Praėjusią savaitę Šilutės ligoninė minėjo 125 metų sukaktį. Kaip sako jos vadovas Darius Steponkus, ant šimtametės ligoninės pamatų šis kraštas turi modernią ligoninę. O įstaigoje dirbantys medikai tvirtina, jog didelė motyvacija dirbti ten, kur jautiesi reikalingas.
Šventei skirtuose renginiuose pristatyta šimtametė gydymo įstaigos istorija, konferencijoje kolegos iš Kauno, Klaipėdos bei Vilniaus skaitė pranešimus, netrūko ir muzikos bei edukacinių momentų.
Naujas padalinys
Gegužės pradžioje Šilutės ligoninėje duris atvėrė naujas Vidaus ligų padalinys, kurio remonto darbai prasidėjo prieš metus. Kaip sako medikai, sąlygos pasikeitė kardinaliai ir tuo džiaugiasi ne tik jie, bet ir pacientai.
Naujasis Vidaus ligų padalinys atitinka ketvirtąjį šalies sveikatos apsaugos restruktūrizavimo etapą, kuriame numatyta visose ligoninėse steigti bendrus neurologijos ir vidaus ligų skyrius. Pasak medikų, prieš pertvarką Nervų ligų skyriuje buvo 15 lovų, o vidaus ligų – 30 lovų. Po remonto nervų ligomis sergantiems žmonėms skirta 3 lovomis daugiau.
Padalinyje gydomi pacientai skundžiasi širdies, plaučių, virškinamojo trakto, inkstų ir kepenų veiklos sutrikimais. Čia yra visa būtina aparatūra, atliekami laboratoriniai, echoskopiniai, invaziniai ir rentgenologiniai tyrimai. Širdies echoskopija atliekama moderniu trimačiu echoskopu, kuriuo galima įvertinti širdies ertmių dydį, vožtuvų veiklą ir skilvelių būklę.
„Skyriuje gydomas visas žmogus: nuo galvos iki pėdų, visi organai, jų sistemos ir funkcijos“, - sako vidaus ligų gydytojas Kastytis Giedrikas. Nuo praėjusių metų spalio pradėjusi darbuotis vidaus ligų gydytoja Vaida Orentaitė sako, jog savo pasirinkimo grįžti dirbti į gimtąjį kraštą nesigaili. „Manęs dažnai klausia, kodėl atvažiavau čia, kodėl nesirinkau Vilniaus, Kauno ar kito didmiesčio. Įsitikinimas, jog tik didelėse ligoninėse įgyji daugiau praktikos, mano nuomone, yra klaidingas. Tikrai nesutikčiau, kad Šilutės ligoninėje darbo sąlygos kuo nors prastesnės. Juolab dabar, kai persikėlėme į naują ir modernų padalinį. Kai ieškai darbo, vertini kelis aspektus. Mano atveju nugalėjo, kad pati esu iš čia kilusi, pomėgiai – žvejyba ir priimtinos darbo sąlygos. Atvažiavau dirbti ten, kur manęs tikrai reikia“, - sako V.Orentaitė.
„Manęs dažnai klausia, kodėl atvažiavau čia, kodėl nesirinkau Vilniaus, Kauno ar kito didmiesčio. Įsitikinimas, jog tik didelėse ligoninėse įgyji daugiau praktikos, mano nuomone yra klaidingas“, - sako vidaus ligų gydytoja Vaida Orentaitė.
Apie iššūkius
Kaip sako Traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas Viktoras Šileikis, ligoninė be gydytojų yra tik pastatas. „Vienas didžiausių privalumų, kad per pastaruosius metus į kolektyvą įsiliejo daug jaunų gydytojų. Antras privalumas – bazė. Atnaujinta aparatūra leido pagerinti gydymo kokybę. Trečias privalumas –aplinka. Gražiai gyventi nori visi. Gydymo įstaigos - ne išimtis. Nors sienos negydo, bet pacientai nori gydytis sutvarkytoje ligoninėje, o medikams reikia gerų darbo sąlygų. Tikiuosi, kad gražės ir kiti skyriai. Šiuo metu atnaujinta Konsultacijų poliklinika, Vidau ligų padalinys.
