Į prašymą neatsakė
 
Pasienio veterinarijos postuose kroviniai tikrinami visą parą, todėl technikai čia daugiau nei dešimtmetį budėjo paromis – tol, kol pernai tarnybos vadovybė jų pamainas sutrumpino iki 12 valandų. Sprendimas grįstas tuo, jog Vyriausybės nutarime, kuriame išvardyti darbai, leidžiantys dirbti parą be pertraukos, technikų nėra. Tačiau praėjusį rudenį Vyriausybė nutarimą pakeitė ir technikus į šį sąrašą įtraukė, tad šių metų balandį jie kreipėsi į VMVT direktorę, prašydami grąžinti paros pamainas.
 
„Dalis technikų į darbą vyksta 50-150 kilometrų, todėl dirbant 12 valandų pamainomis per mėnesį į darbą tenka vykti apie 16 kartų, o dirbant 24 valandų pamainomis – apie aštuonis kartus“, – prašyme rašė technikai, primindami ir ženkliai pabrangusį kurą.
 
Ne mažiau skaudžiai trumpesnės pamainos atsiliepė šeimoms. „Anksčiau, dirbant pagal kitokį grafiką, buvo susiformavusi nusistovėjusi rutina – vaikų vežimas į būrelius, ugdymo įstaigas ar kitas veiklas, kuri šiuo metu yra apsunkinta“, – dėstė technikai. Jie pabrėžė, kad tarnybai tai nieko nekainuotų: bendras darbo valandų skaičius liktų toks pat, keistųsi tik jų paskirstymas. Prašymą technikai baigė viena sąlyga – jei atsakymas būtų neigiamas, pateikti „motyvuotą ir argumentuotą paaiškinimą“.
 
Tačiau aiškaus sprendimo jie nesulaukė. Tik buvo pranešta, kad prašymas perduotas tarnybos vidaus komisijai.
 
„Pagal Vyriausybės nutarimą technikai turėjo teisę šito prašyti, o VMVT absoliučiai nereaguoja – kiekvieną dieną tempiama ir tempiama. Keisčiausia, kad tarnyba pavaldi Vyriausybei – premjeras yra tiesioginis jos darbdavys. Kaip teisinėje valstybėje gali būti, kad teisė suteikta, bet ji tiesiog ignoruojama?“ – piktinasi profsąjungos atstovas.
 
„Išeinantys darbuotojai paskutinę dieną pildo anketą, kurioje nurodo, kodėl išeina. Vienoje jų buvo konkrečiai parašyta: išeina todėl, kad taikomas 12 valandų grafikas, o dirbti tapo finansiškai labai brangu. Po sprendimo sutrumpinti pamainas išėjo nemažai žmonių“, – priduria profsąjungos atstovas.
 
Komisijos: tarnyba nebendradarbiauja
 
Nesulaukę sprendimo, technikai su profsąjungos pagalba kreipėsi į darbo ginčų komisijas. Net septyniolika tokių bylų nagrinėjo trys skirtingos komisijos – viena Šiauliuose, dvi Vilniuje.
 
„Visos bylos buvo identiškos, o sprendimai – vienodi. Vadinasi, ir valstybinė institucija pripažino, kad darbuotojai teisūs. Bet keistai atrodo, kai valstybinis darbdavys, kuris turėtų būti pavyzdys net privačiam sektoriui, užsidaro savyje, o vidaus dokumentus laiko svarbesniais už Vyriausybės nutarimus“, – aiškina profsąjungos atstovas.
 
„Darbdavio diskrecija organizuoti darbą negali būti prilyginama teisei neribotą laiką nepriimti jokio sprendimo“, – konstatavo darbo ginčų komisija. Ji pažymėjo, kad VMVT neatliko net tarpinių informavimo veiksmų, todėl „darbuotojas nežino, ar jo prašymas dar nagrinėjamas, ar jis faktiškai atmestas“. Komisijos įsitikinimu, darbuotojo teisė kreiptis į darbdavį negali būti suprantama „vien kaip formali galimybė perduoti darbdaviui dokumentą, nesukelianti darbdaviui jokios pareigos į jį reaguoti“.
 
Visose bylose komisijos vienbalsiai konstatavo, kad tarnybos elgesys „neatitinka protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo reikalavimų“, ir įpareigojo VMVT per 20 darbo dienų kiekvienam technikui raštu paaiškinti, kodėl jo prašymas tenkinamas arba atmetamas. Kaip „Lietuvos sveikatai“ raštu atsakė VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė, teismui šie sprendimai nebuvo apskųsti, o rugsėjo pabaigoje visiems septyniolikai technikų buvo išsiųsti atsakymai.
 
Taisykles kuria pati?
 
Profsąjunga dėl to nedžiūgauja. „Na taip, atsakė… Po kelių mėnesių“, – ironizuoja jos atstovas. Pasak jo, ilgai laukti atsakymai darbuotojams sudavė naują smūgį: dirbti paromis tarnyba žada leisti ne visiems.
 
„Kai jau nebežino, kaip išsisukti, pateikė projektą, kad keliems postams leis dirbti po 24 valandas, o kitiems – ne. Kokia motyvacija – neaišku. Kodėl taip nuspręsta – irgi neaišku. Kodėl diskriminuojami tokias pačias pareigas atliekantys darbuotojai – nežinia. Tai tiesiog nesuvokiami dalykai“, – stebisi jis.
 
Tokį planą raštu patvirtino ir pati A.Mikalauskienė. Į tris „Lietuvos sveikatos“ klausimus – kaip tarnyba vertina darbo ginčų komisijų išvadas, kokiais argumentais grindžiami darbuotojams pateikti atsakymai ir ką nusprendė jos pačios vidaus komisija, – VMVT direktorė atsakė keliais sakiniais. „Kybartų kelio pasienio veterinarijos poste ir Malkų įlankos pasienio veterinarijos poste dirbantiems technikams numatoma darbą pamainose organizuoti iki 24 val. trukmės. Būtent tokius siūlymus pateikė ir VMVT veiklos efektyvinimo komisija“, – rašo tarnybos vadovė.
 
Kodėl būtent šie du postai? Pasak direktorės, planas parengtas „įvertinus apygardos pasienio kontrolės skyriuose vykdomų funkcijų pobūdį, darbo intensyvumą“ Kybartų kelio ir Malkų įlankos postuose. Vyriausybės nutarimas, jos teigimu, paros pamainas tik leidžia, bet neįpareigoja, todėl darbdavys „turi teisę pasirinkti tokį darbo laiko režimą, kuris (…) leistų užtikrinti veiksmingą įstaigos funkcijų vykdymą ir racionalų žmogiškųjų išteklių panaudojimą“.
 
Galutinis sprendimas, anot A.Mikalauskienės, bus priimtas tik po konsultacijų su darbuotojų atstovais, kurios šiuo metu vyksta. Į klausimą, kaip tarnyba vertina komisijų išvadą, kad jos elgesys neatitiko sąžiningumo ir bendradarbiavimo reikalavimų, direktorė neatsakė.
 
Darbo ginčų komisijoms VMVT savo poziciją dėstė kur kas plačiau. Direktorės pasirašytame atsiliepime tarnyba priekaištus atmetė: „VMVT dar prieš darbuotojo pateiktą prašymą (…) perdavė klausimo nagrinėjimą VMVT veiklos efektyvumo įvertinimo komisijai, todėl VMVT veikė proaktyviai.“ Tarnyba pabrėžė, kad darbuotojų siūlymas „negali įtakoti VMVT sprendimus ar apriboti terminais“, ir prašė komisijų technikų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
 
Vis dėlto 12 valandų ribą technikams nustato ne Vyriausybė ir ne įstatymas, o pačios VMVT patvirtintas darbo grafikų sudarymo tvarkos aprašas – taigi ją keisti gali tarnyba. Būtent aprašo 38 punktą technikai ir prašė pakeisti.
 
„Pasirodo, valstybinėje institucijoje galima rašyti vietinius teisės aktus, jais vadovautis ir sakyti, kad jie aukštesni už Vyriausybės nutarimus. Išeina taip: pati parašiau, pati vadovauju ir pati sakau, kad negaliu pakeisti. Jeigu tas vietinis aktas man kažkodėl netinka, galiu jį pakeisti per keturias penkias dienas. O jeigu tinka – tai komisija nesusirinko, tai dar kas nors“, – nusivylimo neslepia profsąjungos atstovas.
 
Specialistų mažėja, administracija auga
 
Profsąjungos teigimu, nuo dabartinės direktorės vadovavimo pradžios darbuotojų kaita pastebimai išaugo ir šiuo metu siekia apie 34 procentus. Tai, darbuotojų vertinimu, lėmė ne tik sudėtinga darbo rinka, bet ir vadovavimo stilius: ilgametę patirtį sukaupę specialistai „nesijaučia vertinami, jų pasiūlymai ignoruojami, o profesinė patirtis nepakankamai gerbiama“, o „vietoje dialogo su darbuotojais vis dažniau pasirenkamas delsimas priimti sprendimus arba formalus klausimų nagrinėjimas“.
 
„Baisiausia, kad tarnyboje nebelieka ilgamečių kompetentingų specialistų. Jie išeina, jų niekas nesulaiko – žmonės byra. Ir išeina būtent tie, kurie tiesiogiai teikia paslaugas. Ką tai reiškia? Lieka tik administracija, o ji yra, kad administruotų tuos, kurie tas paslaugas iš tikrųjų atlieka. Jei jų mažėja, keičiasi pats svoris. Kaip bus toliau, neįsivaizduoju“, – sako profsąjungos atstovas.
 
Kaip „Lietuvos sveikatai“ nurodė A.Mikalauskienė, tarnyboje patvirtintos 1155 pareigybės, o šiuo metu dirba 842 žmonės – beveik trečdalis vietų tuščios. Savo noru pernai išėjo 61 darbuotojas, šiemet – jau 62, nors iki metų pabaigos dar liko du mėnesiai. Tuo metu administracijoje dirbančiųjų daugėja: pernai jų buvo 196, dabar – 213, o priežiūrą ir kontrolę vykdo 629.
 
„Pokyčiai susiję su Tarnybos vykdomais tarptautiniais projektais ir vykdomais skaitmenizacijos procesais“, – administracijos plėtrą aiškina direktorė.
 
Prabilo apie streiką
 
Paklausta apie santykius su darbuotojų atstovais, direktorė atsako lakoniškai: „Tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos veterinarijos gydytojų profesine sąjunga, teikia informaciją, kviečia teikti pasiūlymus socialiniam dialogui, vykdo teisės aktuose nustatytas informavimo, konsultavimo procedūras.“
 
Tuo metu profsąjungos kantrybė senka. „Tegu jie daro savo darbą. Bet jeigu nebus jokio bendravimo su atstovais, tada darysime savo sprendimus ir naudosimės visomis įstatymo nustatytomis teisėmis. Žmonės jau dabar sako: streikuosime. Aš juos raminu – palaukit, streikui reikia ir komiteto, ir sprendimo, ir daugybės procedūrų, pirma pasidarykime namų darbus. O jie vėl savo: streikuosim“, – perspėja jos atstovas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!