Scenoje atgijo istorija
 
„Jurbarko ligoninei – šimtas. Tai yra ištisa epocha, ištisas amžius. Ir per tą amžių gydytojai čia buvo ne tik stebukladariai, bet ir menininkai improvizatoriai, gebantys išspręsti neįmanomas problemas“, – jautriais žodžiais vakarą pilnoje Jurbarko kultūros centro salėje pradėjo šventės vedėjai – LRT televizijos ir radijo laidų vedėja, muzikantė Gerūta Griniūtė ir iliuzionistas Antonas Lavrentjevas.
 
Pabūti kartu ir paminėti ligoninės šimtmetį susirinko ne tik įstaigos buvusi ir esama bendruomenė, bet ir gausus būrys svečių: Seimo nariai, kitų ligoninių vadovai, aplinkinių savivaldybių atstovai, partnerių organizacijų delegacijos.
 
Vaizdo menininko Luko Čestovo parengtas montažas susirinkusiems leido pakeliauti laiku – ekrane viena po kitos keitėsi atgyjančios senos fotografijos. Prie sunkios būklės ligonių lovų pasilenkę susikaupę medikai, įtemptos akimirkos operacinėje, slaugytojų šypsenos guodžiant mažuosius pacientus, skyrių komandų šurmulys stojant bendrai nuotraukai – gyvas liudijimas apie žmones, šimtą metų kūrusius Jurbarko ligoninės istoriją.
 
Meninis aktorių pasirodymas priminė ligoninės istoriją: scenoje atgijo 1925 metai, kai įkurtas pirmasis Lietuvoje plaučių ligų gydymo centras, priminta apie 1931-aisiais architekto Karolio Reisono projektuotą dviejų aukštų ligoninės pastatą, legendinio vyriausiojo gydytojo Povilo Perevičiaus pasodintą pušyną, kuriame vasarą ligoniai miegodavo specialiai pastatytuose nameliuose. Tuometė ligoninė buvo itin moderni – su centriniu šildymu, ventiliacija ir rentgeno aparatu, kuris tais laikais buvo tikra brangenybė. Atgyjančių fotografijų montažas sugrąžino į šiuos laikus – parodyti modernūs įrenginiai, naujas kompiuterinis tomografas, atnaujinti skyriai ir šimtmečio tradicijas tęsianti profesionali komanda.


Planuoja veržlią ateitį
 
Į sceną pakviesta Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė nepaliko abejingų: atsistoję plojo savivaldybių atstovai, politikai ir medikų bendruomenė.
 
Ant scenos įstaigos vadovę pasitiko kolegės. „Jūsų vadovavimo stilius – tai empatijos ir profesionalumo sintezė. Ačiū jums, kad primenate, jog medicina – tai ne tik mokslas, bet ir širdies menas. Tikime, kad naujame šimtmetyje, jums vadovaujant, mūsų įstaiga išliks tokia pati: kompetencijos eis šalia šilumos, o technologijos žengs koja kojon šalia empatijos“, – viso kolektyvo vardu vyr. gydytoją sveikino pavaduotoja medicinos reikalams Vaida Lukšienė.
 
„Pastatai, infrastruktūra, lėšos – jie svarbūs ir be jų mes negalime judėti į priekį. Bet visą ligoninės šimtmečio istoriją kūrė žmonės. Mūsų tikslas šiandien – juos parodyti ir pasveikinti“, – jaudulio neslėpė vyriausioji gydytoja.
 
R.Lukšienė pabrėžė, kad ligoninės istorija prasidėjo dar anksčiau nei prieš šimtą metų – jau carinės imperijos laikais buvo pastatai, kuriuose teikta medicininė pagalba, o iš sugriauto dvaro griuvėsių kilo Jurbarko ligoninė. „Ligoninėje dirbo be galo daug įvairių kūrybingų, talentingų, profesionalių, atsidavusių žmonių. Kiekvienas jūsų, kas dirbote, kas dirbate dabar ligoninėje – jūs esate to šimtmečio dalelė. Šią šventę galima priimti asmeniškai ir didžiuotis“, – kalbėjo vadovė.
 
Ji prisiminė ir pandemijos išbandymus: „COVID-19 metu išgyvenome labai daug. Buvome paskirti atramine COVID ligonine, pacientai į Jurbarką judėjo ir iš Lazdijų, ir iš Kaišiadorių. Buvo tikrai sudėtingas laikas.“ Ji džiaugėsi, kad viskam pasibaigus pagaliau pavyko susirinkti didelei šventei.
 
Apie ligoninės ateitį R.Lukšienė kalbėjo pozityviai. Pradedami statyti nauji, erdvūs ir šiuolaikiški Priėmimo-skubios pagalbos ir Reanimacijos skyriai. Startuoja dienos psichiatrijos paslaugos projektas, kuris skatins pacientus nebijoti kreiptis dėl psichikos sutrikimų. Ligoninė yra rezidentūros bazė, galinti priimti šeimos, vidaus ligų, anesteziologijos-reanimatologijos ir chirurgijos rezidentus.
 
„Visuomet stengiamės eiti į priekį. Labai norime būti veržlūs ir toliau teikti profesionalias, kokybiškas paslaugas pacientams“, – pabrėžė vyr. gydytoja.
 
Ji dėkojo savivaldybei už pagalbą ir mero palaikymą: „Ne kartą teko išgirsti iš gerbiamo mero: palauk, nebijok, tai galima išspręsti. Ir visuomet išspręsdavome. Iššūkiai – sunkūs, bet jie užgrūdina ir keičia mus į gerą.“
 
Pagerbė buvusius darbuotojus
 
Renginyje iškilmingai pagerbti buvę ligoninės darbuotojai. Į sceną plojimais pakviesta buvusi vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinos reikalams, gydytoja pulmonologė Birutė Kazakevičienė. „Visas šimtmetis buvo skirtas gydyti žmones, suteikti jiems sveikatos. Medikai visada sakydavo: žmonėms reikia tarnauti kaip žvakė dega – iki sudegimo. Turbūt tai ir yra mediko įsipareigojimas“, – kalbėjo ji.
 
Pasveikintos buvusi Vidaus ligų skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Dalia Butėnienė bei buvusi vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai, gydytoja kardiologė Roma Pocienė. „Džiaugiuosi, kad dirbau šioje ligoninėje keturiasdešimt trejus metus. Linkiu jums visiems sveikatos – ne tik kardiologinės, bet visokeriopos: fizinės, dvasinės“, – linkėjo R.Pocienė.
 
Padėkos įteiktos buvusiam Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjui, gydytojui ortopedui traumatologui Valerijui Zdornovui ir buvusiam Jurbarko ligoninės medicinos technikos inžinieriui Vytautui Duobai. Apdovanotos buvusi Vidaus ligų skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Violeta Ganusauskienė, buvusi Infekcinių ligų skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Onutė Makūnienė, buvusi Konsultacinės poliklinikos vyresnioji slaugytoja Rasa Karalienė.
 
Už nuopelnus pasveikintas buvęs Dantų protezavimo skyriaus vedėjas, gydytojas odontologas Jonas Levickis juokavo: „Mes, odontologai, nesame labai mėgstami, bet stengiamės, kiek turime sugebėjimų ir jėgų. Buvo malonu dirbti ligoninėje. Tai buvo mano trečia ar ketvirta darbovietė, bet šiame Nemuno krašte ir likau“.


 
Žadėjo paramą
 
Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius į sceną lipo su gausia palyda. „Tik komanda gali padėti komandai“, – šypsojosi meras.
 

„Ligoninė niekada nemiega, čia niekada negęsta šviesos. Čia visada daug iššūkių, – sudėtingas akimirkas prisiminė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. – Ne kartą su vadove surėmę galvas ieškojome sprendimų. Ir juos radome. Kitais metais ligoninė atsinaujins – bus statomi nauji didžiuliai intensyvios terapijos ir skubios pagalbos pastatai. Atsinaujins ilgalaikės priežiūros pastatas.“

 
„Jūsų visų darbas yra vardan žmonių, vardan kiekvieno jurbarkiečio“, – ligoninės bendruomenei dėkojo meras ir įteikė padėkas ilgamečiams darbuotojams: Reanimacijos-intensyvios terapijos ir operacinės skyriaus gydytojai anesteziologei reanimatologei Janinai Norkienei, Konsultacinės poliklinikos gydytojai neurologei Alinai Diržiuvienei, Reanimacijos-intensyvios terapijos ir operacinės skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Zitai Šimkutei, Klinikinės diagnostikos laboratorijos vedėjai medicinos biologei Leonidai Matusevičienei, Konsultacinės poliklinikos bendrosios praktikos slaugytojai Audrai Rožkienei, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėjui, vidaus ligų gydytojui Česlovui Jonui Siaurusaičiui, Psichosomatinio skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Irenai Kazlauskienei.
 
Ypatingą padėką meras įteikė vyriausiojo gydytojo pavaduotojai medicinos reikalams V.Lukšienei ir pačiai vyriausiajai gydytojai R.Lukšienei – „už profesionalų ir atsakingą atsidavimą darbui, reikšmingą indėlį į Jurbarko miesto ir rajono gyventojų sveikatą bei gerovę, pastangas puoselėti įstaigos vertybes ir kurti tvarią, bendruomenės lūkesčius atitinkančią sveikatos priežiūros sistemą“.
 
Sveikino kolegos ir parlamentarai
 

„Tai, ką per pandemiją padarė Jurbarko ligoninė, buvo unikalu, – prisiminė LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas. – Kartais iš Jurbarko buvo prašoma nerealių dalykų. Ir Jurbarkas darė. Jūs išdrįsote rizikuoti savo gyvybėmis, išdrįsote investuoti į savo miestą. Ir investavote labai sėkmingai.“

 
„Labai svarbu turėti, kas sirgtų už jūsų ligoninę. Ir šie žmonės serga, – savivaldybės palaikymo svarbą pabrėžė profesorius. – O kai jie serga, miestas klesti. Tegul serga ilgai ir smarkiai“, – juokavo A.Macas.
 
LSMU Slaugos fakulteto prodekanė Kristina Berškienė kreipėsi į tyliuosius herojus: „Slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai – jūsų rankose vaistai, gydantys kūną, bet taip pat jūsų rankose ir širdies šiluma, kuri gydo sielą. Linkiu visiems – ir slaugytojams, ir bendruomenės atstovams – širdies šiluma dalintis su Jurbarko miesto gyventojais“.
 
Ligoninės kolektyvą pasveikinęs Seimo narys Ričardas Juška įteikė ir dovaną – M.K.Čiurlionio paveikslą. „Kad šis Čiurlionio angelas globotų visus medikus, o medikai globotų mus, pacientus“, – linkėjo jis.
 

„Šimtas metų – tai visa epocha. Per šimtą metų ne vienoje šeimoje užaugo gydytojų kartos: seneliai, tėvai, anūkai. Matau, kad turite gražią, stiprią bendruomenę, kuria tikrai galite didžiuotis. Nuoširdžiausi sveikinimai“, – nuo scenos žodį tarė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

 
Rokiškio ligoninės vadovas Raimundas Martinėlis Jurbarko ligoninės bendruomenę sveikino Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu: „Linkime nepasiklysti reformos keliuose, pasiekti pačių geriausių rezultatų. Turint tokią palaikymo komandą – merą ir profesorių A.Macą – tikrai pasieksite geriausių rezultatų“.
 
„Visi, atvykę į ligoninę, laukia stebuklų. Ir tie dalykai įvyksta: jūs priverčiate plakti sustojusią širdį, išgydote plaučių uždegimą, sustabdote nepakeliamą skausmą. Tai maži dideli stebuklai. Ačiū, vadove, už puikų darbą. Ačiū, mere, kad padedate išlaikyti ligoninę. Ačiū, Seimo nariai, kad matote jos perspektyvą“, – kalbėjo Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
 
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas įteikė simbolinę dovaną – jauno dailininko autorinį darbą „Vėliavnešys“: „Gydymo įstaigą puošia ne pastatai. Gydymo įstaigą puošia joje dirbantys žmonės. Jūsų pirmtakai iškėlė vėliavą prieš šimtą metų. Šimtą metų ją garbingai, keisdamiesi, nešė. Ir štai atėjo šimtmetis, kada jūs tą vėliavą turėsite nešti toliau. Didelės sėkmės ir stiprybės.“
 
„Šiandieninės Jurbarko ligoninės kolektyvo tikslas yra lygiai toks pat, kaip ir prieš šimtą metų – pagalba ir rūpestis pacientais. Šimtmečio proga siunčiame šimtą geriausių linkėjimų kelią į naują šimtmetį tiesiančiam jūsų kolektyvui“, – linkėjo Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Remigija Mencienė.
 
Pasveikinti atvyko ir Jurbarko Švč. Trejybės parapijos klebonas Darius Auglys: „Ligoninė daro stebuklus. Esate tie gerieji angelai, pas kuriuos žmonės ateina, kai skauda. Jūs padedate įvykti neįmanomiems stebuklams. Sveikinu jus šv. Luko, medicinos darbuotojų globėjo, išvakarėse.“
 
Ne vieną sieną Jurbarko ligoninės Vaikų ligų skyriuje išpuošusi menininkė Rasa Grybaitė, Vinco Grybo memorialinio muziejaus vadovė, džiaugėsi artima įstaigų bendryste. „Labai daug dalykų mus riša: drauge švenčiame jubiliejus, o skulptorius V.Grybas artimai bendravo su tuometiniu ligoninės vyriausiuoju gydytoju Povilu Perevičiumi. Tai graži draugystė, – kalbėjo R.Grybaitė ir įteikė simbolinę dovaną – originalų dailininkės Daivos Kairevičiūtės, kuri neseniai įveikė onkologinę ligą, paveikslą: – Simboliškai norime pasakyti, kad menas irgi gydo.“


 
Sujaudino asmeninės istorijos
 
Netrukus scenoje nuskambėjo jautrios asmeninės istorijos, atskleidusios, kaip glaudžiai ligoninės istorijoje pynėsi žmonių likimai.
 
Rimas Perevičius, kurio giminaitis Povilas Perevičius kadaise vadovavo ligoninei, jaudinosi: „Laikau save ne tik jurbarkiečiu, laikau save ligoninės vaiku. Penkiolika pirmųjų gyvenimo metų praleidau ligoninės teritorijoje. Ten išmokau važinėti dviračiu, pradėjau eiti į mokyklą.“ Ligoninėje keletą dešimtmečių dirbo abu R.Perevičiaus tėvai. „Prisimenu plačius koridorius, eterio kvapą, kurį mama parsinešdavo grįždama po naktinių budėjimų. Esu įsitikinęs, kad daktaras P.Perevičius būtų ypač patenkintas galėdamas matyti šią nuostabią šventę.“
 
Prisiminusi savo močiutę slaugytoją Gražiną Grinienę G.Griniūtė susigraudino: „Vaikystės prisiminimai labai gražūs. Su močiute, sese, pusbroliu ir pusesere keliaudavome į ligoninę, apžiūrinėdavome instrumentus, močiutė mus vedžiodavosi koridoriais. Jos pripratinta nebijau nei gydytojų, nei baltų pirštinių, nei baltų chalatų. Kiekvieną kartą, kai tenka užeiti pas gydytoją, prisimenu močiutę.“ Ji padovanojo ligoninei M.K.Čiurlionio muzikinį kūrinį, linkėdama gyvuoti ilgai ir gydyti su meile.
 
„Garbės žodis, ligoninėje esu sutikęs Gerūtos močiutę“, – su šypsena prisiminė didelę sekėjų armiją „YouTube“ kanale turintis visuomenininkas Skirmantas Malinauskas. Su renginio svečiais jis pasidalino prisiminimais apie senelį Juozą Malinauską, buvusį ligoninės vyriausiąjį gydytoją.
 
„Kartais atrodė, kad darbas jam svarbiau negu šeima, negu anūkai. Jis tuo gyveno, jam tai buvo visas pasaulis. Sunkiai įsivaizduoju, kad kokia nors kita darbovietė galėtų duotų tiek, kiek ši ligoninė davė mano seneliui. Jūs jam visa tai suteikėte, ir aš esu labai dėkingas, – jaudinosi S.Malinauskas ir priminė medikams: – Sunkiau įsivaizduoti ką nors garbingiau, kilniau, negu gelbėti žmonių gyvybes. Kai einate į savo darbą, supraskite, kokia išskirtinė yra ši profesija.“
 
Šventę užbaigė grupės „Hiperbolė“ koncertas. Svečiai džiaugėsi, kad būtent šios grupės melodijos lydėjo ne vieną ligoninės istorijos dešimtmetį ir vis dar jungia skirtingų kartų medikus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!