Prekiautojas pareiškė pretenziją

„Laikas eina, o magnetinio rezonanso dar neturime“, – atsidūsta viešuosiuose pirkimuose kaip reikiant įklimpęs Ukmergės ligoninės direktorius Rimvydas Civilka. Sklaidydamas teismo dokumentus, jis aiškina, kad koją pirkimų finišo tiesiojoje pakišo konkurso nelaimėjusi medicinos įranga prekiaujanti įmonė „MedUS Medical“. Pasak jo, pastaroji teismui apskundė viešųjų pirkimų procedūras organizuojančią Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), esą ši neteisingai nurodė techninę specifikaciją. Taigi, su CPO į teismų karuselę nugarmėjo ir Ukmergės ligoninė.
 
„Įmonė padavė ne mus, o CPO į teismą, o mes pirkime dalyvaujame kaip trečioji šalis. Dėl to esame priversti kartu maltis teismuose“, – aiškina R.Civilka.
 
Į tas pačias medicinos įrangos prekiautojo girnas pateko ir Druskininkų ligoninė, ketinusi įsigyti kompiuterinį tomografą ir echoskopą. Perkančioji organizacija pirkimą vykdė centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Rengdama pirkimo dokumentus vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išaiškinimais.
 
„Atsidarome Viešųjų pirkimų tarnybos puslapį. Ten juodu ant balto išaiškinta, kokia tvarka turime pirkti įrangą. Pasielgėme taip, kaip parašyta. Pagal taisykles reikalaujama ne tik įrangos kodo, bet ir vidinės įrangos BVPŽ kodų. Mes tą ir padarėm. Rėmėmės viskuo, ko iš mūsų reikalauja Viešųjų pirkimų tarnyba. Bet pirkimo metu gavome pretenziją iš kinišką medicininę įrangą tiekiančios įmonės. Jos nuomone, pirkimo vykdymas, vadovaujantis subjektyvia pavienių institucijų nuomone ar Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) komentaru, nėra ir negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu taikyti, jos teigimu, neteisėtus reikalavimus pirkimo objektui“, – kilusio ginčo esmę nupasakoja Druskininkų ligoninės direktoriaus pavaduotojas Renaldas Viščinis.
 
Medicininė įranga – jautrus klausimas. Kaip aiškina R.Viščinis, pavyzdžiui, kompiuterinis tomografas su integruota programine įranga, kurios gamintojas yra nepatikimos valstybės gamintojas, gali kelti radiacinės saugos, diagnostinių vaizdų vientisumo, prieinamumo, duomenų konfidencialumo ir paciento privatumo, įsitvirtinimo tinkle ir priklausomybės rizikų. Rizikos šaltinis yra ne kompiuterinio tomografo ar echoskopo techninės savybės, o tai, kas kontroliuoja jo programinę įrangą. Šiuo atveju programinės įrangos kontrolė yra gamintojo rankose.
 
„Teisme bandoma įrodyti neva mūsų perkamos įrangos techninė specifikacija yra bloga ir kad, vadovaujantis subjektyvia pavienių institucijų nuomone ar VPĮ komentaru, nėra ir negali būti laikoma pakankamu teisiniu pagrindu kelti tokius reikalavimus. Tad dabar dėl to vyksta ginčas. Jie teigia, kad turime pakeisti specifikaciją ir žiūrėti BVPŽ kodą tik dėl kompiuterinio tomografo ir echoskopo. O kas viduje, tai jau neva yra ne mūsų reikalas, kadangi perkame ne programinę įrangą, o medicininę“, – tęsia R.Viščinis.
 
Tad teisme vyks ginčas dėl kibernetinio saugumo klausimo. Bus sprendžiama, ar vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais gydymo įstaigos gali ar negali įsigyti nedraugiškų valstybių medicininę įrangą, su joje įmontuota programine įranga, kuri kelia galimą grėsmę nacionaliniam kibernetiniam saugumui.
 
Siekdama aiškumo, Druskininkų ligoninė kreipėsi į Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą (NKSC), kad institucija pateiktų savo nuomonę. Anot R.Viščinio, pastarosios išaiškinimas tik patvirtina, kad ligoninė tinkamai taiko pirkimus reguliuojančius teisės aktus.
 
„Esame įtraukti į sąrašą tų, kurie privalo naudotis saugiu tinklu. Visos gydymo įstaigos į tą sąrašą yra įtrauktos, tad, siekdamos užtikrinti tinklų saugumą, privalo tikrinti, kokia įranga ar jos sudedamosios dalys bus naudojamos teikiant paslaugas. Nacionalinio centro išaiškinimas rodo, kad esame teisūs. O ką teismas spręs, nežinome“, – apie susidariusią situaciją pasakoja Druskininkų ligoninės direktoriaus pavaduotojas.
 
Kibernetinio saugumo centras – ligoninių pusėje
 
Jeigu ligoninė įsigytų Kinijoje pagamintą medicininę įrangą ir ji dėl būtinybės dalintis duomenimis būtų prijungta prie išorinio tinklo, tuomet, aiškina NKSC, perkančioji organizacija, įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, nacionalinio saugumo rizikas vertinti privalo.
 
„Įstatymas numato, kad tokios prekės ar paslaugos laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, jeigu jų gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra susijęs su VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje nurodytomis valstybėmis ar teritorijomis, arba jei paslaugų teikimas būtų vykdomas iš tokių valstybių ar teritorijų. Atsižvelgiant į tai, Saugiojo tinklo naudotojai, esminiai kibernetinio saugumo subjektai, vykdydami pirkimus, kurių objektas patenka į minėtą BVPŽ kodų sąrašą, turi laikytis VPĮ nustatytų nacionalinio saugumo reikalavimų“, – atsiųstame Druskininkų ligoninei rašte dėsto NKSC Atitikties kontrolės skyriaus atstovai.
 
Centras taip pat pažymi, kad kibernetinio saugumo reikalavimai gali ir turi būti taikomi tinklų ir informacinių sistemų sudedamosioms dalims, įskaitant programinę įrangą. Toks požiūris atitinka Kibernetinio saugumo įstatyme įtvirtintą rizikos valdymo principą.
 
„Programinė įranga yra viena iš tinklų ir informacinių sistemų sudedamųjų dalių, patenkanti į minėtą BVPŽ kodų sąrašą. Vertinant kibernetinį saugumą, svarbu atsižvelgti į visos sistemos vientisumą, nes bendrą saugumo lygį lemia ir atskirų jos komponentų saugumas. Nepakankamai apsaugotos ar nepatikimos sudedamosios dalys gali padidinti sistemos pažeidžiamumą ir kompromitavimo riziką“, – toliau dėstoma rašte.
 
VPT vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė „Lietuvos sveikatai“ aiškina, kad VPT metodinė veikla, nors nėra privalomojo pobūdžio, sukuria teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujasi ne tik perkančiosios organizacijos ir tiekėjai, bet ir priežiūrą ar auditą atliekančios institucijos. Be to, VPĮ tiesiogiai įtvirtina, kad ES atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojančios ir audituojančios viešosios įstaigos negali priimti sprendimų, prieštaraujančių VPT parengtoms rekomendacijoms, gairėms ar kitai metodinei medžiagai.
 
„Ši VPĮ nuostata užtikrina vienodą viešųjų pirkimų taisyklių aiškinimą ir taikymą, viešųjų pirkimų priežiūros nuoseklumą, tų pačių situacijų vienodą vertinimą. VPT laikosi su Ekonomikos ir inovacijų ministerija suderintos pozicijos, kad jeigu perkančioji organizacija, įvertinusi siekiamą nupirkti objektą, mano, kad reikia pirkimo dokumentuose numatyti papildomus BVPŽ kodus, kuriems taikomi nacionalinio saugumo reikalavimai, kad būtų užtikrintas nacionalinis saugumas, tokiu atveju perkančioji organizacija elgiasi tinkamai ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nepažeidžia“, – aiškina tarnyba.
 
R.Viščinis: prekiautojas bando apsaugoti savo interesus
 
Dėl kryžiaus kelių teismo procese – nei kompiuterinio tomografo, nei echoskopo, nei vizijos, kada teismų maratonas gali pasibaigti. Bylinėjimasis užtruks ne vieną mėnesį.
 

„Šiuo metu teismas priėmė sprendimą taikyti laikinas priemones ir uždraudė sudaryti pirkimo sutartį. Mes jau buvome galutiniame pirkimo procese – turėjome vertinti tiekėjų pasiūlymus, bet išvakarėse teismas priėmė sprendimą visą procesą stabdyti. Tad likome be sutarties. Laukiame tolesnio teismo spendimo“, – su nerimu pasakoja Druskininkų ligoninės direktoriaus pavaduotojas Renaldas Viščinis.

 
Dėl pakibusių medicininės įrangos pirkimo procedūrų Druskininkų ir Ukmergės ligoninės kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją.
 
„Pateikėme informaciją ministerijai, norime, kad jie žinotų, kaip vyksta pirkimo procedūros. Mums rūpi, kokia ministerijos nuomonė. Manome, kad ir jai turi būti svarbu, kaip vyksta šis procesas, juk klausimas liečia nacionalinį kibernetinį saugumą.
 
Teismų priimti sprendimai ir suformuota praktika lies visas gydymo įstaigas. Todėl matome, kad įrangos tiekėjai bando per teismus pakeisti nusistovėjusią pirkimų praktiką, kad galėtų tiekti į rinką savo įrangą, – apie tiekėjų taktiką kalba R.Viščinis. – Tuo principu ant kojų pastatyta visa jų įmonės veikla, nes jeigu jų įrangai ir jos sudėtinėms dalims bus keliami nacionalinio kibernetinio saugumo reikalavimai, tuomet, mūsų nuomone, jie greičiausiai nebegalės jos pardavinėti. Mūsų žiniomis, jie skundžia daugelį analogiškų pirkimų. Kaip pastebime, jie pasirenka mažesnius žaidėjus, tokius kaip mus, kaip Ukmergę, ir bando per teismų praktiką keisti šiuo metu susiformavusią pirkimų praktiką.“
 
Pacientai pusę metų be įrangos
 
Bylinėjimasis teismuose įstaigoms kaip reikiant kerta ir per kišenę. Ukmergės ligoninės vadovas R.Civilka aiškina, jog neužtenka teisme pasitelkti vien gydymo įstaigos teisininkės kompetenciją.
 
R.Viščinis atkreipia dėmesį, kad į teismą padavusi medicininės įrangos tiekėja kaip reikiant apsišarvavusi teisininkų komanda, įkandin pasitelkusi net kelių advokatų komandą, tad ligoninėms atremti šių pajėgas – nelygi kova. Viešosioms gydymo įstaigoms bylinėjimasis su advokatais kainuoja reikšmingas pinigines sumas.
 
Tačiau be tūkstantines sumas atsieinančių bylinėjimosi išlaidų gydymo įstaigų vadovus labiausiai jaudina be reikiamos diagnostinės aparatūros likę pacientai.
 
„Tai skausminga, kadangi kompiuterinis tomografas yra perkamas per Priėmimo ir intensyvios terapijos skyrių modernizavimo projektą, ir tam yra numatyti griežti terminai. Tad būsime du tris mėnesius įpuolę į didelę nežinomybę. Turėsime prašyti agentūros pratęsti terminus, kadangi mūsų terminas užbaigti projektą buvo lapkričio trisdešimta diena. Matome, kad niekaip nespėsime“, – išaugusiu rūpesčiu dalinasi R.Viščinis.
 
Vis dėlto didžiausią nerimą, pasak jo, Druskininkų ligoninei kelia pakibusios įrangos poreikis.  
 
„Mūsų kompiuterinis tomografas yra pasenęs, jam daugiau nei dešimt metų. Jo vaizdai, visa kita turi įtakos paslaugų kokybei. Kolektyvas laukia, kada naujas įrenginys atvyks. Echoskopas taip pat yra susijęs su naujų paslaugų diegimu. Jį pirkome dėl to, kad galėtume pradėti daryti biopsijas“, – kiek Druskininkų ligoninei kainuoja pirkimų vilkinimo procesas, aiškina R.Viščinis.
 
Dėl užtrukusio pirkimo skauda ir Ukmergei.
 

