Uk­mer­gės PSPC: svar­biau­sia ne­bi­jo­ti ir pa­si­ti­kė­ti ko­man­da

Emilis Jakštys
2023-08-17
„Pir­miau­sia rei­kė­jo at­nau­jin­ti įstai­gos vi­dų, tai yra su­kur­ti pri­ei­na­mą, švie­ses­nę ir ma­lo­nes­nę po­li­kli­ni­ką“, – pri­si­min­da­ma nau­jos pa­rei­gy­bės iš­šū­kius pa­sa­ko­jo Uk­mer­gės PSPC va­do­vė Gi­ta­na Če­pie­nė. Apie pen­ke­rius me­tus įstai­gai va­do­vau­jan­čios vy­riau­sio­sios gy­dy­to­jos tei­gi­mu, ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­man­da tu­ri vie­ni­jan­tį tiks­lą – šiuo me­tu (ben­dro­mis pa­stan­go­mis) sten­gia­ma­si plės­ti pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų spek­trą ir pa­ge­rin­ti jų ko­ky­bę. 
Uk­mer­gės PSPC: svar­biau­sia ne­bi­jo­ti ir pa­si­ti­kė­ti ko­man­da
Pasak burnos higienistės Jolantos Narušienės, artėjant naujiems mokslo metams pagausėjo profilaktinių patikrų. Deja, kaip pripažįsta J.Narušienė, darbe jai tenka susidurti su dalies pacientų (ar pacientų tėve-lių) žinių stoka ir kartais skeptišku požiūriu.

Va­do­vė – il­ga­me­tė šei­mos gy­dy­to­ja Uk­mer­gė­je
G.Če­pie­nė įstai­gai va­do­vau­ja nuo 2018 m. spa­lio mė­ne­sio, o me­di­kės kar­je­ra pra­si­dė­jo dar 2003-ai­siais. Nuo ta­da iki da­bar G.Če­pie­nė dir­ba uk­mer­giš­kių šei­mos gy­dy­to­ja. Kaip pa­žy­mi pa­šne­ko­vė, net ir va­do­vau­jant gy­dy­mo įstai­gai, svar­bu ne­pra­ras­ti šei­mos gy­dy­to­jo įgū­džių, pa­lai­ky­ti ar­ti­mą ry­šį su pa­cien­tais, iš­gy­ven­ti me­di­ko prak­ti­ko ru­ti­no­je ky­lan­čius iš­šū­kius, iš­tin­kan­čius sun­ku­mus ir ap­lan­kan­čius džiaugs­mus.
 
G.Če­pie­nė pri­si­mi­nė, kaip dėl įvy­ku­sios dar­bo skait­me­ni­za­ci­jos kei­tė­si šei­mos gy­dy­to­jų kas­die­ny­bė. Ty­ri­mų skait­me­ni­za­ci­ja pa­grei­ti­no šei­mos gy­dy­to­jo dar­bo efek­ty­vu­mą (pvz., ty­ri­mų re­zul­ta­tus ga­li­ma su­ži­no­ti kur kas grei­čiau). Dėl Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pri­im­tų spren­di­mų iš­si­plė­tė šei­mos gy­dy­to­jo ko­man­dos funk­ci­jos.
 
„Iš­plės­tos slau­gy­to­jos funk­ci­jos. Svar­bu ne­bi­jo­ti ir pa­si­ti­kė­ti ko­man­da, ku­ri tik­rai ga­li už­tik­rin­ti ko­ky­biš­ką gy­dy­mą“, – tei­gė G.Če­pie­nė, ku­ri kaip ir šei­mos gy­dy­to­jas, lai­ki­nai ei­nan­tis po­li­kli­ni­kos ve­dė­jo pa­rei­gas Jus­tas Ša­ka­lys pa­ste­bi, kad po COVID-19 pan­de­mi­jos pa­ū­mė­jo da­lies pa­cien­tų lė­ti­nės li­gos ir su­pras­tė­jo jų psi­chi­nė svei­ka­ta. Dėl šios prie­žas­ties uk­mer­giš­kiams rei­kia vis dau­giau me­di­ci­nos per­so­na­lo dė­me­sio ir ati­daus jų žvilgs­nio.  
 
Pir­mie­ji už­da­vi­niai
„Pir­miau­sia rei­kė­jo at­nau­jin­ti gy­dy­mo įstai­gos vi­dų, tai yra su­kur­ti pri­ei­na­mą, švie­ses­nę ir ma­lo­nes­nę po­li­kli­ni­ką. Anks­čiau vi­di­nė po­li­kli­ni­kos ap­lin­ka ga­lė­ju­si emo­ciš­kai slėg­ti“, – apie va­do­va­vi­mo Uk­mer­gės PSPC pra­džią kal­bė­jo G.Če­pie­nė, pri­du­rian­ti, kad re­mon­to dūz­ge­sius ko­lek­ty­vas jau spė­jo pa­mirš­ti. Va­do­vė pa­brė­žė, jog at­ski­ru iš­šū­kiu ta­po tai, kad re­no­va­ci­ja su­ta­po ir su pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu, to­dėl pri­rei­kė pa­pil­do­mų pa­stan­gų ko­man­dai su­telk­ti ir mo­bi­li­zuo­ti. Po re­no­va­ci­jos bu­vo at­nau­jin­ti be­veik vi­si įstai­gos sky­riai ir ki­ta in­fra­struk­tū­ros da­lis.
 
Sto­ju­si už Uk­mer­gės PSPC vai­ro, G.Če­pie­nė su­bū­rė nau­ją ir ini­cia­ty­vią ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­man­dą. Pa­sak jos, nau­jo­jo ko­lek­ty­vo for­ma­vi­mas vy­ko tie­siog na­tū­ra­liai, t.y. ben­drau­jant, ieš­kant svar­biau­sių są­ly­čio taš­kų: ben­drų in­te­re­sų ir tiks­lų. Va­do­vė džiau­gė­si, kad jai pa­vy­ko su­bur­ti šau­nių dar­buo­to­jų gru­pę. „Taip, tai ma­no sva­jo­nių ko­man­da“, – sa­kė vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja.


 
Svar­biau­sia – pa­slau­gų ko­ky­bė ir jų spek­tras
Nors šios va­sa­ros pra­džio­je ki­lo nesu­si­pra­ti­mų dėl vė­luo­jan­čių at­ly­gi­ni­mų Uk­mer­gės PSPC dar­buo­to­jams, da­bar, kaip pa­žy­mi įstai­gos va­do­vė, jie mo­ka­mi sta­bi­liai. Pa­sak pa­šne­ko­vės, Uk­mer­gės PSPC dar­buo­to­jams at­sto­vau­ja trys pro­fe­si­nės są­jun­gos. Po il­gų dis­ku­si­jų bu­vo nu­spręs­ta, kad at­ly­gi­ni­mai bus mo­ka­mi kiek vė­les­nę nei anks­čiau mė­ne­sio die­ną. Įstai­gos va­do­vė svars­to, kad dėl es­mi­nių fi­nan­si­nių klau­si­mų bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­muo­se, bet gal­būt ne­bu­vo pa­kan­ka­mai aiš­kiai iš­dės­ty­ta si­tu­a­ci­ja.
 
G.Če­pie­nė ver­ti­na Uk­mer­gės mies­to sa­vi­val­dy­bės no­rą ben­dra­dar­biau­ti ir, jei­gu rei­kia, pa­gal­bą.
 

Uk­mer­gės PSPC va­do­vė Gi­ta­na Če­pie­nė, kad pa­ma­žu ar­tė­ja­ma fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo link: „Sten­gia­mės at­kur­ti mū­sų ba­lan­są. Ma­to­me ni­šą, iš kur ga­li­me su­kaup­ti lė­šų – bū­tent iš pa­slau­gų tei­ki­mo. Mū­sų pri­ori­te­tas yra su­teik­ti mak­si­ma­lų pa­slau­gų spek­trą pa­cien­tui.“

 
Pa­sak G.Če­pie­nės, svar­bu plės­ti ne tik pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų spek­trą, bet ir pa­slau­gų ko­ky­bę. Pa­vyz­džiui, plė­to­ti am­bu­la­to­ri­nę slau­gą, ka­dan­gi pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gė­ja pa­lia­ty­vių­jų (sun­kių būk­lių) pa­cien­tų, ser­gan­čių on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis.
 
Vei­kiau­siai dau­giau kaip pu­sė Uk­mer­gės PSPC re­gist­ruo­tų as­me­nų yra vy­res­nio am­žiaus po­li­li­go­ti pa­cien­tai. Dėl šios prie­žas­ties įstai­gai yra ak­tu­a­li slau­gos į na­mus pa­slau­ga. Ne­re­tai me­di­kai, pa­sak pa­šne­ko­vės, vyks­ta į pa­cien­tų na­mus net ke­lis­syk per die­ną. Vi­si gy­dy­mo įstai­gos au­to­mo­bi­liai pa­ski­ria­mi bū­tent šiai pa­slau­gai už­tik­rin­ti. Va­do­vė džiau­gia­si, kad šiuo me­tu dir­ba trys il­ga­me­čiai vai­ruo­to­jai, kar­tais, jei­gu ga­li vai­ruo­ti, da­lis me­di­ci­nos per­so­na­lo į pa­cien­tų na­mus ke­liau­ja be vai­ruo­to­jų.
 
Da­lis Uk­mer­gės PSPC rei­ka­lin­gų po­ky­čių yra su­si­ję su įstai­gos dar­bo lai­ko pa­si­kei­ti­mais (pri­tai­kant pa­gal po­li­kli­ni­kų dar­bo lai­ką), pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos or­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mais, rei­ka­lin­gų duo­me­nų ba­zių skait­me­ni­za­ci­jos ypa­tu­mais, svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­ce­dū­rų ap­ra­šų ra­šy­mu, iš­anks­ti­nio pa­cien­tų re­gist­ra­vi­mo (IPR) sis­te­ma bei kt. Į pa­slau­gų ko­ky­bės ge­ri­ni­mo pro­ce­są bu­vo įtrauk­tas ir ko­lek­ty­vas. Tie­sa, da­lį per­so­na­lo, pri­pa­žįs­ta va­do­vė, sun­ku įti­kin­ti po­ky­čių reik­me ir nau­da.
 
Nors pa­si­tai­ko, kad pa­cien­tams ten­ka il­giau lauk­ti vi­zi­to, sten­gia­ma­si, kad re­gist­ra­ci­ja ir pa­cien­tų pri­ėmi­mas vyk­tų kuo sklan­džiau. Pa­vyz­džiui, re­gist­ra­tū­ros dar­buo­to­jai yra įpa­rei­go­ti per­skam­bin­ti į pra­leis­tus pa­cien­tų skam­bu­čius. Šie po­kal­biai (sie­kiant iš­veng­ti rim­tų nesu­si­pra­ti­mų tarp pa­cien­to ir re­gist­ra­tū­ros dar­buo­to­jo) yra įra­šo­mi, o esant po­rei­kiui – iš­ti­ria­mi. 
 
Rū­pi­na­ma­si dar­buo­to­jų  mo­ty­va­ci­ja
Uk­mer­gės PSPC sten­gia­si mo­kė­ti kon­ku­ren­cin­gą at­ly­gi­ni­mą, su­de­rin­ti in­di­vi­du­a­lų dar­bo gra­fi­ką. Ka­dan­gi da­lis dar­buo­to­jų ne­gy­ve­na Uk­mer­gė­je, pa­den­gia­mos dar­buo­to­jų ke­lio­nės (iš įvai­rių mies­tų: Vil­niaus, Kau­no ir kt.) iš­lai­dos, o esant nuo­to­li­nių kon­sul­ta­ci­jų po­rei­kiui, dar­buo­to­jams su­tei­kia­mi ne­šio­ja­mie­ji kom­piu­te­riai. Taip pat įstai­gos dar­buo­to­jams su­tei­kia­ma ga­li­my­bė pa­si­nau­do­ti įstai­gos Psi­chiat­ri­jos die­nos sta­cio­na­ro svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­go­mis.
 
Vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja da­li­na­si, kad sun­kiau pri­trauk­ti me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus į kai­mo am­bu­la­to­ri­jo­se esan­čias dar­bo­vie­tes. Ki­ta ver­tus, yra me­di­kų, tei­kian­čių pri­ori­te­tą kai­mui, o ne mies­tui, ypač, kuo­met kai ku­rios Uk­mer­gės PSPC pri­klau­san­čios kai­mo am­bu­la­to­ri­jų (dėl Uk­mer­gės mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­gal­bos) yra su­re­mon­tuo­ja­mos ar­ba pla­nuo­ja­mos su­re­mon­tuo­ti. Uk­mer­gės PSPC pri­klau­so 7 kai­mo am­bu­la­to­ri­jos: Del­tu­vos, Sie­si­kų, Tau­jė­nų, Vi­diš­kių, Vep­rių, Žel­vos ir Že­mait­kie­mio.
 
Šiuo me­tu gy­dy­mo įstai­go­je ieš­ko­ma ir nau­jų ko­lek­ty­vo na­rių. Pa­vyz­džiui, šei­mos gy­dy­to­jų, slau­gy­to­jų, jų pa­dė­jė­jų ir ki­tų per­so­na­lo dar­buo­to­jų. Vie­nas di­des­nių Uk­mer­gės PSPC ten­kan­čių iš­šū­kių – tai, kad įstai­go­je dir­ba ne­ma­ža da­lis pen­si­nio am­žiaus dar­buo­to­jų, ku­rie ga­li pri­im­ti spren­di­mą ne­be­dirb­ti.



Ga­li­my­bė re­zi­den­tams
„Į Uk­mer­gės PSPC at­vyks­ta ir re­zi­den­tai. Su jais ga­li­me pa­dis­ku­tuo­ti, kaip jie ma­to po­li­kli­ni­kos dar­bo or­ga­ni­za­vi­mą. Ko čia trūks­ta? Gal­būt rei­kia ko­kių nors prie­mo­nių? Svar­bu ne­atit­rūk­ti nuo nau­jo­vių. Ko­man­da ma­to ben­drą tiks­lą, o pas­ku­ti­niu me­tu sie­kia­me re­zul­ta­to, tai yra pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų ko­ky­bės“, – tei­gė vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja.
 

Uk­mer­gės PSPC ma­lo­niai lau­kia ir kvie­čia me­di­ci­nos stu­den­tus at­lik­ti me­di­ko prak­ti­ką. Pa­sak pa­šne­ko­vės, tai yra ge­ra ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mu, įgau­ti te­ori­nių ži­nių, prak­ti­nių įgū­džių ir su­si­pa­žin­ti su me­di­ko dar­bo kas­die­ny­be. Štai, pa­vyz­džiui, bū­si­mo­sios slau­gy­to­jos pa­tir­ties se­mia­si iš vy­res­nių ko­le­gių, prak­ti­kuo­ja­si at­lik­ti krau­jo ty­ri­mus, pa­sta­ty­ti la­ši­nę bei kt. Ki­tų me­di­ci­nos sri­čių stu­den­tai ga­li da­ly­vau­ti for­muo­jant pa­cien­to anam­ne­zę bei kt.
Įstai­gos ko­man­da sten­gia­si pa­lai­ky­ti ko­le­giš­kus ry­šius su bu­vu­siais re­zi­den­tais, ypač, jei­gu bū­si­ma­sis me­di­kas pa­ste­bė­jo, kad šis dar­bo po­bū­dis jam prie šir­dies. Da­lis stu­den­tų su­lau­kia dar­bo pa­siū­ly­mo ir su­tin­ka pra­tęs­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą.
 
„Tu­ri­me vie­ną re­zi­den­tę, ku­ri dir­ba kaip me­di­ci­nos gy­dy­to­ja ir po re­zi­den­tū­ros dirbs šei­mos gy­dy­to­ja. Ki­ta ko­le­gė ža­da prie mū­sų ko­man­dos pri­si­jung­ti rug­sė­jį. Pa­ma­žu at­nau­ji­na­me ko­lek­ty­vą. Šios gy­dy­to­jos, ku­rias pa­mi­nė­jau, yra uk­mer­giš­kės. Tad ne­si­no­ri pa­leis­ti kraš­tie­čių“, – pa­žy­mi vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja.
 
Per­nai odon­to­lo­gi­jos stu­di­jas bai­gu­si ir maž­daug me­tus Uk­mer­gės PSPC dir­ban­ti gy­dy­to­ja-odon­to­lo­gė Ie­va Si­mo­na­vi­čiū­tė jo­je at­li­ko in­ter­na­tū­rą. I.Si­mo­na­vi­čiū­tė no­rė­jo įgau­ti rei­kia­mų pro­fe­si­nių ži­nių ir prak­ti­nių įgū­džių. Me­di­ko prak­ti­ka, kaip pri­si­me­na pa­šne­ko­vė, pa­ten­ki­no lū­kes­čius.
 