Pacientai pokyčius vertina palankiai. Stengiamės, kad eilės mažėtų ir kad kiekviena paslauga būtų prieinama“, - sako V.Šileikis, prieš daugiau nei dešimtmetį atlikęs pirmąją Šilutės ligoninėje plastinę sąnario kremzlės operaciją.
Traumatologijos skyriuje šiuolaikiškai gydomos ir operuojamos visos traumos, siuvamos žaizdos, sausgyslės, plyšę raumenys, trūkę raiščiai, atliekama visų kaulų lūžių sintezė, artroskopinės operacijos, endoprotezavimas. Taip pat, kaip sako šio skyriaus medikai, atliekamos ir ortopedinės bei rekonstrukcinės operacijos.
Per praėjusius metus gydytojai traumatologai iš viso atliko 556 operacijas.
Simboliška, kad, po pirmos plastinės sąnario kremzlės operacijos praėjus dešimtmečiui ir į kolektyvą įsiliejus jauniems medikams, Šilutėje atlikta pirmoji klubo sąnario endoprotezavimo operacija. „Didelis iššūkis – būti pirmam. Tai - didelės apimties ir išmanymo reikalaujanti operacija, kuriai buvo ilgai ir kruopščiai ruoštasi. Pirmoji operacija truko daugiau nei dvi valandas, praėjo sklandžiai“, - pasakojo pirmąjį klubo sąnario endoprotezavimą atlikęs jaunasis gydytojas Paulius Piesliakas. Dabar tokių operacijų ligoninėje atlikta 20.
„Vienas didžiausių privalumų, kad per pastaruosius metus į kolektyvą įsiliejo daug jaunų gydytojų, o atnaujinta aparatūra leido pagerinti gydymo kokybę“, - sako ortopedas-traumatologas Viktoras Šileikis, prieš daugiau nei dešimtmetį atlikęs pirmąją Lietuvoje plastinę sąnario kremzlės operaciją.
Apie galimybes
Pasmalsavus, ar V.Šileikis niekada negalvojo apie darbą didmiestyje, gydytojas šypsosi. „Į Šilutę atvažiavau dirbti, o ne iš čia išvažiuoti. Tiek jauni gydytojai, tiek ir ilgamečiai čia jaučiasi reikalingi“, - sako V.Šileikis.
Tam pritaria ir jaunasis bendrosios praktikos chirurgas Tomas Grenoveckas. „Ligoninėje dirbu dvejus metus. Per juos nemažai visko jau padariau, bet minčių ir idėjų dar turiu. Kas mane čia atviliojo? Esu klaipėdietis, tad norėjau šiek tiek ramesnio gyvenimo nei Vilniuje ar Kaune.
Be to, jau nuo pirmos dienos, kai atvykdavau į Šilutę tik kaip budintis gydytojas, pasijutau reikalingas. Tai - turbūt didžiausia paskata. O ir vyriausiasis gydytojas palaiko įvairias idėjas, skatina diegti naujoves. Tik pradėjęs dirbti iš karto ėmiausi operacijų, kurios anksčiau čia nebuvo atliekamos. Pavyzdžiui, laparoskopiškai buvo atliekamos tik tulžies pūslės operacijos. Aš ėmiausi kirkšnies, pilvo sienos išvaržų, sąaugų atidalinimo. Taip pat atliekame ir diagnostines laparoskopijas trūkus skrandžiui.
Tai nedažni atvejai - per mano dvejus metus pasitaikė trys tokie atvejai. Žinoma, viskas priklauso nuo to, per kiek laiko pacientas atvyksta į ligoninę. Jei per šešias valandas nuo skrandžio trūkimo, galime operuoti laparoskopiškai. Šis būdas daug geresnis pacientui, nes trumpesnis pooperacinis laikotarpis, mažesnė uždegimų tikimybė“,- sako T.Grenoveckas.
Jaunasis gydytojas laparoskopiškai operuoja ir apendicitus. Kaip sako medikas, pasaulinės tendencijos tokios, jog būtent šis būdas įvykus apendicitui rekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo. „Pirmaisiais mano darbo metais laparoskopiškai operavome penkiasdešimt procentų apendicito atvejų. Šiemet jų bus daugiau nei aštuoniasdešimt procentų. Visi ligoninės chirurgai yra atlikę laparoskopines apendicito operacijas. Smagu, kad vyresni kolegos mano idėjas ne tik palaikė, bet ir prašė, kad ir jiems parodyčiau, pamokyčiau“, - sako T.Grenoveckas.
„Pirmaisiais mano darbo metais laparoskopiškai operavome penkiasdešimt procentų apendicito atvejų. Šiemet jų bus daugiau nei aštuoniasdešimt procentų. Visi ligoninės chirurgai yra atlikę tokias operacijas. Smagu, kad vyresni kolegos mano idėjas ne tik palaikė, bet ir prašė, kad ir juos, pamokyčiau“, - sako bendrosios praktikos chirurgas Marius Grenoveckas.
Apie ateitį
Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas dermatovenerologas Leonas Balčėnas, įstaigoje dirbantis keturiasdešimt dvejus metus, pasakoja, kad poliklinikoje veikia Radiologijos padalinys, echoskopijų, endoskopijų ir kiti kabinetai. Vaikų ligų gydytojai mažuosius pacientus konsultuoja Vaikų ligų skyriaus priėmimo kambaryje. Konsultacinėje poliklinikoje antro lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia 18 specialybių gydytojai, jiems padeda bendrosios praktikos slaugytojos. „Jei matematikoje būčiau buvęs stipresnis, gal tapčiau inžinieriumi, bet... O jei rimtai, profesijos ir specialybės nekeisčiau. Tiesa, baigęs mokslus paskyrimą gavau į Plungės ligoninę. Bet taip jau atsitiko, kad Šilutėje dirbęs dermatovenerologas buvo perkeltas į Kauną ir gydymo įstaiga liko be šios srities specialisto. Tais laikais didžiulė problema buvo sifilis. Ne vienas gydymo įstaigos vadovas buvo gavęs papeikimų, kad nesugeba situacijos suvaldyti. Taigi, galima sakyti, jog turiu būti dėkingas sifiliui, kad atsidūriau Šilutėje“, - juokiasi L.Balčėnas.
Gerai tai, kad pavyksta suvaldyti eiles. Paslaugos pacientams prieinamos per gana trumpą laiką, tačiau norėtųsi, kad ir medikai būtų adekvačiai įvertinama už darbą“, - sako Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas dermatovenerologas Leonas Balčėnas.
Medikas prisimena, kad ėmusis darbo kartu su kolektyvu per dvejus metus situaciją pavyko suvaldyti ir ji buvo geriausia Lietuvoje. „Prisimenu, tuomet dirbome kaip kriminalistai. Bendradarbiavome ir su spauda, ir patys ieškodavome pacientų – buvo suburta gera tarpžinybinė komanda. Per keturis darbo dešimtmečius daug kas pasikeitė. Vieni dalykai į gerą pusę, kiti - nelabai. Daugiausiai problemų, kaip, beje, ir visoje šalyje, kyla dėl vyresnio amžiaus pacientų, sergančių keliomis ligomis. Jiems reikia ir daugiau laiko, ir tyrimų, tačiau apmokėjimas už paslaugas nėra adekvatus. Gerai tai, kad pavyksta suvaldyti eiles. Paslaugos pacientams prieinamos per gana trumpą laiką, tačiau norėtųsi, kad ir medikai būtų adekvačiai įvertinami už darbą“, - sako L.Balčėnas.
Naujų idėjų gausu
Pasiteiravus apie ateities planus T.Grenoveckas sako, jog jų yra. „Ateityje bandysime tulžies pūslę išoperuoti vienu pjūviu. Taip pat galvojama sergantiesiems venų varikoze operacijas atlikti lazeriu. Šiuo metu tokios operacijos atliekamos įprastu būdu. Turime minčių ir dėl hemorojaus operacijų, kurias norėtume atlikti pacientams patogesniu ir mažiaus skausmingu būdu“, - vardija T.Grenoveckas. Savo ruožtu traumatologas – ortopedas V.Šileikis sako, jog po dešimtmečio Šiltės ligoninę norėtų matyti tokią pat modernią ir augančią.
Reikia judėti pirmyn, o ne dairytis į praeitį
L.S. kalbina Šilutės ligoninės vyriausiąjį gydytoją Darių Steponkų apie tai, kokią ligoninę vadovas norėtų matyti dar po keliasdešimties metų.
- Žvelgiant į Šilutės ligoninės istoriją, galima sakyti, kad ji visuomet stengėsi išlikti modernia gydymo įstaiga. Kokią ją įsivaizduojate dar po kelių dešimčių metų?
- Šiandien laimėjimas tas, jog galime minėti ligoninės 125 metų jubiliejų. Tai - bene seniausia gydymo įstaiga, kuri nuo pat jos įkūrimo iki šiol teikia tas pačias paslaugas. Taigi ant šimtmečio pamatų turime modernią ligoninę, kurioje dirba pacientus gerbiantys ir jiems reikalingi medikai. Priešingu atveju, ir mūsų, medikų, tikslas būtų trumpalaikis.
Žvelgdamas į ateitį norėčiau, kad sveikatos apsaugos sistema kisdama prisitaikytų prie to, ko labiausiai reikia pacientams ir išlaikytų aukščiausio lygio paslaugas. Nes, kaip bebūtų, lėšų trūkumas, pacientų mažėjimas vis labiau sunkina gydymo įstaigų egzistavimą. Vadinasi, turime lanksčiau prisitaikyti prie to, ko reikia čia ir dabar.
- Su medikais suskaičiavome, kad Šilutės ligoninė net puse amžiaus senesnė nei Kauno klinikos...
- Mes mielai vadintumėmės naujosiomis Kauno klinikomis, o šias vadintume senąja Šilute. Bet toks Vasiukų variantas turbūt „nepraeis“ (juokiasi). Tačiau bent jau savo regione norėtume būti kaip Kauno klinikos. Su šios ligoninės medikais, lektoriais glaudžiai bendradarbiaujame. Jubiliejui skirtoje konferencijoje jie pristatys pranešimus. Tai - puikus pavyzdys, kad gydymo įstaigos neturi būti uždaros, jos privalo bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus pacientų vardan. Toks pat bendradarbiavimas vyksta ir su Klaipėdos gydymo įstaigomis. Mūsų tikslas dirbti bendram labui, o ne konkuruoti.
Žinoma, sveika konkurencija, kad pacientai gautų kuo kokybiškesnę paslaugą, reikalinga. Labai sudėtingais atvejais visi veiksmai turi būti koordinuojami. Turiu svajonę, kad mūsų bendradarbiavimas su Kauno klinikomis ir Klaipėdos ligoninėmis taptų pavyzdžiu, kaip judėti pirmyn, o ne dairytis į praeitį. Kažkada ir Šilutės ligoninėje per metus buvo pusantro tūkstančio gimdymų, dabar jų sumažėjo ir mes turėjome persiorientuoti. Ką gali žinoti, gal po kelerių metų vėl teks keisti strategiją. Aš tikiu, kad emigravę žmonės pradės grįžti į savo kraštą.
- Ir neseniai pradėję dirbti, ir ilgamečiai ligoninės darbuotojai kaip vieną privalumų įvardijo tai, kad čia jaučiasi itin reikalingi. Kaip pavyksta tokią aurą sukurti?
Tokias tradicijas jau radau, net ir pats būdamas jaunas gydytojas darbą Šilutėje dėl to rinkausi. Kaip vadovas esu linkęs diplomatiniu keliu siekti tikslo. Juk geriausias darbuotojas ne tas, kuris viską daro iš baimės, o tas, kuris žino, kad yra svarbus ir reikalingas; šiandien gal net ir pats reikalingiausias. Tokiais principais vadovaujantis, matyt, ir pavyksta sukurti palankią atmosferą. Žinoma, pasitaiko visko: ir pasiginčijame, ir pasibarame, bet kiekvienu atveju ieškome kompromiso. Gal todėl ir esame vieningi.
Jubiliejaus proga Šilutės ligoninės medikams Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu įteikė šio komiteto narys Darius Kaminskas (nuotr. – pirmas iš kairės).
Skaičiai
Per pastaruosius trejus metus vidutiniškai 7 proc. padaugėjo pacientų apsilankymų ir išaugo konsultacijų skaičius Konsultacinėje poliklinikoje ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. 2015-aisiais bendras pacientų apsilankymų skaičius 94137, o konsultacijų - 72410. Apie 80 proc. pacientų lankosi Konsultacinėje poliklinikoje. Svarbu tai, jog didėjantis pacientų apsilankymų ir suteiktų specialistų konsultacijų skaičius parodo Šilutės rajono gyventojų pasitikėjimą įstaigos gydytojais specialistais.
Truputis istorijos
1892 metais spalio 10 dieną kairiajame Šyšos krante, prie Rusnės plento, iškilo mūrinis ligoninės pastatas. Pagrindinis korpusas ir ūkinis pastatas iškilmingai atidaryti 1893 metų rugsėjo 1 dieną. Naujojoje ligoninėje buvo 30 lovų, aštuonios palatos ir operacinės kambarys. Netrukus skaičius išaugo iki 60 lovų. Žemės sklypą ligoninės statybai padovanojo jo dvarininkas Hugo Šojus.
1923 metais greta ligoninės iškilo naujas korpusas. Tuometinio vyr. gydytojo Eriko Šojaus rūpesčiu buvo įrengtos purvo vonios. Jos veikdavo vasarą ir žiemą. Purvą veždavo iš Aukštumalės pelkių ir laikydavo nedideliame priestate.
Po karo 1945-aisiais sausio 1 dieną iš Panevėžio atvyko Janina Juraškienė, kuri pradėjo iš naujo organizuoti rajone sveikatos apsaugą. Netrukus ligoninėje buvo įkurdinama 50 lovų, dirbo 3 gydytojai ir 12 medicinos seserų.
1993-aisiais ligoninėje įkurtas Hemodializės skyrius. Tuo metu tai buvo vienas kabinetas, kuriame buvo atliekamos hemodializės. Klaipėdos apskrityje pirmieji turėjo tokią aparatūrą, gerą vandens kokybę, todėl 1994-aisiais hemodializuojami buvo vaikai. Šiandien tai nedidelis, bet modernus 5 lovų skyrius. Pernai skyriuje atliktos iki 1500 hemodializių procedūros.
1997-aisiais, įkurtas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, o 1999-aisiais atidarytas suremontuotame buvusiame tuometiniame Akušerijos patologijos skyriuje. 1999 metais skyriuje gydyti 783 pacientai, o 2016-aisiais – 2133.
Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyrius atidarytas 2001-aisiais. Kiekvienais metais vaikų lovos užimtumo rodiklis geresnis, o gydymo vidutinė trukmė trumpesnė nei Lietuvos vidurkis. Daugiausia vaikų gydyta 2016-aisiais - 1614 vaikų, o mažiausiai 2006-aisiais - 1389.
Chirurginiame skyriuje nuo 2009 metų pradėtos teikti dienos chirurgijos paslaugos. Per 2016-uosius Chirurginiame skyriuje atliktos 624 operacijos.
Nuo 2011-ųjų Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje reabilitologai dirba su šiuolaikiška įranga. Šiame skyriuje naudojami mikrobangų ir induktotermijos aparatai, magnetoterapijos aparatas su kušete, impulsinių srovių, kompresinės terapijos aparatai, kompiuterizuotas stuburo tempimo aparatas, bei Sonvalio aparatas – kraujotakos susirgimams.
2012-aisiais įstaigai suteikiamas regioninės ligoninės statusas.
2014 metais kardiologijos ir insulto klasteriai suteikė galimybę Šilutės ligoninės pacientams gauti geriausią gydymą.
Šilutės ligoninė yra viena iš keliolikos šalies ligoninių, kurioms skirta Šveicarijos parama nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūrai gerinti. 2015-aisiais Šilutės ligoninė gavo 25 pavadinimų įrangos, modernių medicinos priemonių komplektų ir priemonių, reikalingų nėščiosioms, gimdyvėms bei naujagimiams, už daugiau kaip 180 tūkst. eurų.
Komentuoti: