Prieš trylika metų atidarius vieną pirmųjų dienos chirurgijos skyrių Respublikinėje Kauno ligoninėje, šiandien šis sprendimas, kaip sako jo įkūrėjas ir vadovas Jonas Andriuškevičius, pasiteisino su kaupu. Pacientai skyriuje dirbančiais specialistais pasitiki, atvyksta gydytis iš įvairiausių Lietuvos vietų. O gydytojai dirba su naujausia įranga, todėl gali pasiūlyti saugesnes operacijas.
„Išaugo ne tik operacijų skaičius, bet ir pasikeitė technologijos. Tarkim, jau dabar laparoskopiškai atliekame ne tik kirkšnies, bet ir šlaunies, bambos išvaržos operacijas“, - sako Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas Jonas Andriuškevičius.
Keturis kartus daugiau operacijų
„Nepaisant prastos demografinės padėties, pacientų skaičius pas mus auga, - sako Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas Jonas Andriuškevičius. - Pacientų sulaukiame ir iš užsienio. Jie drąsiai renkasi mūsų specialistus.“ Ir iš karto priduria, kad darbe vadovaujasi patarle: kas nustoja norėti būti geresnis, tas nustoja būti geras.
Dienos chirurgijos skyrius šioje ligoninėje įkurtas vienas pirmųjų Lietuvoje, o suburta komanda kolegų vadinta elitine. „Turi nuolat tobulėti, naudoti inovacijas, domėtis naujovėmis. Kitaip nieko nebus. Dar itin svarbus ir žmogiškasis veiksnys, tai yra kaip bendrauji su pacientu“, - įsitikinęs J.Andriuškevičius. Steigiant skyrių gydytojai patirties sėmėsi iš kolegų Vokietijoje, Austrijoje. Dabar sukauptą patirtį perduoda kolegoms iš Ukrainos.
Per 13 metų skyriuje atlikta daugiau nei 20 tūkstančių operacijų. „Tik pradėję darbą per metus atlikdavome jų vos tūkstantį, šiandien šis skaičius išaugo keturis kartus. Pradžioje, galima sakyti, dirbome laisvesniu režimu, dabar sukamės maksimaliomis apsukomis - per dieną dažnai atliekame aštuoniolika dvidešimt operacijų“, - sako J.Andriuškevičius.
L.S. skaičius
4
- tiek tūkst. dienos chirurgijos profilio operacijų per metus atliekama Respublikinėje Kauno ligoninėje.
Didžiausias krūvis
Per metus Respublikinėje Kauno ligoninėje atliekama daugiau nei 4 tūkst. dienos chirurgijos operacijų. Į klausimą, kokios operacijos daromos, gydytojas atsako: visos, kurios numatytos dienos chirurgijos apraše. Otorinolaringologai, oftalmologai, abdominaliniai chirurgai, ginekologai, traumatologai atlieka pusę visų operacijų. Tarkim, Bendrosios chirurgijos skyriuje dienos chirurgijos operacijų atliekama maždaug 600. Kraujagyslių chirurgijos skyriaus medikai jų padaro tiek pat. Vis dėlto didžiausias krūvis tenka Dienos chirurgijos skyriui - per metus operacijų atliekama 2,5 tūkst.
„Išaugo ne tik operacijų skaičius, bet ir pasikeitė technologijos. Tarkim, jau dabar laparoskopiškai atliekame ne tik kirkšnies, bet ir šlaunies, bambos išvaržos operacijas. Taip pat operuojamos išvaržos, kurios atsirado dėl anksčiau operuotų išvaržų. Kuo daugiau atliekama išvaržos operacijų, tuo didesnė tikimybė joms pasikartoti. Operuojant išvaržas laparoskopiškai mažiau žalojami vidaus audiniai, be to, galima kur kas geriau viską „sulopyti“ specialiu tinkleliu. Tai - viena naujovių“, - sako gydytojas J.Andriuškevičius.
Kaip tik neseniai gydymo įstaigoje buvo atlikta gana sudėtinga sienos išvaržos operacija. Pasak mediko, tokie atvejai, kaip ir atlikta operacija, gali būti pavyzdiniai, kitaip dar vadinamos demonstracinės operacijos. Nors visos išvaržų operacijos atliekamos dienos chirurgijoje, šis atvejis - sudėtingesnis, tad pacientas buvo stebimas ilgiau nei parą.
Pakeista guldymo tvarka
Pasmalsavus, ar augant pacientų skaičiui, neplanuojama plėsti dienos chirurgijos skyriaus, gydytojas sako, kad jau nebėra kur. „Mes ir taip jau išsiplėtėme. Anksčiau buvo dvi palatos po aštuonias lovas. Dabar turime dvi papildomas palatas, taigi iš viso dvidešimt lovų. Bet pacientų skaičius auga taip, kad net ir dabar ne visada telpame. Taip pat yra įrengta ir viena palata vaikams“, - sako J.Andriuškevičius.
Dar viena naujovė Respublikinėje Kauno ligoninėje - perorganizuota pacientų guldymo tvarka. Kaip pastebi medikas, pacientui iki operacijos lova nelabai ir būtina. „Turime įrengę salę, kur pacientai operacijos laukia įsitaisę patogiuose krėsluose, vartydami spaudą. Tiesa, pas kolegas vokiečius ar austrus pacientai ateina konkrečią valandą. Mes gi priėmėme sprendimą, kad anesteziologams, kurie pacientą apžiūri prieš operaciją, nereikėtų išeiti iš operacinės, persirengti, o prieš kitą operaciją vėl persirengti. Iš dalies tai vienas būdų taupyti kaštus: anesteziologai pacientus visus apžiūri iš ryto, po to juos slaugytojos palydi į operacinę, o po to – jau į palatas.
Kaip užsienyje
Į klausimą, ar, palyginti su kolegomis Vokietijoje arba Austrijoje, mūsiškiams ko nors dar trūksta, gydytojas atsako: „Pas mus viskas tas pats. Tik kolegos svetur turi platesnes galimybes naudoti modernias technologijas, nes kur kas platesnį paslaugų spektrą kompensuoja valstybės. Gydytojų, įrangos ar instrumentų turime pakankamai. Tai suteikia ir tam tikro saugumo. Tarkim, abdominaliniai chirurgai operuoja tulžies pūslę ir paaiškėja, kad jos latake yra akmenų - turima įranga leidžia viską atlikti vienu metu. Chirurgui tai suteikia ramybę, nes žinai, kaip reikia atlikti operaciją, ir tam turi visus įrankius. Čia - aukso standartas.“
J.Andriuškevičiaus teigimu, atsinaujinti stengiamasi nuolat. Pavyzdžiui, dabar akių operacijos dėl kataraktos ligoninėje atliekamos naujausia įranga - akių kataraktos mikroskopu. Šiuo aparatu atliekama dvylika operacijų per dieną. „Turime laparoskopinę įrangą „Olimpus“, ultragarsinį skalpelį, kuris pjauna be kraujo net kelių milimetrų kraujagysles. Tai itin naudinga operuojant išvaržas, o labiausiai - hemorojų, nes nebereikia raišioti mazgų. Pernai gruodį pradėjome atlikinėti ir venų obliacijos operacijas mikrobangų metodu. Kaip rodo studijos, toks metodas daugeliu atveju saugesnis ir už lazerines operacijas. Pliusai pacientui, kad nesužalojami šalia esantys nervai, kraujagyslės ar oda. Be to, minėtos operacijos, palyginti su lazerinėmis, yra dvigubai pigesnės.
Dar viena naujovė, kurią pradėjo taikyti mūsų endoskopuotojai, susijusi su pastaruoju metu gana dažna problema - riešo kanalo sindromu. Anksčiau tokiais atvejais tekdavo daryti pjūvį. Dabar per kelių milimetrų ertmę įvedama optika ir nedideliu skalpeliu perpjaunami tie surandėjimai. Tokiu pat principu dirbama ir su čiurnos ar alkūnės kanalo susiaurėjimu. Pacientų skaičius išaugo ir ligoninei įsigijus įrangą neurofiziologiniam tyrimui atlikti. Norint pasiekti gerų rezultatų reikia investuoti ne tik į operacinės įrangą, bet ir geresnę diagnostiką. Matyt, ši visuma ir lemia augantį pacientų skaičių mūsų ligoninėje“, - sako J.Andriuškevičius.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: