Klaipėdos universitetinė ligoninė: patikima komanda garantuoja lyderių pozicijas

Evelina Machova
2016-03-25
Prieš savaitę Klaipėdos universitetinė ligoninė minėjo keturiasdešimties metų jubiliejų. Per šį laikotarpį, kaip sako gydymo įstaigos gydytojai, ji užaugo, subrendo ir Vakarų Lietuvoje įsitvirtino tarp lyderių. Pasak ligonininės vyriausiojo gydytojo prof. habil. dr. Vinso Janušonio, puikūs ligoninės veiklos rezultatai - ne atsitiktinumas, o nuoseklaus sutelkto kolektyvo darbo ir sisteminio požiūrio rezultatas.
Klaipėdos universitetinė ligoninė: patikima komanda garantuoja lyderių pozicijas
Su jubiliejumi Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiąjį gydytoją profesorių, habilituotą daktarą Vinsą Janušonį (kairėje) sveikino Premjero patarėjas sveikatos klausimais Antanas Vinkus, beje, pirmasis šios gydymo įstaigos vadovas.

Patikima komanda
„Džiaugiuosi tuo, kad ligoninėje dirba puikūs aukštos kvalifikacijos specialistai. Maža personalo kaita. Čia plėtojamas mokslas – visos įrodomosios, dabartinės medicinos pagrindas. Mūsų darbu patenkinti pacientai. Ar galime dar ko nors daugiau norėti? Esame daugiaprofilinė ligoninė, teikianti visas paslaugas, išskyrus širdies chirurgijos ir organų persodinimo. Išsiskiriame ir tuo, kad mūsų gydymo įstaigoje yra labai geri medikų bei pacientų santykiai. Apie Klaipėdos universitetinėje ligoninės profesijai pasišventusio medicinos personalo laimėjimus galima kalbėti labai ilgai. Su didžiausia pagarba galiu pasakyti, kad per 40-ies metų laikotarpį ligoninė užaugino gydytojų, puikių slaugytojų kartą“, – iškilmingame minėjime teigė prof. habil. dr. V.Janušonis.
 
Pasveikinti ir pagerbti nusipelniusių ligoninės medikų atvyko Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sveikatos klausimais Antanas Vinkus, beje, pirmasis Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas. Taip pat Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, kurios teigimu, Klaipėdos universitetinė ligoninė visuomet stangėsi būti vienu žingsniu priekyje ir pasaulines naujoves įgyvendinti pirmieji.
 
Tarp svečių buvo ir LR Seimo narė Irena Šiaulienė, sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas, Klaipėdos miesto mero pavaduotojai Judita Simonavičiūtė ir Artūras Šulcas, kitų šalies gydymo įstaigų vadovai.  „Patikima komanda - vienas ir labai svarbus sėkmingo darbo aspektas, o vienas vertingiausių dalykų mūsų ligoninėje – žmonės, ypač stovintys kertinėse, pačiose svarbiausiose pozicijose. Kiek vadovauju ligoninei, jas pavyko išlaikyti stiprias. Džiugu ir tai, kad Lietuvoje turime į ką lygiuotis. Tai – aukščiausio lygio sveikatos priežiūros įstaigos, mokslo centrai – LSMU Kauno klinikos ir VU Santariškių klinikos“, – sako prof. habil. dr. V.Janušonis.
 
Uždavinių daugėja
Pasak ligoninės vadovo, sveikatos priežiūros sistemos šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį – padeda žmonėms išsaugoti ir gerinti sveikatą. Pastarąjį dešimtmetį joms tenka spręsti vis daugiau uždavinių: didėja sveikatos priežiūros išlaidos, dėl gyventojų senėjimo daugėja lėtinėmis ir keliomis ligomis vienu metu sergančių žmonių. Dėl to vis labiau reikia sveikatos priežiūros paslaugų, trūksta sveikatos priežiūros specialistų ir jie netolygiai pasiskirstę, esama sveikatos priežiūros skirtumų ir ne visi žmonės turi vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
 
„Sveikatos priežiūros sistemų pajėgumas ateityje teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas visiems žmonėms priklausys nuo to, ar sveikatos priežiūros sistemos taps lankstesnės. Jos turi tapti tinkamesnės spręsti ateityje kilsiančius uždavinius. Šis tikslas turi būti pasiektas neprarandant ekonominio efektyvumo ir fiskalinio tvarumo. Taigi pagrindiniai įstaigų ateities sveikatos priežiūros veiksniai yra demografiniai pokyčiai, technologijos, kvalifikacijos tobulinimas, sveikatos reforma. Svarbiausi vadovų uždaviniai - paslaugų, sveikatos priežiūros procesų ir kokybės valdymas, atsižvelgiant į pacientų poreikius ir rinkos pokyčius, partnerystės su gydytojais ir bendruomene plėtojimas. Ir mes neketiname sustoti“, – sako prof. habil. dr. V.Janušonis.

 
Pasak ligoninės vadovo, sveikatos priežiūros sistemoje vyksta didžiausi technologiniai pokyčiai, jai įtakos taip pat turi ir aplinkos pasikeitimai. „Ji yra tokia jautri ir pažeidžiama, tokia svarbi žmonėms, kad net ir reformuojant turi išlikti santykinai stabili. Keičiant, reformuojant sistemą turi būti remiamasi nauda pacientams, o ne atskiroms ligoninėms ar interesų grupėms. Viską reikia daryti bendru visų suinteresuotų šalių – tiek pacientų, tiek medikų, tiek politikų - sutarimu“, – sako prof. habil. dr. V.Janušonis.


Gydytojai apie pokyčius ir laimėjimus 
Kaip ligoninės pokyčius ir laimėjimus vertina patys medikai? L.S. kalbina ilgamečius gydymo įstaigos medikus.
 
Endokrinologijos skyriaus vedėjas gydytojas endokrinologas Antanas Navickas:

- Atvažiavau iš karto po internatūros. Ligoninė veiklą buvo dar tik pradėjusi. Pradžioje trejus metus dirbau reanimacijoje, po to dešimt metų - Vidaus ligų skyriuje, kuriam vadovavo Romualdas Jurgutis. Galiu pasakyti, kad daug laimėjau padirbėjęs šiame skyriuje. Tuomet nebuvo rezidentūros, tik metus trunkanti internatūra ir mes, jauni specialistai, turėjome dar labai daug ko išmokti. Man pasisekė, kad pakliuvau į šį skyrių.
 
Praėjus dešimtmečiui, atidarytas naujas skyrius, kuriam vyriausiasis gydytojas V.Janušonis pasiūlė vadovauti. Taigi trisdešimt metų vadovauju Endokrinologijos skyriui ir niekada nesigailėjau pasirinkimo. Galima sakyti, augome ir tobulėjome kartu su ligonine. Per tuos metus nuo darbo pradžios viskas labai pasikeitė. Ir bazė, ir mes, kaip specialistai, sustiprėjome. Aptarnaujame visą Žemaitiją, nors gydytis atvyksta pacientai ir iš kitų šalies regionų. Vadinasi, vertina ir pastiki mumis. Endokrinologijoje vien žinių ar mąstymo neužtenka. Reikia geros laboratorijos ir diagnostinės įrangos, tačiau ji be žmogaus, kaip žinoma, veikia, bet nesuveikia.
 
Be to, daugelis reikiamų tyrimų buvo pradėti daryti būtent pas mus. Šiandien hormoninius tyrimus galime atlikti tą pačią dieną. O tai endokrinologijoje labai svarbu. Kasmet aptarnaujame apie tūkstantį tris šimtus pacientų - praktiškai dvigubai daugiau nei prieš penkiolika metų. Tai įrodymas, kaip darbas tapo intensyvesnis, padaugėjo galimybių ištirti, nes atsirado techninė bazė. Dažniausiai į mus kreipiasi pacientai, sergantys diabetu, dėl skydliaukės sutrikimų ir daugelio kitų endokrinologinių ligų. Diagnostika gerėja, bet sergamumui diabetu daug įtakos turi gyvenimo būdas, mažas judėjimas, genetika ir daug kitų faktorių. Turime visas galimybes siekti užsibrėžtų tikslų. Be to, dar stiprus ir administracijos palaikymas nestovėti vietoje, domėtis. Geras darbuotojas tas, kuris jaučia malonumą dirbdamas. Aš tai jaučiu.
 
Ambulatorinio konsultacinio skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Irena Nikitina:

- Darbą pradėjau tik įkūrus ligoninę. Darbo nesibaidžiau, kad ir koks jis sunkus bebūtų. Pradžia, žinoma, visiems sunki, bet pamažu visko išmoksti. Nors, kai gerai pagalvoji, mokomės mes kasdien. Juk medicinoje niekas nestovi vietoje: atsiranda naujos technologijos, auga ir slaugytojų kompetencija. Turbūt vienas didžiausių pliusų, kad būtent ligoninės administracija nuolat stengiasi, jog darbuotojai keltų kvalifikaciją: rengia kursus arba siunčia į įvairius mokymus, kuriuos, beje, ir apmoka. Mano galva, tai - labai svarbus pliusas ir didelė pagalba. Slaugytojų darbas vertinamas.
 
Ligoninės slaugytojos savarankiškos specialistės, prisiimančios atsakomybę, kas, sutiksite, labai svarbu, norint pasiekti gerų gydymo rezultatų. Įgijusios aukštąjį išsilavinimą ir gebančios prisiimti didesnę atsakomybę pacientų sveikatos priežiūroje. Tai įpareigoja slaugytoją nuolat tobulinti žinias ir slaugos įgūdžius. Slaugytojų darbas tapo ypatingų kompetencijų reikalaujančia veikla. Pacientų slauga - kryptinga, nuosekli, turinti aiškų tikslą, skatinanti rinktis inovatyviausius veiklos būdus ir metodus.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje slaugytojai ne tik yra gydytojų partneriai, greičiau, lygiaverčiai komandos nariai, bet ir inovacijų diegėjai, nebijantys eiti su mokslu koja kojon. Darbas nelengvas, reikia mokėti bendrauti su pacientu, neparodyti blogų emocijų, nors mes gi - ne robotai. Pasitaiko ir blogų dienų ir nelaimių, bet to negali pamatyti pacientai. Ko reikia norint dirbti slaugytoja? Mylėti savo profesiją.
 
Vertebroneurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Irena Virketienė:


- Atsakomybė - neatsiejama nuo kasdienio mediko darbo ir ji turi būti maksimali. Tiesa, tarp daugelio kitų apdovanojimų, šis - nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir garbės ženklas - išskirtinis darbo įvertinimas, dėl kurio esu dėkinga pirmajam ligoninės vyriausiajam gydytojui A.Vinkui, kad priėmė į darbą. Šviesaus atminimo mokytojams m.m. dr. A.Skaringai ir prof. V.Budriui - už neįkainojamus patarimus ir medicininės etinės inteligencijos pavyzdį. Dabartiniam ilgamečiam ligoninės vadovui prof. habil. dr. V.Janušoniui - už tobulėjimo galimybes. Dėkinga ir kolegoms, ypač savo skyriaus personalui, nes medicinoje vienas - ne karys.
 
Darbo pradžioje pagrindinis įrankis buvo neurologinis plaktukas, po to - ultragarsinis echoskopas. Metams bėgant, teko įsisavinti kapiliaroskopijos, reografijos, elektroencefalografijos, miografijos metodikas. Šiandien neurologinės diagnostikos neįsivaizduojame be kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, iššauktinių potencialų ir kitų naujų technologijų bei laboratorinių, imunologinių, genetinių tyrimų, įdiegtų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Taigi, vertebroneurologijos skyriuje, kuriame dirbu jau 22-eji metai, kasmet gydoma daugiau kaip tūkstantis pacientų, sergančių neurologinėmis ligomis, dažniausiai susijusiomis su stuburo patologija.

 
Keturi periodai
Kaip sako ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis, gydymo įstaigos gyvavimą galima suskirstyti į keturis periodus: kūrimo ir pirminės plėtros (1976-1981 m.), brandos ir raidos (1982-1996 m.), paslaugų spektro plėtros, tobulėjimo ir kokybės gerinimo (1997-2005 m.), universitetinio ir Europos Sąjungos lygmens veiklos (nuo 2006 m.).

I periodas. Kūrimo ir pirminės plėtros
„Labai sudėtingas, nelengvas buvo pirmasis kūrimo ir pirminės plėtros periodas. Suformuota ligoninės struktūra, atidaryti pagrindiniai skyriai, prijungtos poliklinikos bei gimdymo namai. Šiuo etapu ypač svarbus buvo gydytojų ir slaugytojų parinkimas. Vadovaujant ligoninės pirmajam vyriausiajam gydytojui Antanui Vinkui, vyriausiajai medicinos seseriai Onutei Mitalienei, ligoninė buvo paruošta darbui, suburtas personalas, įveiktas išorinės aplinkos pasipriešinimas antrai ligoninei mieste atsirasti“, - sako prof. habil. dr. V.Janušonis.
 

II periodas. Brandos ir raidos
Antrasis, vadinamasis brandos ir raidos periodas, prasidėjo prieš trisdešimt trejus metus. Tuomet ligoninei vadovauti paskirtas V.Janušonis. Šiuo laikotarpiu prie ligoninės buvo prijungta infekcinė ligoninė ir onkologijos dispanseris. Ligoninė pamažu įgavo daugiaprofilinės ligoninės bruožus. Pradėti moksliniai tyrimai, atkreiptas dėmesys į medicinos pagalbos kokybę, vadybos reikšmę užmegztas tarptautinis bendradarbiavimas.
 
„Nelengvas metas: paskutiniai sovietinės valdžios metai, Sąjūdis, Nepriklausomybės atkūrimas, blokada, ekonominiai lūžiai, bankų bankrotai, vyriausybių kaita. Tačiau išlaikėme stabilų ligoninės progresą, pagal galimybes diegėme naujas technologijas, daug dėmesio skyrėme pacientams, jų ir medikų tarpusavio santykiams. Suformuoti pacientų srautai, ligoninė įgavo brandžios ir patikimos ligoninės veidą“, - sako prof. habil. dr. V.Janušonis.
 
III periodas. Paslaugų plėtros ir kokybės gerinimo
Trečiasis ligoninės kūrimo etapas prasidėjo beveik prieš du dešimtmečius. Metai, svarbūs ne tik ligoninei, bet ir visai šalies sveikatos priežiūrai. Tuomet įvesta draudiminė medicina, dauguma biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų tapo viešosiomis, atskirta pirminė sveikatos priežiūra. Naujas ligoninės veiklos etapas reikalavo naujo požiūrio į vadybą ir darbo organizavimą. Pasikeitusi aplinka, naujos profesinio darbo ir vadybos galimybės suteikė impulsą ir sudarė sąlygas keisti ligoninės infrastruktūrą, našiau dirbti, efektyviau naudoti išteklius. Vos po metų pacientų srautai padvigubėjo, sutrumpėjo vidutinė gydymo trukmė ir ūgtelėjo personalo atlyginimai.
 
Ligoninė diegė naujausias šiuolaikines medicinines ir informacines technologijas, didžiulį dėmesį skyrė medikų kvalifikacijos kėlimui, aukštajam slaugytojų išsilavinimui, sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir jos orientavimui į pacientą, jo privatumą, poreikius ir interesus, bendravimo kultūrą. Sparčiai kito ir didėjo teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų spektras bei jų sudėtingumas. Buvo atidaryti Urologijos, Krūtinės chirurgijos, Galvos smegenų insulto, Vertebroneurologijos, Odos ir venerinių ligų, Reabilitacijos, Vidaus ligų diagnostikos, Skubios ir neatidėliotinos chirurgijos, Pilvo ir endokrininės chirurgijos, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Skausmo, Kraujagyslių chirurgijos, Dienos, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriai, pradėtos teikti šių profilių ambulatorinės konsultacinės paslaugos. Tuo periodu į ligoninę dirbti atvyko daug puikių aukštos kvalifikacijos specialistų ir jaunų gydytojų bei slaugytojų. Pradėjo formuotis trečioji padalinių vadovų ir slaugos administratorių karta.
 
IV periodas. Universitetinio lygmens veiklos
Ketvirtuoju ligoninės gyvavimo periodu nuo 2006 m. ligoninė tapo universitetine. Pasirašytos sutartys su Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetais, kitais Lietuvos bei užsienio mokslo ir sveikatos priežiūros partneriais. Pradėtas rezidentų rengimas. Kasmet paruošiamos ir apginamos medicinos mokslų daktarų disertacijos. Vykdomas mokslinis tiriamas darbas, rengiami ir publikuojami moksliniai straipsniai, organizuojamos tarptautinės konferencijos, gydytojų, slaugytojų tobulinimosi kursai, seminarai vadybos, audito ir kitomis temomis. Ligoninė sėkmingai įsijungė į programų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, įgyvendinimą. Įdiegtos naujausios onkologinių bei kitų ligų diagnostikos ir gydymo technologijos. Įstaiga tapo Tarptautinės asociacijos narė, jai įteiktas Tarptautinis kokybės sertifikatas.
 
„Šis periodas ligoninei ypač reikšmingas, nes 30 sunkaus darbo ligoninės metų davė apčiuopiamų rezultatų: įstaiga tvirtai žengia trečioje vietoje daugelyje sveikatos priežiūros sričių po Kauno ir Vilniaus didžiųjų centrų, o kai kuriose, lyginant pasiektus rezultatus ir jiems pasiekti skirtas investicijas, net ir lenkia“, - sako prof. habil. dr. V.Janušonis.
 
Didelis dėmesys skiriamas ligų diagnostikos technologijų diegimui, moderniausios diagnostinės įrangos įsigijimui. Įkurta Neurochirurgijos klinika tapo trečiuoju po Kauno ir Vilniaus neurochirurgijos centru, o neurochirurginė pagalba yra tapusi viena stipriausių KUL grandžių. Reorganizuota chirurginė sritis, čia įkurta viena didžiausių chirurgijos klinikų Vakarų Lietuvos regione, kuri pagal tarptautinius standartus atitinka intensyviai dirbančio universitetinio lygio chirurgijos centro reikalavimus. Ypač sparčiai plėtojamas progresyvus ir efektyvus gydymo būdas - dienos chirurgija. Tokių operacijų skaičius nuolat auga ir viršija 6 tūkst. per metus.
 
Progresyvių pokyčių įvyko vienoje svarbiausių ligoninės sričių - onkologinių ligų kompleksinėje diagnostikoje ir gydyme šiuolaikinėmis priemonėmis. Šis etapas prasidėjo įsigijus linijinį greitintuvą, skirtą šiuolaikinei spindulinei terapijai, įsigijus moderniausią brachiterapijos ir rentgenoterapijos įrangą. Pradėjo veikti trečiasis onkologijos klasteris Lietuvoje, veiklą įteisino Neuroendokrininių navikų ekspertizės centras. Traumatologijos srityje tapo vienu iš 3 didžiausių aukščiausio lygio traumų gydymo centrų Lietuvoje.
 
Akušerija ginekologija taip pat patyrė daug pokyčių, o šiuo metu sėkmingai vykdoma Akušerijos ginekologijos korpuso renovacija. Ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje kiekvieną darbo dieną apsilanko daugiau kaip tūkstantis pacientų. Skyrius patrauklus tuo, kad daugelis specialistų dirba ir stacionare, todėl užtikrinamas pacientų sveikatos priežiūros tęstinumas. Taip pat užtikrinamas kompleksinis gydymas, esant neaiškumams, organizuojama kito specialisto konsultacija ar konsiliumas. Šiuo periodu daug dėmesio buvo skiriama ir informacinėms technologijoms. Baigiami regioniniai ir respublikiniai elektroninės sveikatos projektai.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...
    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica