Už mažiau nei 50 eurų – dveji įsipareigojimo metai
 
Viešai apie gydytojų kvalifikacijos kėlimo sąlygas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (RVPL) sutiko papasakoti gydytoja psichiatrė Danguolė Regina Survilaitė. Daugiau nei 50 metų medicinai atidavusi specialistė netrukus minės 80-ąjį jubiliejų ir jau galvoja apie užtarnautą poilsį. Tačiau kol dirba, sako jaučianti pareigą nuolat atnaujinti žinias ir sekti naujausias gydymo bei diagnostikos naujoves.
 
Rugsėjį gydytoja paprašė ją išleisti į konferenciją, tačiau už tai sako gavusi pasirašyti įsipareigojimą atidirbti ligoninėje dar dvejus metus. Medikė neslepia nustebusi, kad tokio įsipareigojimo prašoma iš gydytojų, kuriems kvalifikacijos kėlimas yra ne asmeninis pasirinkimas, o būtina profesinės veiklos dalis. Pasak jos, net ir artėjant karjeros pabaigai amžius nėra priežastis nustoti mokytis, nes pacientai turi teisę gauti šiuolaikinėmis žiniomis pagrįstą gydymą.
 
„Man svarbu ne pinigai, o požiūris į gydytoją ir jo profesinę pareigą mokytis“, – sako D.R.Survilaitė. Pasak jos, konferencija, į kurią nusprendė vykti, truko vieną dieną, o jos kaina buvo 50 eurų.
 
„Jeigu man būtų pasakę, kad ligoninė negali apmokėti šių mokymų, būčiau sumokėjusi pati. Mane sukrėtė pats faktas, kad gydytojui, kuris visą gyvenimą sąžiningai dirbo savo darbą, staiga pateikiamas toks reikalavimas“, – sako gydytoja.
 

Anot gydytojos psichiatrės Danguolės Reginos Survilaitės, kvalifikacijos tobulinimas gydytojui nėra privilegija ar asmeninis interesas: „Kol dirbu, privalau mokytis. Psichiatrija nuolat keičiasi, atsiranda naujų gydymo rekomendacijų, naujų žinių. Mano pareiga yra jas žinoti. Pacientas turi teisę tikėtis, kad jį gydo specialistas, besiremiantis ne prieš kelis dešimtmečius įgytomis žiniomis, o tuo, kas šiandien taikoma medicinoje.“

 
Gydytoja administracijai parašė pretenziją ir sako, jog nepraėjus nė savaitei po jos pateikimo buvo pašalinta iš rezidentų vadovų. 
 
Darbuotojai pasijuto pažeminti
 
RVPL Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aurelija Vaitkevičienė sako, kad po tokių gydytojų nusiskundimų profesinė sąjunga pradėjo aiškintis, kuo remiantis darbuotojams pateikiami įsipareigojimai po kvalifikacijos kėlimo renginių ligoninėje dirbti dar dvejus metus.
 
„Mes pradėjome ieškoti, kokiame teisės akte numatyta galimybė už tokius kursus reikalauti dvejus metus atidirbti. Kol kas tokio pagrindo nerandame. Juolab kad kalbame apie gydytojams būtinus kvalifikacijos kėlimo mokymus“, – sako A.Vaitkevičienė.
 
Pasak profesinės sąjungos vadovės, ypač skaudžiai tokie reikalavimai nuskambėjo ilgamečiams darbuotojams, ligoninėje dirbantiems po kelis dešimtmečius.
 
„Žmonės jaučiasi įžeisti. Kai žmogus ligoninėje dirba trisdešimt ar daugiau metų, sunku suprasti, kodėl jam staiga reikia įrodinėti lojalumą ir įsipareigoti dar dvejus metus dirbti dėl keliasdešimt eurų kainuojančių kursų“, – teigia ji.
 
Profesinės sąjungos atstovų teigimu, ligoninėje iki šiol nėra aiškios ir atnaujintos kvalifikacijos kėlimo tvarkos. Administracija profesinei sąjungai yra nurodžiusi, kad vadovaujasi dar 2010 metais patvirtinta tvarka, nors per tą laiką keitėsi Darbo kodeksas, kolektyviniai susitarimai ir kiti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą reglamentuojantys dokumentai.
 
A.Vaitkevičienės teigimu, profesinė sąjunga ne kartą ragino ligoninės vadovybę parengti ir suderinti naują tvarką, tačiau konkretūs sprendimai ilgą laiką nebuvo priimami.
 
„Jeigu įstaigoje skirstomos lėšos darbuotojų kvalifikacijai kelti, turi būti aišku, kokiais kriterijais vadovaujamasi. Šiuo metu tokio aiškumo nėra, todėl ir kyla klausimų tiek darbuotojams, tiek profesinei sąjungai“, – sako jos vadovė.
 
Kvalifikacijos kėlimas – ne darbdavio malonė
 
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė primena, kad gydytojų kvalifikacijos kėlimas nėra darbdavio malonė ar papildoma nauda darbuotojui. „Gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai privalo nuolat kelti kvalifikaciją. Gydytojams per penkerius metus reikia surinkti nustatytą kvalifikacijos tobulinimo valandų skaičių, kad galėtų pratęsti licenciją“, – sako R.Kiršienė.
 
Anot jos, dėl to darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją ir tam numatyti lėšų.
 
„Įstaiga turi turėti fondą, iš kurio finansuojami kvalifikacijos kursai. Tai yra investicija į paslaugų kokybę ir pacientų saugumą. Tačiau jokie papildomi įsipareigojimai už privalomą kvalifikacijos kėlimą neturėtų būti reikalaujami“, – patikina LSADPS vadovė.
 
Pažadėta peržiūra užsigulėjo stalčiuje
 
Dar birželį RVPL direktorius Arūnas Germanavičius, į klausimus Darbo tarybai atsakė trimis sakiniais: nurodė, kad šiais metais biudžete darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui numatyta 99 942 eurai ir kad mokymus finansuoja remdamasi dar 2010 m. balandžio 10 d. patvirtinta „kokybės vadybos procedūra“. Trečiu sakiniu nurodė, kad tvarka bus peržiūrėta.
 
Spalio pabaiga, o nei profesinė sąjunga, nei Darbo taryba sako negavusios informacijos apie žadėtos tvarkos peržiūros rezultatus ar konkrečius pakeitimus.
 
„Lietuvos sveikatai“ taip pat nepavyko gauti RVPL vadovo A.Germanavičiaus komentaro, telefono jis nekėlė, o ligoninėje buvo pranešta, kad direktorius yra išvykęs.
 
Viceministras ligoninės praktikoje problemos neįžvelgė
 
Profesinė sąjunga kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Viceministras Ignas Rubikas profsąjungai nurodė, kad ligoninė pripažino taikanti papildomus susitarimus, pagal kuriuos į mokymus siunčiami darbuotojai įsipareigoja ligoninėje dirbti mažiausiai dvejus metus, o išėję anksčiau turi kompensuoti mokymų išlaidas. Tokia ligoninės politika viceministro kritikos nesulaukė.
 
„Ligoninė informavo, kad darbuotojams, vykstantiems į kvalifikacijos tobulinimo renginius, gali būti siūloma pasirašyti papildomus susitarimus dėl įsipareigojimo ne trumpiau kaip dvejus metus tęsti darbo santykius. Darbuotojui savo iniciatyva nutraukus darbo santykius anksčiau, gali būti taikomas kvalifikacijos tobulinimo išlaidų kompensavimo mechanizmas“, – profesinei sąjungai skirtame rašte nurodė I.Rubikas.
 
Viceministras nurodė, kad ligoninė atidirbti už kvalifikacijos kėlimą reikalauja siekdama „užtikrinti atsakingą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimą darbuotojų kvalifikacijai tobulinti“. 
 
Advokatas viceministrui: skaitykite teisės aktus
 
Profesinei sąjungai priklausantiems medikams atstovaujantis advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas primena, kad sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme nustatyta, jog sveikatos priežiūros specialistų profesiniu tobulinimu rūpinasi ir sveikatos priežiūros įstaigos.
 
Advokatas nurodo, kad yra pasirašyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, kurią yra pasirašiusi SAM su profesinėmis sąjungomis. Pasirašyta sutartis įpareigoja gydymo įstaigas skirti lėšų darbuotojų kvalifikacijai kelti, su profesinėmis sąjungomis suderinti kvalifikacijos tobulinimo tvarkas ir užtikrinti darbuotojams galimybę kelti kvalifikaciją, išlaikant darbo užmokestį už privalomą kvalifikacijos tobulinimui skirtą laiką.
 

„Tiek privalomo kvalifikacijos tobulinimo išlaidos, tiek darbo užmokestis už privalomo kvalifikacijos tobulinimo laiką turi būti apmokami darbdavio, nereikalaujant iš darbuotojo už tai išdirbti įstaigoje kažkiek tai metų, nes toks reikalavimas neteisėtas ir tokie susitarimai galėtų būti pripažįstami niekiniais“, – nurodo advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas.

 
Pasak jo, darbdavys gali sudaryti susitarimus dėl mokymosi išlaidų atlyginimo už kvalifikacijos kėlimą viršijantį privalomos kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!