Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė: apie prieš šešiolika metų gimusią ir pasiteisinusią idėją

Evelina Machova
2017-01-19
„Amerika“ – toks įspūdis susidaro užsukus į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centrą. Anksčiau šiose patalpose kartu buvo įsikūręs ir Skubios pagalbos skyrius, tačiau stengiantis pacientams sukurti didesnį komfortą kilo mintis juos atskirti. Idėja pasiteisino su kaupu. Puikus to įrodymas - augantis pacientų skaičius. Tiesa, jų daugėja ir Skubiosios pagalbos skyriuje, todėl medikai vardija, kokių pokyčių reikia norint, kad pagalba būtų suteikiama greičiau bei kokybiškiau.
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė: apie prieš šešiolika metų gimusią ir pasiteisinusią idėją
Traumas patyrusiems pacientams pirmiausia pagalba suteikiama Skubiosios pagalbos skyriuje. Vėliau, maždaug po dešimties dienų, tas pats traumatologas, kuris pacientą priėmė pirmą kartą, tęsią jo gydymą.

Idėja, kilusi prieš šešiolika metų
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centro (Planinės pagalbos skyriaus) vedėjo Michailo Bravermano teigimu, idėja atskirti Skubiosios pagalbos skyrių ir Konsultacijų centrą gimė prieš šešiolika metų. „Poreikis visų pirma atsirado dėl komforto pacientams, be to, norėjome sudaryti geresnes sąlygas ir gydytojams. Skubiosios pagalbos pacientų srautai dideli, augo ir planinių gydytojų konsultacijų skaičius. Žmogui nelabai malonu laukti konsultacijos, kai čia pat atveža nukentėjusius autoįvykiuose ar neblaivius susižalojusius asmenis. Norėjosi, kad viskas būtų civilizuotai“, – sako M.Bravermanas. 
 
Pasak direktoriaus pavaduotojos klinikiniam darbui Tatjanos Golubajevos, Skubiosios pagalbos skyriuje buvo vykdomi du projektai. Pirmasis – 2006-2010 metų, skirtas pastatui rekonstruoti ir patalpoms pritaikyti. Jo vertė – 5 mln. eurų. Antrasis skirtas infrastruktūrai atnaujinti (vertė – 2,8 mln. eurų). Projektai įgyvendinti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis. „Be paramos, tik savo lėšomis gydymo įstaiga tikrai nepajėgtų atlikti tokių rekonstrukcinių darbų ar įsigyti modernios medicininės įrangos“, – sako T.Golubajeva.
 
Tiesa, Skubiosios pagalbos skyriaus patalpoms, priešingai nei Konsultacijų centrui, nebuvo galimybių atlikti kapitalinės rekonstrukcijos, todėl šiandien jos truputį per ankštos. „Patalpos pritaikytos dviem šimtams pacientų per parą, tačiau jų sulaukiame gerokai daugiau“, – sako ligoninės direktoriaus patarėjas Rimvydas Toločka.
Kuriant Konsultacijų centrą pirmiausia (2011-2014 m.) atlikta beveik 2 tūkst. kv. m. patalpų rekonstrukcija ir remontas. Nuo 2014 metų valstybės investicinėmis lėšomis, finansuojamas infrastruktūros ir aprūpinimo medicine įranga projektas, kuris bus užbaigtas 2017 m. Iš viso Konsultacijų centrui įkurti, įrangai įsigyti iš valstybės biudžeto skirti 3,8 mln. Eur.
 
Kas keturios minutės po naują pacientą

Anot medikų, jei per dieną Skubiosios pagalbos skyriuje apsilanko 240 pacientų, diena, galima sakyti, buvo rami. Kasdien vidutiniškai kas keturias minutes čia užregistruojamas naujas pacientas. Pusmetį skyriui vadovaujanti gydytoja Asta Jonaitienė sako, kad per metus skyriuje apsilanko apie 110 tūkst. pacientų. „Sukamės kaip įmanydami. Svarbiausia, kad turiu puikią komandą. Dirbti skubiosios pagalbos skyriuje nelengva ir fiziškai, ir psichologiškai. Sakoma, kad čia dirbti gali tik savo profesijos fanai. Infrastruktūra gera, įranga nuolat atnaujinama, tačiau vien to neužtenka, norint, kad paslaugos būtų suteikiamos greičiau ir kokybiškiau. Reikia gerų medikų“, – sako A.Jonaitienė.
 
Nors pacientų srautai dideli, tai nereiškia, kad skyrius dirba pelningai. Pasak T.Golubajevos, pernai atlikta analizė parodė, kad skyrius per metus patiria dvigubai daugiau išlaidų, nei gauna pajamų. „Neteisinga proporcija tarp paslaugų kainos. Stacionarines paslaugas teikti apsimoka, nes jos padengia sąnaudas. O ambulatorinė pagalba – ne. Manau, kainų sistema bus koreguojama, nes nenormalu, kai kiti ligoninės skyriai išlaiko skubiosios pagalbos padalinį“, – sako T.Golubajeva. Kolegei pritaria ir M.Bravermanas, primindamas, kad skubiosios pagalbos įkainis jau daug metų praktiškai nesikeitė, o investicijos, kad paslauga būtų suteikiama kokybiška, išaugo.
 
Gydytoja echoskopuotoja dr. Žareta Palaikienė, kaip pati sako, šiandien dirba su pačiu moderniausių echoskopu.

 
Pacientams trūksta informacijos

Jei per dieną Skubiosios pagalbos skyriuje apsilankytų iki 240 pacientų, paslaugos, ligoninės direktoriaus patarėjo Rimvydo Toločkos įsitikinimu, būtų suteikiamos greičiau ir kokybiškiau. Deja, dažnai į skyrių kreipiasi pacientai, kurių sveikatos problemas turėtų spręsti šeimos gydytojai.
„Vilniuje daugelis didžiųjų poliklinikų yra sudariusios sutartis su Centro poliklinika (Naujininkų, Lazdynų, N. Vilnios, Šeškinės), Karoliniškių, Antakalnio ir Vilniaus rajono centrinė poliklinikos  – su Vilniaus miesto klinikine ligonine, kur pagal šeimos gydytojo kompetenciją, pagalba pacientams teikiama tada, kai šios poliklinikos nedirba. Tačiau iš to, kokie srautai tenka jiems, o kokie mums, atrodo, kad pagal sutartį dirbame mes.
 
Pacientas šiuo atveju nekaltas – jam skauda ir jis kreipiasi ten, kur tikisi sulaukti pagalbos. Jei žmonės būtų informuoti, kad tokio pat lygio paslauga jiems bus suteikta kitoje gydymo įstaigoje, problemų kiltų mažiau. Tačiau peršasi išvada, kad pacientams tokios informacijos trūksta. Šeimos gydytojų krūviai dideli, o žmonės galbūt net šiek tiek gudraudami į ligoninę kreipiasi vakarais ar savaitgaliais“, – sako T.Golubajeva.
Medikų teigimu, visuomenė sensta, todėl šeimos gydytojo institucijai tenka vis svarbesnis vaidmuo. Šis specialistas  geriau pažįsta savo pacientus, kokiomis ligomis jie serga, kaip jie gydomi, o skubiosios pagalbos skyriaus gydytojai nežinodami jokios informacijos apie paciento sveikatos būklę priversti daryti daug tyrimų, kad nustatytų ligas ir suteiktų pagalbą. Jeigu  šeimos gydytojo kompetencijai priklausančios spręsti problemos perkeliamos gydymo įstaigų skubiosios pagalbos skyriams, sveikatos apsaugos sistema patiria milžiniškas išlaidas. 
 
Pasak R.Toločkos, ligoninė nėra pelno siekianti organizacija, tačiau jei pacientai, Sveikatos apsaugos ministerija bei ligonių kasos reikalauja greičio ir kokybės, vertėtų pagaliau atkreipti dėmesį į medikų ne vienerius metus keliamas problemas. „Skubiosios pagalbos skyriuje tiksliai planuoti pacientų srautus beveik neįmanoma, tačiau privaloma užtikrinti, kad visą parą, be jokių laisvadienių būtų pakankamas skaičius pagalbą teikiančių specialistų Pavyzdžiui, pašąla, plikledis – skyriuje darbo krūvis iš karto padidėja. Administracijai reikia ieškoti papildomų ir žmogiškųjų, ir įrangos resursų. Gydytojai, žinoma, neatsisakys papildomų budėjimų ar darbo, bet už tai jiems turi būti ir mokama papildomai. Tačiau paslaugos įkainyje tokios ekstrinės situacijos nėra numatytos. Kaip, beje, ir modernios įrangos išlaikymas“, – sako R.Toločka, pridurdamas, jog kartais tam reikia ir 100 tūkst. eurų.

Gydytojas urologas Algirdas Žalimas sako, kad Konsultacijų centro kabinetai įrengti taip, jog visus pacientui reikalingus tyrimus būtų galima atlikti iš karto.

Atsiperkančios investicijos
Praėjusią savaitę Konsultacijų centre duris atvėrė ir modernia įranga aprūpinta klausos tyrimo kamera, o netolimoje ateityje bus įrengtas modernus otorinolaringologo kabinetas. Pacientų patogumui gydytojų konsultantų kabinetai įrengti taip, kad juose būtų galima atlikti reikiamus tyrimus. „Tęstinumas žmogui labai svarbus. Gydytojai konsultantai dirba nuo septynių ryto iki penktos valandos vakaro. Pacientų srautai valdomi, kiekvienas atvyksta tiksliai jam numatytu laiku. Tiesa, kartais pastebiu, kad į Konsultacijų centrą atvykę pacientai šiek tiek pasimeta. Nesitiki, kad tokios paslaugos ir tokiuose kabinetuose gali būti teikiamos valstybinėje ligoninėje.
 
Atliekame elektromiografijas, periferinių kraujagyslių ištyrimą. Šis tyrimas padeda kelių sričių gydytojams ir parenkant gydymą, ir prognozuojant, kokia bus gydymo sėkmė. Taip pat atliekamas radiologinis tyrimas kaulų tankiui nustatyti. Tai labai pravartu ortopedams traumatologams. Atlikę šį tyrimą jie galės kur kas tiksliau parinkti operacijos taktiką bei prognozuoti jos sėkmę. Tai – didelis privalumas. Galvojame ir apie skausmo klinikos įkūrimą. Daugelis ligų, kurias gydo mūsų specialistai, susijusios su lėtiniu skausmu. Matome, kad tokios paslaugos poreikis auga, o ją teikiančių gydymo įstaigų mažai. Vadinasi, reikia išnaudoti šią nišą“, –Konsultacijų centro (Planinės pagalbos skyriaus) vedėjas Michailas Bravermanas.
 
R.Toločkos teigimu, Konsultacijų centras nėra vadinamoji tikra poliklinika. Tačiau pasaulyje tokio profilio gydymo įstaigos turi panašius centrus. Pacientui, turinčiam gydytojo siuntimą, paslaugas apmoka teritorinė ligonių kasa. Be to, konsultuojantis gydytojas mato, kokie tyrimai buvo atlikti. „Tai – universitetinė ligoninė. Atsinešusiam visus tyrimus pacientui lieka tik patikslinti diagnozę ir nuspręsti dėl tolesnio gydymo. Taip taupomas laikas, nereikia kartoti tyrimų“, – sako R.Toločka. Pacientai gali kreiptis ir be siuntimo, tačiau tokiu atveju už suteiktas paslaugas teks mokėti iš savo kišenės. Dažniausiai jomis pasinaudoja iš užsienio atvykę pacientai.
 
Pasiteisinusi idėja
M.Bravermano teigimu, idėja steigti Konsultacijų centrą pasiteisino. Planinių konsultacijų besikreipiančių pacientų skaičius auga. Jei prieš porą metų per metus jų buvo 27 tūkst., pernai – jau 37 tūkst. Antrinio ir tretinio lygio konsultacijas teikia dvidešimties skirtingų profilių medikai.
 
„Pacientų skaičius išaugo dvidešimt penkiais procentais. Tai puikus įrodymas, kad mūsų mintis pasiteisino. Patalpos pritaikytos taip, kad galėtume aptarnauti keturiasdešimt penkis tūkstančius pacientų per metus. Turime minčių, kaip toliau plėsti paslaugų spektrą. Pirmiausia renkamės tokias, kurių reikia mūsų pacientams. Siekiame, kad į Skubiosios pagalbos skyrių patekusiam žmogui vėliau gydytojo konsultacijos nereikėtų ieškoti po visą miestą. Specialistas, priėmęs Skubiosios pagalbos skyriuje, po dešimties dienų jį konsultuos poliklinikoje“, – sako M.Bravermanas.

 
Konsultacijų centre antrinio lygio konsultacijas teikia šie specialistai:
abdominalinės chirurgijos gydytojas;
akušeris ginekologas;
chirurgas;
echoskopuotojas;
endoskopuotojas;
fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
klinikinis fiziologas;

klinikinis toksikologas;
kraujagyslių chirurgas;
krūtinės chirurgas;
neurochirurgas;
neurologas;
oftalmologas;
ortopedas traumatologas;
otorinolaringologas;
plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas;
psichiatras;
pulmonologas;
radiologas;
urologas;
vidaus ligų gydytojas.

Tretinio lygio konsultacijas teikia šie specialistai:

abdominalinės chirurgijos gydytojas;
akušeris ginekologas;
echoskopuotojas;
endoskopuotojas;
kraujagyslių chirurgas;
krūtinės chirurgas;
neurochirurgas;
neurologas;
oftalmologas;
ortopedas traumatologas;
otorinolaringologas;
plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas;
radiologas;
urologas.
 
Planuojama:
endokrinologo konsultacija;
reumatologo konsultacija;
gastroenterologo konsultacija.

 Konsultacijų centre slaugytojoms taikoma savotiška rotacijos sistema. Kasdien joms tenka dirbti vis kitame kabinete. Vieną dieną jos dirba kartu su urologu, kitą – su traumatologu, trečią – su ginekologų.

Vienas lauke – ne karys
Skubią pagalbą teikiantys medikai įsitikinę – norint sėkmingai veikiančios gydymo įstaigos, vien modernios įrangos neužtenka – būtina ir profesionali komanda. „Medicinoje vienas tu apskritai mažai ką gali padaryti. Dažnai sakau, kad į ją ateina truputį „crazy“ žmonės, kurie savęs negaili. Žinoma, už tai jie tikisi ir atitinkamo atlygio ir gerų darbo sąlygų bei draugiškos atmosferos“, – sako R.Toločka.
 
Kolegai pritaria ir M.Bravermanas, teigiantis, kad skubią pagalbą teikiantys medikai privalo būti plataus profilio specialistai. „Pas mus, galima sakyti, vykdoma rotacija. Slaugytojos pasikeisdamos vieną dieną dirba kartu su urologu, kitą – su traumatologu, trečią – su ginekologu. Be to, jos privalo mokėti naudotis visa tuose kabinetuose esančia įranga. Gydytojai taip pat kelias dienas budi Skubiosios pagalbos skyriuje, kitas dirba Konsultacijų centre. Mano nuomone, taip tampama plataus profilio slaugytoja, o gydytojai sukaupia daugiau patirties“, – įsitikinęs  M.Bravermanas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica