Tam, kad akys normaliai funkcionuotų, ašarų liaukos turi nuolat gaminti ašaras. Jos drėkina ir saugo akis nuo dirginimo, infekcijų, išplauna iš akies smulkius svetimkūnius. Mirksėjimas paskirsto ašaras ant viso akies ragenos paviršiaus ir saugo jį nuo išdžiuvimo. Akys visą laiką turi būti padengtos plonyte ašarų plėvele.
 
Šaltuoju metų laiku daugelis skundžiasi ašarojimu, kuris dažniausiai vargina būnant lauke. Išėjus į lauką akys gali staiga pradėti ašaroti. Specialistai tikina, kad dėl to dažniausiai kaltas sausų akių sindromas. Akys ašaroja refleksiškai, kai akys ima džiūti. Dėl akių sausumo dažniausiai kaltas šildomas patalpų oras. Tačiau, ašarojimas yra tik laikinas, nes vėliau atsiranda akių paraudimas, svetimkūnio jausmas.
 
Išsausėjusioms ir dėl to ašarojančioms akims padėti gali natūralių ašarų sudėtį atitinkantys lašai. Kitaip vadinamos dirbtinės ašaros. Nešiojantiems kontaktinius lęšius žiemą patartina rinktis laidesnius deguoniui ir geriau išsaugančius drėgmę lęšius.
 
Be to, žiemą dažnas pamiršta akinius nuo saulės. Jie būtini saulėtomis dienomis, ypač kai yra pasnigę. Specialistai aiškina, kad sniegas atspindi ultravioletinius (UV) spindulius, todėl šie akis veikti gali intensyviau nei vasarą. Žinoma, gali ir pakenkti. JAV optometrijos asociacija perspėja: ilgai neapsaugotą akį veikiantys UV spinduliai gali sukelti fotokeratitą (ragenos uždegimą), paskatinti kataraktos išsivystymą, prisidėti prie centrinės tinklainės degeneracijos arba išprovokuoti ragenos uždegimą.
 
Būna, kad vos išėjus į lauką, akys pradeda ne tik ašaroti, rausti, bet ir patinsta akių vokai. Tai dar nereiškia, kad būtinai sergate fotokeratitu. Paprasčiausia, jūsų akys gali būti labai jautrios šviesai. Remiantis statistika, tokie simptomai pasireiškia kas antram žmogui, kurių regėjimas geras, ir dviem trečdaliams nešiojančiųjų akinius.
 
Verkimas nuo vėjo gali būti ir kai kurių akių ligų simptomas. Todėl būtina kreiptis į gydytoją – oftalmologą, tegu jis patikslina sutrikimo priežastį ir skiria kryptingą gydymą.
 
Komentaras

Gydytoja oftalmologė Dina Juškienė:
- Akių ašarojimą lemia daugelis dalykų. Pavyzdžiui, sisteminės ligos. Jas kartais gali ašaroti sergant glaukoma, esant alergijai. Taip pat jei yra Meibomo liaukų disfunkcija. Tai reiškia, kad sutrikusi liaukų, esančių vokuose, funkcija. Akys ašaroja esant lėtiniam vokų uždegimui, vaidinamam blefaritui. Galimas ir ašarų takų praeinamumo pablogėjimas. Akys ašaroja ir dėl tokių veiksnių, kaip vėjuota diena. Gydymas skiriamas atsižvelgus į ašarojimo priežastį. Praplaunami ašarų takai, skiriamos dirbtinės ašaros ar tepalai be konservantų.

---

Verta žinoti:
Tam, kad išsirinktumėte tinkamus akinius nuo saulės žiemai, reiktų žinoti, jog jie skirstomi į penkias klases.
1. Nulinė apsaugos klasė. Tokie akiniai turi skaidrius arba įvairiaspalvius akinių lęšius. Jie naudojami tik kaip aksesuaras ir akių neapsaugo.
2. Pirma apsaugos klasė. Žymima debesėliu ir saulute. Lęšiai beveik skaidrūs, spalvoti ar „veidrodiniai“. Pastarieji padengti tik antirefleksine danga arba nuspalvinti iki 20–30 procentų. Apsauga jautrioms akims nepakankama.
3. Antra apsaugos klasė. Žymimi saulute. Praleidžia apie pusę ryškių saulės spindulių. Būna ir be patamsinimo, bet turi papildomas dangas.
4. Trečia apsaugos klasė. Žymimi saulute ir kalnais. Jie skirti keliaujantiems ten, kur didesnis saulės intensyvumas nuo vandens ar sniego paviršių. Tinkami nešioti žmonėms, kurių akys ypač jautrios saulės šviesai.
5. Ketvirta apsaugos klasė. Žymimi saulute, kalnais ir perbrauktu automobiliu. Skirti specialiems poreikiams. Akinių lęšiai tamsinti iki 90 procentų. Netinkami vairuojantiems.