„Man pa­ti­ko at­mo­sfe­ra. Vi­si bu­vo drau­giš­ki. Svars­čiau, kad gal­būt at­ei­ty­je no­rė­čiau čia įsi­dar­bin­ti. Kar­tą ne­ti­kė­tai pa­ma­čiau dar­bo skel­bi­mą net ne­svars­čiu­si ban­džiau su­si­siek­ti“, – pa­sa­ko­jo Uk­mer­gės PSPC dir­ban­ti gy­dy­to­ja-odon­to­lo­gė Ie­va Si­mo­na­vi­čiū­tė.

 
Ben­dra gy­dy­to­jo ir pa­cien­to sėk­mė
Šei­mos gy­dy­to­jas J.Ša­ka­lys – vie­nas iš 11 šei­mos gy­dy­to­jų Uk­mer­gės PSPC. Me­di­kas šio­je įstai­go­je dir­ba be­veik de­šimt me­tų. Pa­klaus­tas, kaip švęs dar­bi­nį ju­bi­lie­jų, me­di­kas sa­kė lai­ko ne­skai­čiuo­jan­tis, to­dėl tie­siog dirbs to­liau ir tiek.
 
J.Ša­ka­lys pa­sa­ko­ja, kad dar­bą pra­dė­jo dar su tu­ši­nu­ku, o da­bar sis­te­ma yra skait­me­ni­zuo­ta. Šiuo me­tu per die­ną dau­giau kaip 50 pa­cien­tų (nuo­to­li­nės ir kon­tak­ti­nės kon­sul­ta­ci­jos) pri­iman­tį šei­mos gy­dy­to­ją dar­be la­biau­siai džiu­gi­na pa­ge­rė­ju­si pa­cien­tų svei­ka­ta. „Pa­ten­kin­ti, lai­min­gi pa­cien­tai. At­ras­tos ir su­val­dy­tos lė­ti­nės li­gos, ge­ra pre­ven­ci­ja, pro­fi­lak­ti­ka. Tai – svar­biau­si da­ly­kai“, – šei­mos gy­dy­to­jo kas­die­ny­be da­li­no­si pa­šne­ko­vas.
 
Jam, kaip ir vei­kiau­siai di­des­nei da­liai Lie­tu­vos me­di­kų, sun­kiau­sia dar­bo da­lis – tai ten­kan­tis krū­vis. Taip pat at­ski­ru iš­šū­kiu tam­pa vy­res­nio am­žiaus ir vi­sų po­li­li­go­tų (dve­jo­mis ar dau­giau lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tys as­me­nys – red. past.) pa­cien­tų gy­dy­mas.

 
De­ja, pa­sak J.Ša­ka­lio, pa­tys pa­cien­tai ne­re­tai ne­si­lai­ko gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų, ap­sun­kin­da­mi gy­dy­mo pro­ce­są, su­ma­žin­da­mi jo efek­ty­vu­mą ir pa­rei­ka­lau­da­mi šei­mos gy­dy­to­jo kan­try­bės. 
„Pa­cien­tams at­ro­do, kad li­ga yra mū­sų pro­ble­ma (šei­mos gy­dy­to­jų – red. past.). Ser­ga­me ne mes. Pa­cien­tas ser­ga. Mes pa­de­da­me, mū­sų pa­rei­ga pa­dė­ti, o pa­cien­to – vyk­dy­ti mū­sų pa­gal­bą. Sėk­mė yra ben­dra: gy­dy­to­jo pa­ski­ria­mi vais­tai ir pa­cien­to re­ži­mo lai­ky­ma­sis“, – tei­gė šei­mos gy­dy­to­jas.  
 
Ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja Zi­ta Dir­sie­nė sa­ko, kad da­lis žmo­nių jaut­riau re­a­guo­ja į krau­jo mė­gi­nio pa­ė­mi­mo pro­ce­dū­rą. Pa­sak jos, pro­ce­dū­ros sklan­du­mas pri­klau­so nuo pa­cien­tų nu­si­tei­ki­mo. De­ja, pa­si­tai­ko, kad žmo­nės ir alps­ta. Ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja (kiek šmaikš­čiai) pa­ste­bi, kad ne­re­tai pro­ble­mų iš­ky­la jau­niems vy­rams. „Va­kar net ka­vą vi­riau ir me­dų dė­jau“, – pri­si­me­na Z.Dir­sie­nė, pri­dur­da­ma, kad sky­riu­je at­lie­ka­mi įvai­raus po­bū­džio krau­jo ty­ri­mai (prie­šo­pe­ra­ci­niai, cho­les­te­ro­lio kie­kio ver­ti­ni­mai bei kt.).
 
Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­kos la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja Ni­jo­lė Pa­ko­nie­nė džiau­gia­si ko­lek­ty­vu, bė­gant me­tams at­ra­du­siu sma­gų dar­bo rit­mą. To­bu­li­nant Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­kos la­bo­ra­to­ri­jo­je at­lie­ka­mų ty­ri­mų ko­ky­bę, įstai­go­je prieš dve­jus me­tus įdieg­ta LIS (La­bo­ra­to­ri­nė in­for­ma­ci­nė sis­te­ma), ku­ri už­tik­ri­na at­lie­ka­mų ty­ri­mų ko­ky­bės ste­bė­se­ną bei ma­ži­na žmo­giš­ko­sios klai­dos ti­ki­my­bę. Ve­dė­ja sky­riu­je kar­tu dir­ba su tri­mis la­bo­ran­tė­mis. Čia at­lie­ka­mi imu­no­lo­gi­niai, he­ma­to­lo­gi­niai, bio­che­mi­niai, be­drak­li­ni­ki­niai bei ki­ti ty­ri­mai. Per mė­ne­sį – maž­daug 10-12 tūkst. ty­ri­mų, o per die­ną iš­ti­ria­mi maž­daug 100 pa­cien­tų.
 

„Vi­sos sten­gia­mės. Da­bar pa­di­dė­jo dar­bo krū­vis dėl he­pa­ti­to C. Per die­ną bū­na po 30 he­pa­ti­to C ty­ri­mų. Ran­da­me ir tei­gia­mų, rei­kia ap­do­ro­ti, ra­šy­ti pra­ne­ši­mus. Ko­lek­ty­vas dar­nus, esa­me vie­na už ki­tą“, – tei­gė Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­kos la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja Ni­jo­lė Pa­ko­nie­nė.

 
Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­kos la­bo­ra­to­ri­jo­je ple­čia­mos at­lie­ka­mų ty­ri­mų spek­tras, su­da­ry­tos ga­li­my­bės pa­cien­tams, at­lik­ti mo­ka­mus ty­ri­mus pa­gal gy­dy­to­jų pa­reng­tas ty­ri­mų pa­ke­tus.
 
Uk­mer­gės PSPC dir­ban­ti gydytoja aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė Vi­ta­li­ja Ki­rei­lie­nė ak­ty­viai vyk­do pa­tik­ros dėl žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so (ŽPV) pro­gra­mą. Lie­tu­va, kaip edu­kuo­ja medikė, yra tarp pir­mau­jan­čių vals­ty­bių pa­gal gim­dos kak­le­lio vė­žio diag­no­zes. To­dėl dėl ŽPV ti­ria­mos mo­te­rys nuo 35 m., mat pas­ta­ra­sis vi­ru­sas su­ke­lia gim­dos kak­le­lio vė­žį ir pa­ki­ti­mus gim­dos kak­le­lio epi­te­ly­je. Gydytoja džiau­gia­si nau­ja pa­tik­ros pro­gra­ma, pa­brėž­da­ma Uk­mer­gės PSPC ad­mi­nist­ra­ci­jos rū­pes­tį gi­ne­ko­lo­gi­jos sri­ti­mi.
Pas­ta­ruo­ju me­tu, anot gydytojos aku­še­rės-gi­ne­ko­lo­gės, iš­si­plė­tė svei­ka­tos pa­tik­ros ga­li­my­bės, o mo­te­rys vis daž­niau at­ei­na pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą.
 

„Šiuo me­tu vyks­ta pro­fi­lak­ti­ka, o mū­sų aku­še­rės skam­bi­na mo­te­rims, kvie­čia jas. Gim­dos kak­le­lio vė­žio pro­gra­ma vyk­do­ma ge­rai. Daug mo­te­rų krei­pia­si, ran­da­me daug pa­to­lo­gi­jos“, – pa­sa­ko­jo Uk­mer­gės PSPC dir­ban­ti gydytoja aku­še­rė-gi­ne­ko­lo­gė Vi­ta­li­ja Ki­rei­lie­nė.

 
Ji pa­ste­bė­jo, kad po COVID-19 pan­de­mi­jos pa­ki­to pa­cien­tų nuo­tai­kos, at­si­ra­do dau­giau pro­ble­mų dėl nu­sil­pu­sio imu­ni­te­to. Mo­te­rims, pro­fe­si­ne pa­tir­ti­mi da­li­na­si pa­šne­ko­vė, ne kar­tą po ko­ro­na­vi­ru­so per­sir­gi­mo su­tri­ko mė­ne­si­nių cik­las, kar­tais ir ga­li­my­bės pa­sto­ti.
 
Pa­klaus­ta, ar pas­ta­ruo­ju me­tu mo­te­rys daž­niau ser­ga po­gim­dy­vi­ne dep­re­si­ja, me­di­kė at­sa­ko, kad nors ši li­ga gan ak­ty­viai „es­ka­luo­ja­ma“, bent tarp sa­vo pa­cien­čių li­gos pa­gau­sė­ji­mo ne­pa­ste­bė­ju­si.
Svars­ty­da­ma apie mo­te­rų ly­ti­nės elg­se­nos po­ky­čius V.Kireilienė pa­žy­mi, kad kon­tra­cep­ti­nės ga­li­my­bės ta­po pla­tes­nės nei anks­čiau, o mo­te­rys šią sri­tį ne­blo­gai iš­ma­no. Ma­tyt, dėl šios prie­žas­ties, svars­to V.Ki­rei­lie­nė, pas­ta­ruo­ju su­ma­žė­jo abor­tų, de­ja, ir gim­dy­mų skai­čius.
 
Uk­mer­gės PSPC tei­kia­mos ir odon­to­lo­gi­jos bei bur­nos hi­gie­nos pa­slau­gos. Bur­nos hi­gie­nis­tė Jo­lan­ta Na­ru­šie­nė Uk­mer­gės PSPC įsi­dar­bi­no šių me­tų ba­lan­dį. Pa­šne­ko­vė pa­sa­ko­ja dir­ban­ti skir­tin­guo­se mies­tuo­se esan­čio­se gy­dy­mo įstai­go­se, ta­čiau di­de­lės pro­ble­mos dėl to ne­įžvel­gia.
„Va­ži­nė­ju į ke­lis mies­tus. Dir­bu Vil­niu­je pri­va­čia­me ka­bi­ne­te, Ute­no­je (taip pat pri­va­čia­me ka­bi­ne­te), ir Uk­mer­gė­je, o gy­ve­nu Mo­lė­tuo­se“, – pa­sa­ko­ja J.Na­ru­šie­nė, pri­du­rian­ti, kad jau pri­pra­tu­si prie nuo­la­ti­nių ke­lio­nių
 
Pa­na­šu, kad J.Na­ru­šie­nei, skir­tin­gai nei da­liai Lie­tu­vos me­di­kų, dar­bo krū­vis tin­ka – ji džiau­gia­si ne­ma­žu pa­cien­tų, ypač ma­žų­jų, bū­riu. Bur­nos hi­gie­nis­tė pa­sa­ko­ja, kad ar­tė­jant nau­jiems moks­lo me­tams pa­gau­sė­jo pro­fi­lak­ti­nių pa­tik­rų. Bur­nos hi­gie­nos sri­ty­je, de­ja, J.Na­ru­šie­nei ten­ka su­si­dur­ti su da­lies pa­cien­tų (ar pa­cien­tų tė­ve­lių) ži­nių sto­ka ir kar­tais skep­tiš­ku po­žiū­riu.
 
„Ten­ka su­si­dur­ti su įvai­rio­mis si­tu­a­ci­jo­mis. Kar­tais tė­vų ne­pri­ežiū­ra ir ne­no­ru. Su šia pro­ce­dū­ra tė­vai ne­bū­na iš­sa­miai su­si­pa­ži­nę, to­dėl ten­ka su­pa­žin­din­ti. Tė­vai ži­no, kad rei­kia gy­dy­ti dan­tu­kus, bet gai­la, kad ne­ži­no, jog rei­kia re­gu­lia­riai at­lik­ti bur­nos hi­gie­ną pro­ce­dū­ras. Kar­tais rei­kia tė­vus pa­mo­ty­vuo­ti“, – pa­sa­ko­ja bur­nos hi­gie­nis­tė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

      S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

      VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
      Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

      Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

      Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

      Budinti vaistinė


      Nėra paso – nebus ir vaistų

      Nėra paso – nebus ir vaistų

      Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

      razinka


      Sveika šeima


      Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

      Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

      Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Pseudomokslas apie makalienę
      Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
      Apie ponią Frustraciją Mortenson
      Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
      Pats juokingiausias rašinys
      Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

      Naujas numeris