Piligrimystėje kiekviena diena – siurprizas
Greta Vanagienė
2020-02-06
Šiaurietiškojo ėjimo treneris Laimontas Rakauskas įsitikinęs: tie, kas mieliau renkasi pasyvų poilsį po pietų palme, pramiega neregėtus įspūdžius. Ekstremalių kelionių mėgėjas ragina pakilti nuo gulto ir siurprizus gaudyti piligriminėje kelionėje. „Čia kiekviena diena – vis kitokia. Šiandien ragausi vietinio sūrio neregėto grožio kaimelyje, rytoj – brisi per miško tankmę“, - sako jis.
Piligriminių kelionių mėgėjas Laimontas pasakoja prieš kelerius metus su žmona Ispanijoje pėsčiomis per 12 dienų įveikęs Šv. Jokūbo kelią nuo Ispanijos Valleviciosa miestelio iki Santiago de Compostela katedros.
Nakvynė palapinėje
Piligriminių kelionių mėgėjas Laimontas pasakoja prieš kelerius metus su žmona Ispanijoje pėsčiomis per 12 dienų įveikęs Šv. Jokūbo kelią nuo Ispanijos Valleviciosa miestelio iki Santiago de Compostela katedros.
„Senasis
Camino Primitivo kelias – maždaug trys šimtai penkiasdešimt kilometrų atkarpa“, - patikslina Laimontas. Nors atstumą įveikti pėsčiomis savo tempu fiziškai nėra sudėtinga, kelionę apsunkina ant pečių nešamos kuprinės. Mat jose sukrauta visa, ko kelionėje gali prireikti.
„Papildoma pora batų, keli drabužiai, higienos reikmenys, palapinė. Juk niekada nežinai, kur atsidursi vakare atėjus laikui miegoti. Galbūt plynam lauke. Be to, turi pasiruošti ryškiam temperatūrų skirtumui: naktį gali būti minus trys, dieną - plius trisdešimt“, - atkreipia dėmesį jis.
Laimontas sako pastebėjęs, jog menkiau iššūkiams nusiteikusieji samdo taksi daiktams vežti. Nors tai gerokai palengvina kelionę, žavesys pasiekus tikslą - Kompostelos Santjago katedrą kur, manoma, palaidotas apaštalas Jokūbas, - prarandamas.
„Priėjus katedrą visų pirma tave užlieja euforija, kad įveikei kelią savo jėgomis. Čia pasitinka kitų žygeivių plojimai, dainos, sveikinimai, apsikabinimai. Paprastai čia susitinki žmonių iš viso pasaulio. Tuomet bendraujame, atsikvepiame, pavyzdžiui, ant laiptų gerdami vietinio vyno, žiūrėdami į žvaigždes ir iki paryčių dalinamės kelionės įspūdžiais. Klajonių euforija sunkiai nupasakojama. Tai užburia“, - pasakoja Laimontas.
Eini, kur akys veda
Nors piligriminis maršrutas aiškiai pažymėtas, Laimontas sako, jog eini, kur akys veda. Stebi gamtą, gyvūnus, paukščius.
„Kiekviena diena sukasi kaip filmas: uolos, pakrantės, miškai, takai, kalvos, miestai. Ispanija - be galo įvairi. Ypač smagu užsukti į kokį vietinį kiemą – čia dažnai piligrimams gyventojai palieka savo gaminto sūrio, vyno“, - apie ispanų svetingumą pasakoja vyras.
Kelionės išlaidos, anot jo gali būti įvairios: moki už skrydžio bilietus, o toliau – kaip pasirinksi. Tų, kurie pietums nesirenka ištaigingų restoranų, dienos biudžetas gali būti minimalus. Laimontas sako, kad jiems su žmona per dieną pakako apie penkiasdešimt eurų.
Rekomenduoja
Paragauti:
Vietinių ūkių sūrio. Šiame krašte jų apstu. Be to, Laimontas siūlo drąsiau ragauti patiekalų ne turistinėse vietose. Taip pat ispaniškų dešrų, kumpio, vyno. Čia viskas be galo skanu.
Aplankyti:
Priešingai nei turistinėse kelionėse, piligriminėse žmonės mėgaujasi procesu, o ne lankytinais objektais.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: