Greitosios medicinos pagalbos tarnybą (GMPT) palieka generalinis direktorius Donatas Paliulionis ir abu jo pavaduotojai – medicinai Ilona Kajokaitė bei infrastruktūrai Tomas Vasiliauskas. Kol aiškinamasi, kas perims jų funkcijas, filialuose laukiama atsakymų dėl tolesnės tarnybos krypties. Darbuotojų atstovai primena: vadovų kaita neturi užgožti problemų, su kuriomis kasdien susiduria brigados.
Po reorganizacijos finansinių sunkumų patyrusios GMP tarnybos padėtis buvo pradėjusi gerėti. Įstaigos veiklos ataskaitos duomenimis, 2025 metus ji baigė su maždaug 2,2 mln. eurų perviršiu. D.Paliulionis anksčiau „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad situaciją suvaldyti padėjo papildomas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimas ir taupymo priemonės.
Stinga aiškumo
Panevėžio filialo direktorė Rūta Ramoškienė „Lietuvos sveikatai“ sakė spalio 30-ąją dar liekanti vadovauti filialui. Ar apie pasitraukimą svarsto kitų filialų vadovai, ji teigė negalinti atsakyti. Sprendimas dėl vadovybės pokyčių jai buvo netikėtas.
Laikinai vadovauti tarnybai paskirto Tadeušo Rodzo kandidatūra R.Ramoškienei taip pat sukėlė klausimų. Jos vertinimu, būtų buvę logiška vadovavimo tęstinumą užtikrinti šias funkcijas pavedant vienam iš generalinio direktoriaus pavaduotojų. Kodėl SAM pasirinko kitą sprendimą, filialo vadovė sakė nežinanti.
R.Ramoškienė sakė, kad filialų vadovai dar nebuvo susitikę su naujuoju laikinuoju tarnybos vadovu ir aptarę tolesnio darbo. Todėl kol kas nežino, ar jis tęs pradėtus darbus, ar imsis pokyčių.
Dabartinę savijautą R.Ramoškienė palygino su vieningos tarnybos veiklos pradžia 2023 metų liepos 1-ąją. Jos teigimu, dar tik kelerius metus veikiančiai organizacijai ir jos darbuotojams norisi stabilumo, o pasikartojanti vadovų kaita kelia papildomą įtampą.
Kas perims funkcijas?
GMPT komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistas Tomas Bagdonas patvirtino, kad pasitraukia generalinis direktorius ir abu pavaduotojai. Kiek dar darbuotojų pateikė prašymus išeiti, jis negalėjo pasakyti. Pats pokalbio metu teigė kol kas liekantis tarnyboje.
Kas perims pavaduotojų funkcijas, atsakymo jis taip pat dar neturėjo. Pasak T.Bagdono, dėl to reikėtų kreiptis į naująjį laikinąjį vadovą, kuris pareigas pradės eiti lapkričio 3 dieną.
T.Bagdonas aiškino, kad administracijos darbas tęsiasi, darbuotojai toliau eina savo pareigas. Tačiau sprendimų, kam pavesti išeinančių pavaduotojų funkcijas, jis pokalbio metu negalėjo įvardyti.
Paklaustas apie darbuotojų peticiją dėl T.Rodzo paskyrimo, komunikacijos specialistas nurodė, kad ji skirta Sveikatos apsaugos ministerijai, nes būtent ši priima sprendimą dėl tarnybos vadovo paskyrimo.
I.Kajokaitė „Lietuvos sveikatai“ komentuoti situaciją atsisakė.
Darbuotojai sunerimo
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė sakė nesitikėjusi tokio staigaus vadovo pasitraukimo. Nors galimybę, kad jis tarnybai vadovaus tik vieną kadenciją, ji buvo svarsčiusi, tikėjosi, kad dabartinę kadenciją jis baigs.
Vadovavimo sunkumus J.Keburienė sieja su ribotais ištekliais ir dideliais tarnybai keliamais reikalavimais. Tačiau konkrečias pasitraukimo priežastis, jos teigimu, turėtų paaiškinti patys išeinantys vadovai.
Tai, kad kartu pasitraukia komandos nariai, profesinės sąjungos pirmininkės vertinimu, gali rodyti, jog jie nemato galimybės dirbti su naujuoju vadovu. Vis dėlto ji pabrėžė, kad tai jos vertinimas, o tikrąsias priežastis žino patys sprendimus priėmę žmonės.
Vos pasklidus žiniai apie pasitraukimą, J.Keburienė sulaukė sunerimusių darbuotojų skambučių. Ji pabrėžė, kad dėl vadovybės pokyčių neturi nukentėti pacientai.
Profesinei sąjungai, anot pirmininkės, svarbiausia darbo sąlygos, kolektyvinės sutarties ir Darbo kodekso laikymasis. Sulaukusi pagrįstų darbuotojų skundų, organizacija gintų jų interesus.
Laukia sisteminių sprendimų
Paklausta, ko šiuo metu reikėtų iš ministerijos, J.Keburienė pirmiausia įvardijo pacientų pervežimo ir pavėžėjimo organizavimą. Jos teigimu, šios užduotys stipriai apkrauna GMP darbuotojus, nors nėra skubiosios pagalbos funkcija.
Pirmininkė taip pat ragina skirstant finansavimą vertinti daugiau aplinkybių nei vien gyventojų skaičių. Svarbus ir gydymo įstaigų pasiekiamumas, atstumai bei galimybė pacientams laiku gauti kitų sveikatos priežiūros paslaugų.
Jos vertinimu, ten, kur šias paslaugas pasiekti sunkiau, didesnis krūvis tenka greitajai pagalbai. Todėl vadovybės pasikeitimą lydėti turėtų ir sprendimai dėl kasdienio brigadų darbo.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!