„Laikas eina, o magnetinio rezonanso dar neturime. Pirkimams numatėme gana daug laiko, planavome magnetinį rezonansą turėti jau metų gale. Dabar jau spalio pabaiga, tačiau net konkursas neįvykęs. O magnetinį rezonansą, kai jis jau yra sandėlyje, pristato dar per kelis mėnesius, tad turbūt mažiausiai viskas pusei metų nusikelia“, – su apmaudu kalba Ukmergės ligoninės direktorius Rimvydas Civilka.

 
Nusivylę dėl CPO darbo
 
R.Civilka neslepia nusivylimo, kad jų nuo teismo neapsaugojo ir viešuosius pirkimus organizuojanti CPO. Mat jai už pirkimo organizavimo paslaugas gydymo įstaigos moka, kaip tikina jų vadovai, nemažus pinigus.
Taigi medicininės įrangos pirkimų ginčai – tik viena problemos pusė, kurią kelia gydymo įstaigų vadovai. Abejojama, ar centralizuotų pirkimų organizavimas dabartiniu modeliu pateisina jo kainą.
 
Pagal pateiktus duomenis, nuo centralizavimo pradžios iki 2026 metų rugsėjo mėnesio viešosios sveikatos priežiūros įstaigos už CPO paslaugas sumokėjo daugiau kaip 2,16 mln. eurų.
 
Ukmergės ligoninė iš ligoninės biudžeto CPO jau išleido daugiau kaip 138 tūkst. eurų. Taigi įstaigos vadovas abejoja, ar dabartinis CPO paslaugų apmokėjimo modelis skatina pakankamai greitai užbaigti pirkimus.
 
„Dvidešimt ligoninių per porą metų CPO išleido jau du milijonus eurų. Jeigu samdytume privačią įmonę, suprantu. O dabar tokie įkainiai... Nesakau, kad specialiai kas vilkina pirkimo procesą, bet kai įkainis penkiasdešimt šeši eurai už valandą, ar yra suinteresuotumas greitai įvykdyti pirkimus? Logiškai mąstant, kiekviena užsidirbti norėdama įstaiga, kai jos valandinis įkainis yra geras, bus suinteresuota dirbti ilgiau. Kuo daugiau valandų dirbs, tuo įstaiga geriau uždirbs. Gal ir algos nuo to priklauso?“ – svarsto R.Civilka.
 
Jaučia nelygybę
 
R.Civilka atkreipia dėmesį, kad už CPO paslaugas moka vienintelės sveikatos priežiūros įstaigos, nors centralizuotus pirkimus CPO vykdo ir kitoms valstybės pavaldžios institucijoms.
 
„Jeigu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai priklausančios įstaigos nemoka, o Sveikatos apsaugos ministerijai priklausančios moka, tai yra absurdas. Kodėl taip? Jeigu tai valstybės prievolė ir valstybinės įstaigos teikia paslaugą, ta paslauga turėtų būti nemokama“, – svarsto Ukmergės ligoninės direktorius.
 
Dėl gydymo įstaigoms primestos prievolės pirkimus vykdyti per centralizuotą sistemą šios ne kartą kreipėsi į valdžios atstovus.
 
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus tikina, kad ne vienerius metus Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui siuntinėjami raštai – bevaisiai. Anot jo, ministerija ginasi, kad finansinę naštą šiuo klausimu nuo gydymo įstaigų pečių nuimti gali tik pakeisti Vyriausybės sprendimai.
 
„Yra didelė nelygybė, ir tas klausimas mus trikdo. Raštų daug rašėme. Ministerija reaguoja, bet rezultato kol kas neturime, kadangi atsakymas yra toks, kad tai – Vyriausybės sprendimas. Ir norint jį pakeisti, reikia atlikti tam tikrus politinius veiksmus“, – tvirtina D.Steponkus.
 

„Kažkada džiaugiausi atsiradusia Centrine perkančiąją organizaciją ir jos katalogais. Kai kuriais įrankiais mielai naudojomės, tai buvo efektyvu ir naudinga, bet truko tik iki tol, kol CPO nusprendė vykdyti net ir eilinius gydymo įstaigų pirkimus. Nebeliko katalogų, kuriuose galėjome išsirinkti sau tinkamą echoskopą ar rentgeno aparatą ir jų pagalba nusipirkti be jokių skundų ar kitų procedūrų. O dabar perėmė mūsų darbą“, – pasipiktinimo neslepia Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus. Respublikinė Klaipėdos ligoninė CPO už darbą jau yra atseikėjusi beveik 265 tūkst. eurų.
 

„Suprantame, kad centralizuotų pirkimų tikslas – kad visi pirkimai būtų skaidrūs ir efektyvūs. Tačiau mums tai kainuoja šimtus tūkstančių. Šių pinigų mums niekas neskiria, turime juos atimti nuo pacientų, nuo darbuotojų atlyginimų, – sako pašnekovas. – Dar suprasčiau, kad CPO pirkimai suteiktų kokį nors gėrį, kad mes pigiau ar greičiau nupirktumėm įrangą, bet taip nėra. Mes tiesiog įsiveliame į procedūras, kaip buvo iki tol, ir plius dar mokame nemažus pinigus. Tikėjomės, kad bus bendri, konsoliduoti pirkimai, kas tikrai duotų efektą, apie ką ir buvo kalbama, bet jie nevyksta. Tiesiog kiekvieną daiktą perka atskirai ir tas užtrunka labai ilgai. Naudos iš CPO mes nepajutome. Matome, kad CPO bando eiti pusiau komercine linkme – bandoma iš mūsų uždirbti. Manėme, kad organizacija sklandžiau negu kad mes vykdys pirkimus, bet sklandžiau niekas, deja, nevyksta.“ 

---

 
Pozicija
 
„MedUS Medical“ poziciją „Lietuvos sveikatai“ pateikia įmonės vadovas Jonas Baltrušaitis:
 
- Kodėl užginčijote teisme Druskininkų ligoninės kompiuterinio tomografo ir echoskopo Ukmergės ligoninės magnetinio rezonanso pirkimo procesą?
 
- Esame aktyvūs viešųjų pirkimų rinkos dalyviai, nuolat stebime procedūras ir matome, kaip jos vykdomos praktikoje. Deja, susiklostė ydinga situacija, kai nacionaliniam saugumui užtikrinti skirti reikalavimai tapo konkurencijos ribojimo įrankiu – perkančiosios organizacijos (pavyzdžiui, VšĮ CPO LT, Druskininkų ligoninė) pirkimuose nacionalinio saugumo filtrus taiko selektyviai, t. y. vienuose pirkimuose juos taiko, kituose – ne, nors perkama diagnostinė įranga pagal savo paskirtį ir veikimo principus iš esmės nesiskiria.
Būtent dėl tokio nenuoseklaus reikalavimų taikymo kreipėmės į teismą. Pabrėžiame: mes neginčijame nacionalinio saugumo reikalavimų taikymo būtinybės, ginčijame jų subjektyvų aiškinimą ir taikymo ribas, kurias, mūsų vertinimu, perkančiosios organizacijos peržengia. Šie reikalavimai skirti užtikrinti realų valstybės saugumą, o ne tapti priemone užkirsti kelią pažangiai, griežčiausius ES standartus atitinkančiai medicininei įrangai patekti į Lietuvos gydymo įstaigas.
Mūsų pozicijos pagrįstumą patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimas (Vilniaus apygardos teismas, byla Nr. eP2-2512-1187/2026), kuriuo VšĮ CPO LT (vykdžiusios pirkimą Ukmergės ligoninės naudai) parengtos pirkimo sąlygos pripažintos neteisėtomis. Teismas konstatavo, kad vientisas, sertifikuotas medicinos prietaisas negali būti dirbtinai skaidomas, siekiant eliminuoti tiekėjus. Susidaro išties paradoksali situacija: užuot pasinaudojus teismo sprendimu, kuris atveria kelią įsigyti pažangią diagnostinę įrangą už kur kas racionalesnę kainą, sprendimas skundžiamas apeliacine tvarka, toliau vilkinant tyrimų prieinamumą regiono pacientams, nors pati sveikatos priežiūros sistema kasdien sėkmingai ir saugiai funkcionuoja, naudodama Kinijoje pagamintas technologijas. Toks dirbtinis taisyklių interpretavimas sudaro terpę korupcijai, konkurencijos teisės pažeidimams bei protekcionizmui, o Lietuva iškrenta iš bendro ES konteksto, nes tokia medicinos prietaisų diskriminacija neturi precedento kitose Europos valstybėse.
 
- Ar Druskininkų ir Ukmergės ligoninės yra pirmoji praktika, kai bylinėjatės su medicinine įranga perkančiomis įstaigomis?
 
- Taip, tai pirmieji atvejai, kai bendrovė savo interesus gina teisme dėl medicinos įrangos viešųjų pirkimų sąlygų. Esame viena didžiausių medicinos technologijų tiekėjų šalyje, sėkmingai sudariusi ir įvykdžiusi daugiau kaip 800 viešojo pirkimo sutarčių su Lietuvos gydymo įstaigomis be jokių ginčų. Teisminė gynyba bendrovei yra išimtinė priemonė, taikoma tik susidūrus su akivaizdžia perkančiųjų organizacijų savivale ir neteisėtu konkurencijos ribojimu. Tai, kad perkančiųjų organizacijų vykdomas medicinos prietaisų „sudėtinių elementų“ tikrinimas sukelia teisinį neapibrėžtumą ir turi būti keičiamas (patikrą atliekant tik pačiam pirkimo objektui, o ne jo sudėtiniams elementams), oficialiu raštu patvirtino ir viešųjų pirkimų politiką formuojanti LR ekonomikos ir inovacijų ministerija (2026-06-22 raštas Nr. 3-2079).
 
- Jūsų prekiaujama kinų gamintojų įranga atitinka Nacionalinio kibernetinio saugumo centro keliamus reikalavimus?
 
- Mūsų atstovaujamų gamintojų medicinos įranga atitinka jai taikomus Europos Sąjungos reglamentų MDR 2017/745 ir IVDR 2017/746 reikalavimus, apimančius ir medicinos prietaisų programinės įrangos bei kibernetinio saugumo aspektus.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pagal teisės aktus nereguliuoja ir nesertifikuoja medicinos prietaisų kaip produktų. NKSC reikalavimai yra taikomi pačių gydymo įstaigų IT infrastruktūrai ir tinklams, kuriuos mūsų tiekiama įranga visiškai atitinka.
Tuo tarpu pačių medicinos prietaisų kibernetinis saugumas yra labai aiškiai apibrėžtas: skirtingai nuo buitinės elektronikos ar biuro kompiuterių, medicinos įranga į ES rinką patenka tik po nepriklausomų Europos notifikuotųjų įstaigų (TÜV SÜD, DNV ir kt.) atlikto privalomo kibernetinio saugumo audito pagal tiesioginio taikymo ES reglamentus MDR 2017/745 bei IVDR 2017/746 (I priedo 17.2 ir 17.4 p.). Šį teisinį reguliavimą kaip visiškai išsamų ir pakankamą oficialiai pripažįsta ir ES Kibernetinio atsparumo aktas (CRA, preambulės 25 p.). Mūsų partnerių įranga atitinka ISO/IEC 27001 informacijos saugumo valdymo standartus, o viešojoje erdvėje suinteresuotų konkurentų skleidžiamos interpretacijos, pritempiant su medicina nesusijusią buitinę techniką ar viešąjį transportą, tėra bandymas klaidinti sveikatos apsaugos sistemą.
 
- Kokios viešosios gydymo įstaigos Lietuvoje yra įsigijusios jūsų kinų gamybos medicininę įrangą?
 
- Mūsų atstovaujamų Kinijos gamintojų medicinos įranga yra instaliuota ir sėkmingai naudojama beveik visose Lietuvos gydymo įstaigose, tarp jų ir ankstesniuose klausimuose minimose Druskininkų ir Ukmergės ligoninėse.
Pasaulinė medicinos technologijų pramonė yra giliai integruota ir globali: tiek mūsų tiekiama, tiek konkurentų siūloma Kinijoje pagaminta įranga (neretai platinama prisidengus žinomais Vakarų prekių ženklais) yra teisėtai, saugiai ir masiškai eksploatuojama beveik visose Lietuvos ir Europos gydymo įstaigose. Bandymai dirbtinai stigmatizuoti pažangią diagnostinę įrangą pagal gamybos vietą tėra rinkos senbuvių nesąžiningos konkurencinės kovos įrankis, kuriuo siekiama apsaugoti monopolinius antkainius pacientų ir biudžeto sąskaita.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!