Ši­lu­tės me­di­kai: di­de­lė mo­ty­va­ci­ja dirb­ti ten, kur jau­tie­si rei­ka­lin­gas

Evelina Machova
2017-06-09
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Ši­lu­tės li­go­ni­nė mi­nė­jo 125 me­tų sukaktį. Kaip sa­ko jos va­do­vas Da­rius Ste­pon­kus, ant šim­ta­me­tės li­go­ni­nės pa­ma­tų šis kraš­tas tu­ri mo­der­nią li­go­ni­nę. O įstai­go­je dir­ban­tys me­di­kai tvirtina, jog di­de­lė mo­ty­va­ci­ja dirb­ti ten, kur jau­tie­si rei­ka­lin­gas.
Šven­tei skir­tuo­se ren­gi­niuo­se pri­sta­ty­ta šim­ta­me­tė gy­dy­mo įstai­gos is­to­ri­ja, kon­fe­ren­ci­jo­je ko­le­gos iš Kau­no, Klai­pė­dos bei Vil­niaus skai­tė pra­ne­ši­mus, ne­trū­ko ir mu­zi­kos bei edu­ka­ci­nių mo­men­tų.
Ši­lu­tės me­di­kai: di­de­lė mo­ty­va­ci­ja dirb­ti ten, kur jau­tie­si rei­ka­lin­gas
Gegužės pradžioje Šilutės ligoninėje duris atvėrė naujas Vidaus ligų padalinys. Kaip sako slaugos administratorė Birutė Juronienė, darbo sąlygos pasikeitė kardinaliai ir tuo džiaugiasi ne tik medikai, bet ir pacientai.

Nau­jas pa­da­li­nys
Ge­gu­žės pra­džio­je Ši­lu­tės li­go­ni­nė­je du­ris at­vė­rė nau­jas Vi­daus li­gų pa­da­li­nys, ku­rio re­mon­to dar­bai pra­si­dė­jo prieš me­tus. Kaip sa­ko me­di­kai, są­ly­gos pa­si­kei­tė kar­di­na­liai ir tuo džiau­gia­si ne tik jie, bet ir pa­cien­tai.
Nau­ja­sis Vi­daus li­gų pa­da­li­nys ati­tin­ka ket­vir­tą­jį ša­lies svei­ka­tos ap­sau­gos re­struk­tū­ri­za­vi­mo eta­pą, ku­ria­me nu­ma­ty­ta vi­so­se li­go­ni­nė­se steig­ti ben­drus neu­ro­lo­gi­jos ir vi­daus li­gų sky­rius. Pa­sak me­di­kų, prieš per­tvar­ką Ner­vų li­gų sky­riu­je bu­vo 15 lo­vų, o vi­daus li­gų – 30 lo­vų. Po re­mon­to ner­vų li­go­mis ser­gan­tiems žmo­nėms skir­ta 3 lo­vo­mis dau­giau.
 
Pa­da­li­ny­je gy­do­mi pa­cien­tai skun­džia­si šir­dies, plau­čių, virš­ki­na­mo­jo trak­to, inks­tų ir ke­pe­nų veik­los su­tri­ki­mais. Čia yra vi­sa bū­ti­na apa­ra­tū­ra, at­lie­ka­mi la­bo­ra­to­ri­niai, echos­ko­pi­niai, in­va­zi­niai ir rent­ge­no­lo­gi­niai ty­ri­mai. Šir­dies echos­ko­pi­ja at­lie­ka­ma mo­der­niu tri­ma­čiu echos­ko­pu, ku­riuo ga­li­ma įver­tin­ti šir­dies ert­mių dy­dį, vož­tu­vų veik­lą ir skil­ve­lių būk­lę.
 
„Sky­riu­je gy­do­mas vi­sas žmo­gus: nuo gal­vos iki pė­dų, vi­si or­ga­nai, jų sis­te­mos ir funk­ci­jos“, - sa­ko vi­daus li­gų gy­dy­to­jas Kas­ty­tis Gied­ri­kas. Nuo pra­ėju­sių me­tų spa­lio pra­dė­ju­si dar­buo­tis vi­daus li­gų gy­dy­to­ja Vai­da Oren­tai­tė sa­ko, jog sa­vo pa­si­rin­ki­mo grįž­ti dirb­ti į gim­tąjį kraš­tą ne­si­gai­li. „Ma­nęs daž­nai klau­sia, ko­dėl at­va­žia­vau čia, ko­dėl ne­si­rin­kau Vil­niaus, Kau­no ar ki­to did­mies­čio. Įsi­ti­ki­ni­mas, jog tik di­de­lė­se li­go­ni­nė­se įgy­ji dau­giau prak­ti­kos, ma­no nuo­mo­ne, yra klai­din­gas. Tik­rai ne­su­tik­čiau, kad Ši­lu­tės li­go­ni­nė­je dar­bo są­ly­gos kuo nors pra­stes­nės. Juo­lab da­bar, kai per­si­kė­lė­me į nau­ją ir mo­der­nų pa­da­li­nį. Kai ieš­kai dar­bo, ver­ti­ni ke­lis as­pek­tus. Ma­no at­ve­ju nu­ga­lė­jo, kad pa­ti esu iš čia ki­lu­si, po­mė­giai – žve­jy­ba ir pri­im­ti­nos dar­bo sąlygos. At­va­žia­vau dirb­ti ten, kur ma­nęs tik­rai rei­kia“, - sa­ko V.Oren­tai­tė.

 

 „Manęs dažnai klausia, kodėl atvažiavau čia, kodėl nesirinkau Vilniaus, Kauno ar kito didmiesčio. Įsitikinimas, jog tik didelėse ligoninėse įgyji daugiau praktikos, mano nuomone yra klaidingas“, - sako vidaus ligų gydytoja Vaida Orentaitė.

 

Apie iš­šū­kius
Kaip sa­ko Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus gy­dy­to­jas or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Vik­to­ras Ši­lei­kis, li­go­ni­nė be gy­dy­to­jų yra tik pa­sta­tas. „Vie­nas di­džiau­sių pri­va­lu­mų, kad per pas­ta­ruo­sius me­tus į ko­lek­ty­vą įsi­lie­jo daug jau­nų gy­dy­to­jų. Ant­ras pri­va­lu­mas – ba­zė. At­nau­jin­ta apa­ra­tū­ra lei­do pa­ge­rin­ti gy­dy­mo ko­ky­bę. Tre­čias pri­va­lu­mas –ap­lin­ka. Gra­žiai gy­ven­ti no­ri vi­si. Gy­dy­mo įstai­gos - ne iš­im­tis. Nors sie­nos ne­gy­do, bet pa­cien­tai no­ri gy­dy­tis su­tvar­ky­to­je li­go­ni­nė­je, o me­di­kams rei­kia ge­rų dar­bo są­ly­gų. Ti­kiuo­si, kad gra­žės ir ki­ti sky­riai. Šiuo me­tu at­nau­jin­ta Kon­sul­ta­ci­jų po­li­kli­ni­ka, Vi­dau li­gų pa­da­li­nys.
 
Pa­cien­tai po­ky­čius ver­ti­na pa­lan­kiai. Sten­gia­mės, kad ei­lės ma­žė­tų ir kad kiek­vie­na pa­slau­ga bū­tų pri­ei­na­ma“, - sa­ko V.Ši­lei­kis, prieš dau­giau nei de­šimt­me­tį at­li­kęs pir­mą­ją Šilutės ligoninėje plas­ti­nę są­na­rio krem­zlės ope­ra­ci­ją.

Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je šiuo­lai­kiš­kai gy­do­mos ir ope­ruo­ja­mos vi­sos trau­mos, siu­va­mos žaiz­dos, saus­gys­lės, ply­šę rau­me­nys, trū­kę raiš­čiai, at­lie­ka­ma vi­sų kau­lų lū­žių sin­te­zė, ar­tros­ko­pi­nės ope­ra­ci­jos, en­dop­ro­te­za­vi­mas. Taip pat, kaip sa­ko šio sky­riaus me­di­kai, at­lie­ka­mos ir or­to­pe­di­nės bei re­konst­ruk­ci­nės ope­ra­ci­jos.
 
Per pra­ėju­sius me­tus gy­dy­to­jai trau­ma­to­lo­gai iš vi­so at­li­ko 556 ope­ra­ci­jas.
Sim­bo­liš­ka, kad, po pir­mos plas­ti­nės są­na­rio krem­zlės ope­ra­ci­jos pra­ėjus de­šimt­me­čiui ir į ko­lek­ty­vą įsi­lie­jus jau­niems me­di­kams, Ši­lu­tė­je at­lik­ta pir­mo­ji klu­bo są­na­rio en­dop­ro­te­za­vi­mo ope­ra­ci­ja. „Di­de­lis iš­šū­kis – bū­ti pir­mam. Tai - di­de­lės ap­im­ties ir iš­ma­ny­mo rei­ka­lau­jan­ti ope­ra­ci­ja, ku­riai bu­vo il­gai ir kruopš­čiai ruoš­ta­si. Pir­mo­ji ope­ra­ci­ja tru­ko dau­giau nei dvi va­lan­das, pra­ėjo sklan­džiai“, - pa­sa­ko­jo pir­mą­jį klu­bo są­na­rio en­dop­ro­te­za­vi­mą at­li­kęs jau­na­sis gy­dy­to­jas Pau­lius Pies­lia­kas. Da­bar to­kių ope­ra­ci­jų li­go­ni­nė­je at­lik­ta 20.

 

„Vienas didžiausių privalumų, kad per pastaruosius metus į kolektyvą įsiliejo daug jaunų gydytojų, o atnaujinta aparatūra leido pagerinti gydymo kokybę“, - sako ortopedas-traumatologas Viktoras Šileikis, prieš daugiau nei dešimtmetį atlikęs pirmąją Lietuvoje plastinę sąnario kremzlės operaciją.



Apie ga­li­my­bes 
Pa­smal­sa­vus, ar V.Ši­lei­kis nie­ka­da ne­gal­vo­jo apie dar­bą did­mies­ty­je, gy­dy­to­jas šyp­so­si. „Į Ši­lu­tę at­va­žia­vau dirb­ti, o ne iš čia iš­va­žiuo­ti. Tiek jau­ni gy­dy­to­jai, tiek ir il­ga­me­čiai čia jau­čia­si rei­ka­lin­gi“, - sa­ko V.Ši­lei­kis.
Tam pri­ta­ria ir jau­na­sis ben­dro­sios prak­ti­kos chi­rur­gas Tomas Gre­no­vec­kas. „Li­go­ni­nė­je dir­bu dve­jus me­tus. Per juos ne­ma­žai vis­ko jau pa­da­riau, bet min­čių ir idė­jų dar tu­riu. Kas ma­ne čia at­vi­lio­jo? Esu klai­pė­die­tis, tad no­rė­jau šiek tiek ra­mes­nio gy­ve­ni­mo nei Vil­niu­je ar Kau­ne.
 
Be to, jau nuo pir­mos die­nos, kai at­vyk­da­vau į Ši­lu­tę tik kaip budin­tis gy­dy­to­jas, pa­si­ju­tau rei­ka­lin­gas. Tai - tur­būt di­džiau­sia pa­ska­ta. O ir vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas pa­lai­ko įvai­rias idė­jas, ska­ti­na dieg­ti nau­jo­ves. Tik pra­dė­jęs dirb­ti iš kar­to ėmiau­si ope­ra­ci­jų, ku­rios anks­čiau čia ne­bu­vo at­lie­ka­mos. Pa­vyz­džiui, la­pa­ros­ko­piš­kai bu­vo at­lie­ka­mos tik tul­žies pūs­lės ope­ra­ci­jos. Aš ėmiau­si kirkš­nies, pil­vo sie­nos iš­var­žų, są­au­gų ati­da­li­ni­mo. Taip pat at­lie­ka­me ir diag­nos­ti­nes la­pa­ros­ko­pi­jas trū­kus skran­džiui.
 
 Tai ne­daž­ni at­ve­jai - per ma­no dve­jus me­tus pa­si­tai­kė trys to­kie at­ve­jai. Ži­no­ma, vis­kas pri­klau­so nuo to, per kiek lai­ko pa­cien­tas at­vyks­ta į li­go­ni­nę. Jei per še­šias va­lan­das nuo skran­džio trū­ki­mo, ga­li­me ope­ruo­ti la­pa­ros­ko­piš­kai. Šis bū­das daug ge­res­nis pa­cien­tui, nes trum­pes­nis po­ope­ra­ci­nis lai­ko­tar­pis, ma­žes­nė už­de­gi­mų ti­ki­my­bė“,- sa­ko T.Gre­no­vec­kas.
 
Jau­na­sis gy­dy­to­jas la­pa­ros­ko­piš­kai ope­ruo­ja ir apen­di­ci­tus. Kaip sa­ko me­di­kas, pa­sau­li­nės ten­den­ci­jos to­kios, jog bū­tent šis bū­das įvy­kus apen­di­ci­tui re­ko­men­duo­ja­mas kaip pir­mo pa­si­rin­ki­mo. „Pir­mai­siais ma­no dar­bo me­tais la­pa­ros­ko­piš­kai ope­ra­vo­me pen­kias­de­šimt pro­cen­tų apen­di­ci­to at­ve­jų. Šie­met jų bus dau­giau nei aš­tuo­nias­de­šimt pro­cen­tų. Vi­si li­go­ni­nės chi­rur­gai yra at­li­kę la­pa­ros­ko­pi­nes apen­di­ci­to ope­ra­ci­jas. Sma­gu, kad vy­res­ni ko­le­gos ma­no idė­jas ne tik pa­lai­kė, bet ir pra­šė, kad ir jiems pa­ro­dy­čiau, pa­mo­ky­čiau“, - sa­ko T.Gre­no­vec­kas.

 

„Pirmaisiais mano darbo metais laparoskopiškai operavome penkiasdešimt procentų apendicito atvejų. Šiemet jų bus daugiau nei aštuoniasdešimt procentų. Visi ligoninės chirurgai yra atlikę tokias operacijas. Smagu, kad vyresni kolegos mano idėjas ne tik palaikė, bet ir prašė, kad ir juos, pamokyčiau“, - sako bendrosios praktikos chirurgas Marius Grenoveckas.

 

Apie at­ei­tį
Ši­lu­tės li­go­ni­nės Kon­sul­ta­ci­nės po­li­kli­ni­kos ve­dė­jas der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gas Le­o­nas Bal­čė­nas, įstai­go­je dir­ban­tis ke­tu­rias­de­šimt dve­jus me­tus, pa­sa­ko­ja, kad po­li­kli­ni­ko­je vei­kia Ra­dio­lo­gi­jos pa­da­li­nys, echos­ko­pi­jų, en­dos­ko­pi­jų ir ki­ti ka­bi­ne­tai. Vai­kų li­gų gy­dy­to­jai ma­žuo­sius pa­cien­tus kon­sul­tuo­ja Vai­kų li­gų sky­riaus pri­ėmi­mo kam­ba­ry­je. Kon­sul­ta­ci­nė­je po­li­kli­ni­ko­je an­tro ly­gio as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas tei­kia 18 spe­cia­ly­bių gy­dy­to­jai, jiems pa­de­da ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jos. „Jei ma­te­ma­ti­ko­je bū­čiau bu­vęs stip­res­nis, gal tap­čiau in­ži­nie­riu­mi, bet... O jei rim­tai, pro­fe­si­jos ir spe­cia­ly­bės ne­keis­čiau. Tie­sa, bai­gęs moks­lus pa­sky­ri­mą ga­vau į Plun­gės li­go­ni­nę. Bet taip jau at­si­ti­ko, kad Ši­lu­tė­je dir­bęs der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gas bu­vo per­kel­tas į Kau­ną ir gy­dy­mo įstai­ga li­ko be šios sri­ties spe­cia­lis­to. Tais lai­kais di­džiu­lė pro­ble­ma bu­vo si­fi­lis. Ne vie­nas gy­dy­mo įstai­gos va­do­vas bu­vo ga­vęs pa­pei­ki­mų, kad ne­su­ge­ba si­tu­a­ci­jos su­val­dy­ti. Tai­gi, ga­li­ma sa­ky­ti, jog tu­riu bū­ti dė­kin­gas si­fi­liui, kad at­si­dū­riau Ši­lu­tė­je“, - juo­kia­si L.Bal­čė­nas.

 

Gerai tai, kad pavyksta suvaldyti eiles. Paslaugos pacientams prieinamos per gana trumpą laiką, tačiau norėtųsi, kad ir medikai būtų adekvačiai įvertinama už darbą“, - sako Šilutės ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas dermatovenerologas Leonas Balčėnas.

 

Me­di­kas pri­si­me­na, kad ėmu­sis dar­bo kar­tu su ko­lek­ty­vu per dve­jus me­tus si­tu­a­ci­ją pa­vy­ko su­val­dy­ti ir ji bu­vo ge­riau­sia Lie­tu­vo­je. „Pri­si­me­nu, tuo­met dir­bo­me kaip kri­mi­na­lis­tai. Ben­dra­dar­bia­vo­me ir su spau­da, ir pa­tys ieš­ko­da­vo­me pa­cien­tų – bu­vo su­bur­ta ge­ra tarp­ži­ny­bi­nė ko­man­da. Per ke­tu­ris dar­bo de­šimt­me­čius daug kas pa­si­kei­tė. Vie­ni da­ly­kai į ge­rą pu­sę, ki­ti - ne­la­bai. Dau­giau­siai pro­ble­mų, kaip, be­je, ir vi­so­je ša­ly­je, ky­la dėl vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tų, ser­gan­čių ke­lio­mis li­go­mis. Jiems rei­kia ir dau­giau lai­ko, ir ty­ri­mų, ta­čiau ap­mo­kė­ji­mas už pa­slau­gas nė­ra adek­va­tus. Ge­rai tai, kad pa­vyks­ta su­val­dy­ti ei­les. Pa­slau­gos pa­cien­tams pri­ei­na­mos per ga­na trum­pą lai­ką, ta­čiau no­rė­tų­si, kad ir me­di­kai bū­tų adek­va­čiai įver­ti­na­mi už dar­bą“, - sa­ko L.Bal­čė­nas.
Nau­jų idė­jų gau­su
 
Pa­si­tei­ra­vus apie at­ei­ties pla­nus T.Gre­no­vec­kas sa­ko, jog jų yra. „At­ei­ty­je ban­dy­si­me tul­žies pūs­lę iš­ope­ruo­ti vie­nu pjū­viu. Taip pat gal­vo­ja­ma ser­gan­tie­siems ve­nų va­ri­ko­ze ope­ra­ci­jas at­lik­ti la­ze­riu. Šiuo me­tu to­kios ope­ra­ci­jos at­lie­ka­mos įpras­tu bū­du. Tu­ri­me min­čių ir dėl he­mo­ro­jaus ope­ra­ci­jų, ku­rias no­rė­tu­me at­lik­ti pa­cien­tams pa­to­ges­niu ir ma­žiaus skaus­min­gu bū­du“, - var­di­ja T.Gre­no­vec­kas. Sa­vo ruož­tu trau­ma­to­lo­gas – or­to­pe­das V.Ši­lei­kis sa­ko, jog po de­šimt­me­čio Šil­tės li­go­ni­nę no­rė­tų ma­ty­ti to­kią pat mo­der­nią ir au­gan­čią.


 
Rei­kia ju­dė­ti pir­myn, o ne dai­ry­tis į pra­ei­tį
 
L.S. kal­bi­na Ši­lu­tės li­go­ni­nės vy­riau­si­ą­jį gy­dy­to­ją Da­rių Ste­pon­kų apie tai, ko­kią li­go­ni­nę va­do­vas no­rė­tų ma­ty­ti dar po ke­lias­de­šim­ties me­tų.
 
- Žvel­giant į Ši­lu­tės li­go­ni­nės is­to­ri­ją, ga­li­ma sa­ky­ti, kad ji vi­suo­met sten­gė­si iš­lik­ti mo­der­nia gy­dy­mo įstai­ga. Ko­kią ją įsi­vaiz­duo­ja­te dar po ke­lių de­šim­čių me­tų?
- Šian­dien lai­mė­ji­mas tas, jog ga­li­me mi­nė­ti li­go­ni­nės 125 me­tų ju­bi­lie­jų. Tai - be­ne se­niau­sia gy­dy­mo įstai­ga, ku­ri nuo pat jos įkū­ri­mo iki šiol tei­kia tas pa­čias pa­slau­gas. Tai­gi ant šimt­me­čio pa­ma­tų tu­ri­me mo­der­nią li­go­ni­nę, ku­rio­je dir­ba pa­cien­tus ger­bian­tys ir jiems rei­ka­lin­gi me­di­kai. Prie­šin­gu at­ve­ju, ir mū­sų, me­di­kų, tiks­las bū­tų trum­pa­lai­kis.
Žvelg­da­mas į at­ei­tį no­rė­čiau, kad svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma kis­da­ma pri­si­tai­ky­tų prie to, ko la­biau­siai rei­kia pa­cien­tams ir iš­lai­ky­tų aukš­čiau­sio ly­gio pa­slau­gas. Nes, kaip be­bū­tų, lė­šų trū­ku­mas, pa­cien­tų ma­žė­ji­mas vis la­biau sun­ki­na gy­dy­mo įstai­gų eg­zis­ta­vi­mą. Va­di­na­si, tu­ri­me lanks­čiau pri­si­tai­ky­ti prie to, ko rei­kia čia ir da­bar.
 
- Su me­di­kais su­skai­čia­vo­me, kad Ši­lu­tės li­go­ni­nė net pu­se am­žiaus se­nes­nė nei Kau­no kli­ni­kos...
- Mes mie­lai va­din­tu­mė­mės nau­jo­sio­mis Kau­no kli­ni­ko­mis, o šias va­din­tu­me se­ną­ja Ši­lu­te. Bet toks Va­siu­kų va­rian­tas tur­būt „ne­pra­eis“ (juo­kia­si). Ta­čiau bent jau sa­vo re­gio­ne no­rė­tu­me bū­ti kaip Kau­no kli­ni­kos. Su šios li­go­ni­nės me­di­kais, lek­to­riais glau­džiai ben­dra­dar­biau­ja­me. Ju­bi­lie­jui skir­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je jie pri­sta­tys pra­ne­ši­mus. Tai - pui­kus pa­vyz­dys, kad gy­dy­mo įstai­gos ne­tu­ri bū­ti už­da­ros, jos pri­va­lo ben­dra­dar­biau­ti ir ko­or­di­nuo­ti veiks­mus pa­cien­tų var­dan. Toks pat ben­dra­dar­bia­vi­mas vyks­ta ir su Klai­pė­dos gy­dy­mo įstai­go­mis. Mū­sų tiks­las dirb­ti ben­dram la­bui, o ne kon­ku­ruo­ti.
 
Ži­no­ma, svei­ka kon­ku­ren­ci­ja, kad pa­cien­tai gau­tų kuo ko­ky­biš­kes­nę pa­slau­gą, rei­ka­lin­ga. La­bai su­dė­tin­gais at­ve­jais vi­si veiks­mai tu­ri bū­ti ko­or­di­nuo­ja­mi. Tu­riu sva­jo­nę, kad mū­sų ben­dra­dar­bia­vi­mas su Kau­no kli­ni­ko­mis ir Klai­pė­dos li­go­ni­nė­mis tap­tų pa­vyz­džiu, kaip ju­dė­ti pir­myn, o ne dai­ry­tis į pra­ei­tį. Kaž­ka­da ir Ši­lu­tės li­go­ni­nė­je per me­tus bu­vo pus­an­tro tūks­tan­čio gim­dy­mų, da­bar jų su­ma­žė­jo ir mes tu­rė­jo­me per­sio­rien­tuo­ti. Ką ga­li ži­no­ti, gal po ke­le­rių me­tų vėl teks keis­ti stra­te­gi­ją. Aš ti­kiu, kad emig­ra­vę žmo­nės pra­dės grįž­ti į sa­vo kraš­tą.
 

- Ir ne­se­niai pra­dė­ję dirb­ti, ir il­ga­me­čiai li­go­ni­nės dar­buo­to­jai kaip vie­ną pri­va­lu­mų įvar­di­jo tai, kad čia jau­čia­si itin rei­ka­lin­gi. Kaip pa­vyks­ta to­kią au­rą su­kur­ti?
To­kias tra­di­ci­jas jau ra­dau, net ir pats bū­da­mas jau­nas gy­dy­to­jas dar­bą Ši­lu­tė­je dėl to rin­kau­si. Kaip va­do­vas esu lin­kęs di­plo­ma­ti­niu ke­liu siek­ti tiks­lo. Juk ge­riau­sias dar­buo­to­jas ne tas, ku­ris vis­ką da­ro iš bai­mės, o tas, ku­ris ži­no, kad yra svar­bus ir rei­ka­lin­gas; šian­dien gal net ir pats rei­ka­lin­giau­sias. To­kiais prin­ci­pais va­do­vau­jan­tis, ma­tyt, ir pa­vyks­ta su­kur­ti pa­lan­kią at­mo­sfe­rą. Ži­no­ma, pa­si­tai­ko vis­ko: ir pa­si­gin­či­ja­me, ir pa­si­ba­ra­me, bet kiek­vie­nu at­ve­ju ieš­ko­me kom­pro­mi­so. Gal to­dėl ir esa­me vie­nin­gi.

Jubiliejaus proga Šilutės ligoninės medikams Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu įteikė šio komiteto narys Darius Kaminskas (nuotr. – pirmas iš kairės).

 
Skaičiai
Per pastaruosius trejus metus vidutiniškai 7 proc. padaugėjo pacientų apsilankymų ir išaugo konsultacijų skaičius Konsultacinėje poliklinikoje ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. 2015-aisiais bendras pacientų apsilankymų skaičius 94137, o konsultacijų - 72410. Apie 80 proc. pacientų lankosi Konsultacinėje poliklinikoje. Svarbu tai, jog didėjantis pacientų apsilankymų ir suteiktų specialistų konsultacijų skaičius parodo Šilutės rajono gyventojų pasitikėjimą įstaigos gydytojais specialistais.

 
Truputis istorijos
 
1892 me­tais spa­lio 10 die­ną kai­ria­ja­me Šy­šos kran­te, prie Rus­nės plen­to, iš­ki­lo mū­ri­nis li­go­ni­nės pa­sta­tas. Pa­grin­di­nis kor­pu­sas ir ūki­nis pa­sta­tas iš­kil­min­gai ati­da­ry­ti 1893 me­tų rug­sė­jo 1 die­ną. Nau­jo­jo­je li­go­ni­nė­je bu­vo 30 lo­vų, aš­tuo­nios pa­la­tos ir ope­ra­ci­nės kam­ba­rys. Ne­tru­kus skai­čius iš­au­go iki 60 lo­vų. Že­mės skly­pą li­go­ni­nės sta­ty­bai pa­do­va­no­jo jo dva­ri­nin­kas Hu­go Šo­jus.
 
1923 me­tais gre­ta li­go­ni­nės iš­ki­lo nau­jas kor­pu­sas. Tuo­me­ti­nio vyr. gy­dy­to­jo Eri­ko Šo­jaus rū­pes­čiu bu­vo įreng­tos pur­vo vo­nios. Jos veik­da­vo va­sa­rą ir žie­mą. Pur­vą vež­da­vo iš Aukš­tu­ma­lės pel­kių ir lai­ky­da­vo ne­di­de­lia­me prie­sta­te.
Po ka­ro 1945-ai­siais sau­sio 1 die­ną iš Pa­ne­vė­žio at­vy­ko Ja­ni­na Ju­raš­kie­nė, ku­ri pra­dė­jo iš nau­jo or­ga­ni­zuo­ti ra­jo­ne svei­ka­tos ap­sau­gą. Ne­tru­kus li­go­ni­nė­je bu­vo įkur­di­na­ma 50 lo­vų, dir­bo 3 gy­dy­to­jai ir 12 me­di­ci­nos se­se­rų.
 
1993-ai­siais li­go­ni­nė­je įkur­tas He­mo­dia­li­zės sky­rius. Tuo me­tu tai bu­vo vie­nas ka­bi­ne­tas, ku­ria­me bu­vo at­lie­ka­mos he­mo­dia­li­zės. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je pir­mie­ji tu­rė­jo to­kią apa­ra­tū­rą, ge­rą van­dens ko­ky­bę, to­dėl 1994-ai­siais he­mo­dia­li­zuo­ja­mi bu­vo vai­kai. Šian­dien tai ne­di­de­lis, bet mo­der­nus 5 lo­vų sky­rius. Per­nai sky­riu­je at­lik­tos iki 1500 he­mo­dia­li­zių pro­ce­dū­ros.
 
1997-ai­siais, įkur­tas Re­a­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos sky­rius, o 1999-ai­siais ati­da­ry­tas su­re­mon­tuo­ta­me bu­vu­sia­me tuo­me­ti­nia­me Aku­še­ri­jos patologijos sky­riu­je. 1999 me­tais sky­riu­je gy­dy­ti 783 pa­cien­tai, o 2016-ai­siais – 2133.
Ši­lu­tės li­go­ni­nės Vai­kų li­gų sky­rius ati­da­ry­tas 2001-ai­siais. Kiek­vie­nais me­tais vai­kų lo­vos už­im­tu­mo ro­dik­lis ge­res­nis, o gy­dy­mo vi­du­ti­nė truk­mė trum­pes­nė nei Lie­tu­vos vi­dur­kis. Dau­giau­sia vai­kų gy­dy­ta 2016-ai­siais - 1614 vai­kų, o ma­žiau­siai 2006-ai­siais - 1389.
 


Chi­rur­gi­nia­me sky­riu­je nuo 2009 me­tų pra­dė­tos teik­ti die­nos chi­rur­gi­jos pa­slau­gos. Per 2016-uo­sius Chi­rur­gi­nia­me sky­riu­je at­lik­tos 624 ope­ra­ci­jos.
Nuo 2011-ųjų Fi­zi­nės me­di­ci­nos ir re­a­bi­li­ta­ci­jos sky­riu­je re­a­bi­li­to­lo­gai dir­ba su šiuo­lai­kiš­ka įran­ga. Šia­me sky­riu­je nau­do­ja­mi mik­ro­ban­gų ir in­duk­to­ter­mi­jos apa­ra­tai, mag­ne­to­te­ra­pi­jos apa­ra­tas su ku­še­te, im­pul­si­nių sro­vių, kom­pre­si­nės te­ra­pi­jos apa­ra­tai, kom­piu­te­ri­zuo­tas stu­bu­ro tem­pi­mo apa­ra­tas, bei Son­va­lio apa­ra­tas – krau­jo­ta­kos su­sir­gi­mams.
 
2012-ai­siais įstai­gai su­tei­kia­mas re­gio­ni­nės li­go­ni­nės sta­tu­sas.
2014 me­tais kar­dio­lo­gi­jos ir in­sul­to klas­te­riai su­tei­kė ga­li­my­bę Ši­lu­tės li­go­ni­nės pa­cien­tams gau­ti ge­riau­sią gy­dy­mą.
Ši­lu­tės li­go­ni­nė yra vie­na iš ke­lio­li­kos ša­lies li­go­ni­nių, ku­rioms skir­ta Švei­ca­ri­jos pa­ra­ma nėš­čių­jų, gim­dy­vių ir nau­ja­gi­mių prie­žiū­rai ge­rin­ti. 2015-ai­siais Ši­lu­tės li­go­ni­nė ga­vo 25 pa­va­di­ni­mų įran­gos, mo­der­nių me­di­ci­nos prie­mo­nių kom­plek­tų ir prie­mo­nių, rei­ka­lin­gų nėš­čio­sioms, gim­dy­vėms bei nau­ja­gi­miams, už dau­giau kaip 180 tūkst. eu­rų.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris