio rizikas. Tačiau iškyla klausimas, kas yra geriau – eiti ar bėgti?
Spartus ėjimas tinka bet kokio amžiaus, lyties ar fizinio pasirengimo žmonėms. Nusprendusiems aktyviau judėti, siūloma pradėti nuo ilgesnio spartaus ėjimo, o sustiprėjus ir įgijus daugiau ištvermės, galima pereiti prie lengvo bėgimo ristele.
Bėgimas tinka ne visiems
Anot sporto trenerės Lauros Braziulytės, nors bėgimas yra efektyvi ir gana populiari svorio mažinimo priemonė, jis gali būti ir pavojingas. „Bėgant yra stipriai apkraunami kelių sąnariai ir stuburas. Ypač jeigu bėgama kietu paviršiumi: asfaltuota gatve, šaligatviu, kur nėra jokios amortizacijos. Bėgioti nepatartina ir turintiems didelį antsvorį, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei vyresnio amžiaus asmenims“, – vardija sporto trenerė ir priduria, kad prieš pradedant bėgioti reikėtų gerai įvertinti fizinį pajėgumą ir pasirinkti sau tinkamą bėgimo intensyvumą.
Bėgimo privalumas tas, kad sunkiai dirbdami raumenys ima reikalauti daugiau deguonies, greitėja kvėpavimas, intensyviau dirba plaučiai, širdis. Kartu aktyvėja kraujotaka, greitėja medžiagų apykaita, bėgikui prakaituojant valosi organizmas. Be to, bėgimas mažina psichinę įtampą, organizmui suteikia visavertį, aktyvų poilsį.
Svarbu taisyklinga laikysena
Taisyklingai bėgti reikia mokėti. „Pradėkite lėtu tempu. Bėkite tiesiu kūnu, atpalaidavę pečius, rankas sulenkę per alkūnes, lengvai sugniaužtais delnais. Išlaikykite vienodą žingsnį, koją statykite nuo kulno, remkitės visa pėda. Įkvepiama ir iškvepiama kas 2-3 žingsnius pro burną. Geriausia bėgioti parko, lauko, miško takeliais, ypač kai bėgimo maršrutas vingiuotas, su kalvelėmis ar kliūtimis, kai yra galimybė karts nuo karto atlikti kūno stiprinimo pratimus.
Jei jaučiate sunkumą, dusulį – verčiau eikite. Pailsėję vėl pabėgėkite. Baigę bėgti iš karto nesustokite: pasimankštinkite, nusiprauskite po dušu“, – pataria L.Braziulytė ir priduria, kad geriau pradėti bėgioti ant žolės, nes minkštas paviršius apsaugos raumenis, raiščius nuo patempimo.
Sporto trenerė siūlo bėgioti rytais. O tiems, kam itin sunku anksti keltis, rekomenduoja palakstyti praėjus 1,5-2 valandoms po vakarienės. Toks sportas ypač gerai atpalaiduoja įtemptą darbą dirbančius žmones.
Spartus ėjimas – alternatyva bėgimui
„Moksliniai tyrimai patvirtina, kad ėjimo nauda ir poveikis sveikatai yra tokie pat teigiami kaip ir bėgimo. Ėjimas sparčiu žingsniu, lyg kažkur skubant, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, veiksmingai kontroliuoja kūno svorį, neapkrauna kūno sąnarių taip stipriai kaip bėgimas, todėl padeda išvengti traumų“, – sako pašnekovė.
Anot jos, spartus ėjimas tinka bet kokio amžiaus, lyties ar fizinio pasirengimo žmonėms. Nusprendusiems aktyviau judėti, siūloma pradėti nuo ilgesnio spartaus ėjimo, o sustiprėjus ir įgijus daugiau ištvermės, galima pereiti prie lengvo bėgimo ristele.
„Vyresnio amžiaus ar apkūniems žmonėms „dumti“ visu greičiu net ir neįmanoma. Jiems rekomenduojami įvairūs ėjimo būdai – keičiant tempą, greitį. Ėjimas treniruoja širdį ir kraujagysles, nervų sistemą, raumenis, raiščius“, – sako sporto trenerė.
Pašnekovė pabrėžia, kad ir eiti svarbu taisyklingai: kūno laikysena (galva, liemuo) turi būti tiesi, pečiai atpalaiduoti, rankos sulenktos per alkūnes, delnai lengvai sugniaužti, kojas svarbu statyti visa pėda, remtis pirštais, kvėpuoti ritmingai. Jei oras šiltas, kvėpuoti reikėtų per burną ir nosį, jei šaltas – tik per nosį.
Sporto trenerė pabrėžia, kad minimalus pasivaikščiojimo laikas – 30 minučių, o per pertraukėles idealu atlikti tempimo, pilvo raumenų stiprinimo pratimus.
Tarp kitko
Natūralu, kad pradėjus intensyviau vaikščioti ar bėgioti, pirmomis dienomis maus kojų raumenis. Šis skausmas susijęs su pieno rūgšties susikaupimu raumenyse. Nesustokite, treniruotes tęskite. Kojų raumenų skausmai gali atsirasti ir avint nepritaikytą sportinę avalynę. Jei tinkamai parinkus fizinį krūvį ir kokybišką avalynę kojas vis tiek maudžia – daugiau dėmesio skirkite apšilimui.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
Komentuoti: